Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose
Autorius: Voruta Data: 2014-09-15 , 12:29 Spausdinti
Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).
Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus praradusių Rytprūsių vokiečių vaikų vargus siekiant išgyventi ir surasti išsigelbėjimą kaimyninėje Lietuvoje. Manoma, kad karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais maždaug 5 tūkst. mažamečių pasiekė Lietuvą ir rado prieglobstį lietuvių šeimose.
R. Ostermannas pasirinko menišką būdą parodyti šių „vilko vaikų“ išgyvenimus bandant išlikti laukinėmis sąlygomis ir svetimame krašte. Režisieriaus kūrinyje dominuoja įspūdingi lietuviški gamtos peizažai ir filmo herojų psichologiniai portretai.
Lietuvoje jau pristatytas filmas ne tik sutraukia plačias auditorijas Vokietijoje, bet ir yra laukiamas kino festivaliuose. Pernai jis buvo parodytas Venecijos kino bienalėje, šiais metais apdovanotas Vokietijos kino taikos premija. „Vilko vaikai“ taip pat dalyvauja Vokietijos, Čikagos, Bolcano ir Sarbriukeno kino festivaliuose.
Filmo kūrimą parėmė fondas „Pabėgimas, išvarymas, susitaikymas“, kurio direktorius Manfredas Kittelis oficialioje peržiūroje Berlyne rugsėjo 9 dieną sakė, kad „Vilko vaikai“ parodo tai, ką istorija ir didžioji politika nutylėjo. Pasak jo, filmas nenagrinėja nusikaltimo ir atsakomybės temų, bet parodo nekaltų jaunų žmonių kančias. Filmo peržiūroje Berlyne dalyvavo ir vilko vaikų atstovė iš Lietuvos – p. Luise Quitsch, kuri dalinosi savo pokario laikmečio patirtimis.
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal M. Lašo tekstą.
Dr. Gabrielė Žaidytė
LR kultūros atašė Vokietijoje
Komentarai
Naujienos
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
Lietuva
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras
~ Antrasis pasaulinis karas, Iškauskas Česlovas, Istorija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-12-23, 09:23
-
Vytautas Landsbergis. „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2020-12-16, 16:13
-
Lietuvių išeivijos politinės pastangos ir ryšiai su Vašingtono administracija 1940-1990 metais
~ Antrasis pasaulinis karas, Išeivija, Istorija, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Rusijos okupacija
2020-11-27, 11:25
-
Algirdas Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Lietuva
2020-10-23, 15:49
-
Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-10-21, 15:34