Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Antrasis pasaulinis karas
Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos
Įrašas

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

Gegužės 8-ąją, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vardu gėlės buvo padėtos Panerių memoriale ir prie paminklo ukrainiečių tautinio sąjūdžio veikėjui, rašytojui Tarasui Ševčenkai.  „Šiandien pagerbiame visas nekaltas karo, o taip pat jį lydėjusio siaubingo nusikaltimo, Holokausto aukas. 1945-ųjų gegužės 8-tąją karas Lietuvai ir daugybei rytų europiečių nesibaigė. Lietuvoje jis tęsėsi...

Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...

Įrašas

Winston S. Churchill. Antrasis pasaulinis karas. Didžioji Sąjunga, III tomas

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – sero Winstono S. Churchillio atsiminimų „Antrasis pasaulinis karas“ trečiąjį tomą „Didžioji Sąjunga“. Seras Winstonas S. Churchillis buvo vienas svarbiausių XX a. politinių lyderių, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas (1940–1945, 1951–1955), iškalbingas laisvojo pasaulio balsas prieš nacių tironiją, aršus komunizmo kritikas bei talentingas rašytojas. 1953 m. jam buvo ypatingi. Už aktyvią...

Įrašas

Svetimos pergalės

Anais laikais Kryžkalnyje, pakeliui iš Kauno į Klaipėdą, buvo pastatyta didžiulė (gal 9 m aukščio) skulptūra – lietuvaitė pagerbia žuvusius sovietinius karius. Paminklą radikalusis jaunimas pirmosiomis Nepriklausomos Lietuvos dienomis bandė susprogdinti. Vėliau jis perkeltas į Grūto parką. Čia autorė ir nufotografavo. Audronė V. Škiudaitė, draugas org. Prieš gegužės 9-ąją, kurią rusai mini kaip Didžiojo tėvynės...

Įrašas

Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai

Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p.   Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį  karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...

Įrašas

Vytautas Plečkaitis. Gegužės 8 diena: ką nugalėta Vokietija išgyveno prieš 70 metų

Sovietinis tankas prie Brandenburgo vartų Berlyne, Reuters/Scanpix nuotr. Gegužės 8 d. buvo antradienis. Pavasarinė saulė dar labiau brėžė didžiulį kontrastą tarp gerai nusiteikusių džipais bei tankais važinėjančių amerikiečių, rusų ir anglų patrulių, inspektuojančių, kas beliko iš Trečiojo reicho, bei nugalėtų, nuskurdusių ir alkanų, griuvėsiuose gyvų dar išlikusių vokiečių. Didžiausi Vokietijos miestai – Berlynas, Hamburgas, Bremenas,...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

N. Nikulin. Atsiminimai apie karą

Vieno pietryčių Lietuvos rajono laikraštis į leidyklos siūlymą pristatyti skaitytojams neseniai išleistą vokiečių kario knygą – dienoraštį – atsakė (kalba netaisyta) taip: „Visiskai nedomina. Musu skaitytojai skaito apie kitus didvyrius… apie kitus veteranus, kurie palauzė nacizma“. Bet vargu ar net šiam pietryčių Lietuvos rajono laikraščiui pavyktų apkaltinti buvusį rusų karį, veteraną, profesorių Nikolajų Nikuliną (ir...

Įrašas

Naujoje J. Hoffmann’o knygoje „Naikinamasis Stalino karas“* – slapti ikikariniai Europos puolimo žemėlapiai

2013 metų sausis. Rusijoje švenčiamas pergalės Stalingrado mūšyje 70-metis. Stalino šmėkla vėl grįžta. Volgogradas – „didžiojo vadybininko, laimėjusio Antrąjį pasaulinį karą“, makabriška valia, nors trumpam, bet vėl tampa Stalingradu. Vėl aukštinamas ir išpučiamas generalisimo Stalino – Europos „gelbėtojo“ nuo rudojo fašistinio maro – vaidmuo, jo portretai, kaip ir prieš daugybę metų – šios šalies miesto...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas

2012 m. lapkričio 14 dieną sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tai buvo vienas iš šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės...

Įrašas

Karlo Knoblaucho Antrojo pasaulinio karo meto kovų Rytų Prūsijoje dienoraštis

Knygos apie karą įgyja nuolatinį skaitytoją. Iš jų nenudailinta tikrove ir autentiškumu išsiskiria „Hermano Geringo“ divizijos parašiutininkų tankistų fuzilierių 2-ojo bataliono kario, vyresniojo leitenanto Karlo Knoblaucho knyga „Pabaigai artėjant“. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje rašytas dienoraštis apie paskutiniąsias kovas Rytų Prūsijoje tapo atsiminimų knyga. Po tarnybos 95-ojoje pėstininkų divizijoje K. Knoblauchas tampa Liuftvafės oro žvalgu. Sužeistas...

Įrašas

Berznyke niekinama Lietuva

„Kaip paaiškinti, kodėl yra taip, kad nors pas mus, Suvalkų krašte, vyksta tiek daug kultūrinių renginių, taip sparčiai nutautėjame?“ – retoriškai klausia Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė. „Aušros“ redaktorės nuomone, koncertų ir renginių gausybė nestabdo Seinijos lietuvių asimiliacijos. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, lietuviais užsirašė maždaug 5000 gyventojų (apie 16 proc. mažiau nei...

Įrašas

Danų šeima 60 metų prižiūri skulptūrą, kurioje įamžinti lietuviškai simboliai

2012 m. vasarą Lietuvos dendrologų grupė, besidomėdama, kaip prižiūrimi augalai Danijos medelynuose, šios šalies Šiaurės Vakarų Thisted miestelyje aptiko Lietuvių tautos ir valstybės simbolius, įamžintus mažosios skulptūros bei architektūros pavidalais – vytį ir Gedimino stulpus. Šalia jų iki šiol stovi po II pasaulinio karo lietuvių pabėgelių 1952 metais pastatytas tradicinis medinis kryžius. Visus tuos 60...

Įrašas

Bažnyčios riteris

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5) Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Raudonasis žaibo karas

Artėja rugpjūčio 23-čioji – Juodojo kaspino – diena. Tą dieną, 1939 m., Joachimas von Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas pasirašė nelemtąją nepuolimo sutartį ir papildomus slaptuosius protokolus, kuriais remdamosi nacistinė Vokietija ir SSRS įtakos zonomis pasidalijo Rytų Europą. Ši agresorių sutartis įskėlė didžiausio bei baisiausio žmonijos istorijoje Antrojo pasaulinio karo žiežirbą. Per karą žuvo dešimtys milijonų žmonių,...

Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis? Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos...

Įrašas

Ukraina stumiama į serbų-kroatų įvykių eigos variantą

Vasilis KAPKANAS, Vilnius Aktuali analitinė medžiaga apie realų ketinimą priimti Ukrainoje įstatymą „Dėl valstybinės kalbinės politikos pagrindų“, kuriam padedant valdančioji Ukrainoje Regionų partija taikosi laimėti priešrinkiminėje kovoje, yra pateikiama Lvovo istoriko Jaroslavo Hrycako interviu „Laisvės Radijo“ ukrainų redakcijai. Anot J. Hrycako, šiuo įstatymu dabartinė Ukraina „stumiama neprotingų, neatsakingų politikų į pražūtį.“ Istorikas teigė, kad per...

Įrašas

Lenkijos lietuviai

Gintautas EREMINAS Lietuvių bei kitų baltų genčių ir lenkų ryšiai mezgėsi dar ikivalstybiniu laikotarpiu. XIV a. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus Jogailos dvare, apsigyveno Lietuvos didikų, iš Vilniaus atsivežtų dvariškių, dailininkų, medžiotojų. XV–XVIII amžiuje Krokuvoje Jogailos universitete mokėsi studentų iš LDK. XV–XVI amžiuje lietuviai ir lenkai ėmė kolonizuoti po karų ištuštėjusią jotvingių teritoriją (didelė jos dalis dabar priklauso...

Įrašas

Baltarusių atmintis ir LDK

2012 m. vasario 21 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje įvyko šeštasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvavo istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos. Šio susitikimo tema – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė versus partizanų respublika. Du nacionaliniai toposai šiuolaikinės Baltarusijos atminties kultūroje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą organizavo...

Įrašas

Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...