Tilžės aktas yra testamentas, padėjęs pamatus Klaipėdos krašto sukilimui ir lietuvybės išsaugojimui

Autorius: Data: 2022-01-03 , 07:44 Spausdinti

Tilžės aktas yra testamentas, padėjęs pamatus Klaipėdos krašto sukilimui ir lietuvybės išsaugojimui

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

www.voruta.lt

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai  2021 m. lapkričio mėn. 30 d. paminėjo Tilžės akto 103 metų sukaktį, apeidami keletą  atminimo lentų, kurios skirtos Tilžės akto signatarams. Vėliau susirinko arbatai į būstinę, kuri randasi Tiltų gatvėje.

Pirma paminklinė lenta, kurią aplankė – skirta Martynui  Jankui. Ant pastato  Šaulių  g. Nr.5.  2014 m.  buvo pakabinta atminimo  lenta, talkinant Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriui,  finansuojant M. Jankaus anūkei  Evai Gerolai Jankutei. Tekstą memorialinei lentai parašė  Tilžės akto signataro anūkė.

MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas tą tekstą pristatė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai.  Ji paprašė išbraukti žodį patriarchas.  Žodį patriarchas teko  pašalinti. Anot komisijos, Lietuvoje yra tik vienas patriarchas – Jonas Basanavičius. Keista klausytis Klaipėdos universiteto istorikų, pagal  juos, Mažoji Lietuva neturėjo savo patriarcho,  nors tarpukario Lietuvoje  K. Jankus buvo vadinamas patriarchu. Ar suvokia Klaipėdos istorikai, kas slypi po neigimu, jog Mažoji Lietuva neturėjo patriarcho? Tada galimai ten, Mažojoje Lietuvoje, negyveno  lietuvių, nevyko  žūtbūtinė kova už tautos išlikimą. Liūdna tiesa ta, kad XIX pab.-XX a.  Mažojoje Lietuvoje  vykusi kova dėl tautinių vertybių  nesibaigė, tęsiasi ji ir XXI a. pr.

2021 m. rugpjūčio mėn. 19 d. į Ievos Simonaitytės biblioteką  susitikti su klaipėdiečiais atvyko Domas Kaunas. Jis pristatė savo naujausią  darbą-monografiją  „Martynas Jankus-tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“. Šis puikus veikalas dar kartą mums priminė, kad istorikai, išsityčioję  iš Evos Jankutės  prašymo įrašyti į atminimo lentą  žodį  patriarchas, elgėsi neatsakingai.

Profesorius D. Kaunas mano, kad M. Jankui turi būti ne tik atminimo lenta, bet ir  paminklas. Jis siūlo vietoj žvejo, kuris  stovi šalia merijos,  pastatyti paminklą M. Jankui.  MLRT Klaipėdos  krašto skyriaus nariai  norėtų   paminklo Mažosios Lietuvos patriarchui M. Jankui,  kuris stovėdamas visu ūgiu  primintų, kad jo, kaip tautos  vienytojo,   indėlis yra begalinis. Jo ir kitų mažlietuvių dėka  Klaipėdos  nesunaikino, nepakeitė miesto vardo, kaip tai nutiko Mažosios Lietuvos miestams, kaimams, kuriuos okupavo sovietai.

MLRT Klaipėdos krašto skyriaus nariai mano, kad nukelti žvejo paminklo nereikia. Jis ten jau suaugo su aplinka. Galbūt  paminklą  galima būtų pastatyti kažkur prie halės,  senojo turgaus rajone, nes ten  Jankai turėjo prekyvietę, ten  knygas pardavinėjo  Anė Jankuvienė. Darbo sąlygos sveikatai  buvo  prastos.  1912-1913 m. žiemą persišaldė, susirgo ir mirė.  Galimai į prekyvietę užsukdavo ir M. Jankus. Tai jo ir žmonos numindžioti takeliai.   Ten paminklui būtų tinkama vieta.

Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus  turi būti pagerbtas panašiai  kaip ir buvusioje Didžiojoje Lietuvoje, Vilniuje  J. Basanavičius.

M. Jankus dalyvavo ir politiniame gyvenime. Mažosios Lietuvos gyventojai norėjo  turėti  Reichstage savo deputatą. 1899 m. jie įkūrė  Ragainės ir Pilkalnio apskričių lietuvių konservatorių rinkimų draugiją. Šios draugijos renginiuose M. Jankus susipažino su  Jonu Vanagaičiu, kuris kilimo buvo iš anapus Nemuno, iš  buvusio Pabūdupių kaimo,  Ragainės apskrities, dabar vadinasi  rus. Крайнее, Krasnoznamensko rajonas.

J. Vanagaitis ir M. Jankus tapo  draugais,  juos jungė panaši pasaulėžiūra tiek politinėje, tiek kultūrinėje veikloje.  Jų draugystė buvo ilgalaikė.  Jie abu buvo Vyriausiojo  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ( 1922-1924) nariai, net  jų memorialinės  lentos yra  šalia. J. Vanagaičio paminklinė lenta yra pakabinta ant pastato Karoso g.  13, Klaipėda. Šią atminimo lentą  finansavo J. Vanagaičio anūkai: Romas Šležas ir Marija Kavaliauskaitė-Murphy.  Jie  iš JAV 2010 m. atvyko  į  Klaipėdą pagerbti senelio įamžinimą. Į Lietuvą  2009 m.   atvežė  savo senelių Jono ir Marijos palaikus, kuriuos palaidojo Bitėnų kapinaitėse.

Prieš tai J. M. Vanagaičių  atminimas buvo  pagerbtas Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje,  kurioje pasisakė  Klaipėdos universiteto istorikai. Vienas iš jų prisiminė šmeižtus, kuriuos per spaudą skleidė, kaip tiesą,   galingosios kaimynės Vokietijos  paruošti spec. darbuotojai. Tuomet senelio garbę stojo ginti anūkas Romas Šležas. Jis  jau šių dienų gandų ir paskalų  platintojams priminė, jog jo senelis  šmeižikus padavė į teismą ir laimėjo bylą. Kauno laikraščiai, kurie buvo išplatinę melą apie J. Vanagaitį, parašė paneigimus. Klaipėdos laikraščiai buvo įpareigoti tai padaryti, bet jie  neatsiprašė. Kai kalbėjome su architektu Adomu Skiezgelu apie politinius susidorojimus, kuriuos teko mažlietuviams patirti iš  didžiosios  vokiečių tautos atstovų,  tai jam anūkas pasakė, jog   J. Vanagaitis  laimėjo  teismo bylą todėl,  kad buvo labai kruopštus,  netgi pedantas ir kiekvieną pirkinį fiksuodavo savo užrašuose. Svarbiausias vokietukų  šmeižtas, kad vogė, todėl  pasistatė namą, teisme buvo paneigtas.

Lietuviams ypač daug  teko patirti agresijos, kai naciai ruošėsi  atimti Klaipėdą.  Klaipėdos perdavime Vokietijai  dalyvavo ir Tilžės akto signataras Viktoras Gailius, nes jis tuo metu buvo gubernatorius.

Trečia paminklinė lenta, kurią aplankėme  – Viktoro  Gailiaus.  Šios lentos sukūrimą  dalinai finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje.  V. Gailius  svarbus Klaipėdos miesto istorijos kultūrai ne tik, kad buvo Tilžės  akto  signataras, bet ir paskutinis Klaipėdos miesto gubernatorius Lietuvos Respublikos ministro teisėmis 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d.  Po to, kai Klaipėdos kraštą okupavo   nacistinė Vokietija,  1939–1940 m. V. Gailius buvo Lietuvos Respublikai paliktos Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracijos tarybos narys.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyva, t.y. suradus sponsorius,   V. Gailiaus paminklinę lentą  pakabino 2021 m.  Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus yra  ne tik šių, bet ir dar trijų memorialinių lentų, kurios taip pat skirtos Tilžės akto signatarams, lentų autoriai. Apie kitus Tilžės akto signatarus  nutarėme kalbėti  MLRT Klaipėdos krašto skyriaus  būstinėje.

Tilžės akto pagerbimo popietėje prie arbatos  dalyvavo ir  Tilžės akto signataro Jurgio Arnašiaus anūkas Helmutas Arnašius.  Anūkas, kaip du vandens lašai panašus į savo senelį ilgametį  Klaipėdos teismo darbuotoją. Jų gyvenamasis namas neišliko, karo audros jį sunaikino, todėl atminimo lenta 2017 m. buvo pakabinta ant buvusių teismo  rūmų ir kalėjimo pastato Jūros g. Nr. 1.

Neaplankėme, bet prisiminėme Tilžės akto signatarą  Valterį Didžį,  gydytoją,  jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodorą,  Lietuvos automobilių sporto čempioną. Prisimenant  V. Didžį būtina paminėti, jog 1947 m. jis  pasirašė  po Mažosios Lietuvos lietuvių protestu, kuris turėjo pavadinimą Fuldos II aktas,  reikalaujantis prijungti  Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos, neatiduoti  kolonizuoti  rusams jų  tėvynės  Mažosios  Lietuvos.

Memorialinė lenta V. Didžiui buvo atidengta  2018 m.  Turgaus g. 2. Pastatas, kuriame jis dirbo gydytoju, neišliko, jo vietoje po karo buvo pastatytas jau kitas namas.   Dalinai šią lentą finansavo V. Didžio vaikai dukra Ieva Aras  ir sūnus Martynas Didžys,   kurie gyvena Australijoje.

Kitas Tilžės akto signataras – Jurgis Lėbartas, kuris taip pat dirbo Klaipėdoje. Jis ne tik pasirašė po Tilžės aktu, bet  1923-1925 m. buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vicepirmininku.  Pastatas, kuriame veikė Gelbėjimo komitetas,  neišliko.  Memorialinę lentą 2019 m. pakabino ant namo Tiltų g. 16, kurį pastatė toje pačioje vietoje jau po karo.  Šį projektą dalinai finansavo Lietuvos šaulių sąjunga,  nes J. Lėbartas  buvo  ir Lietuvos šaulių sąjungos  XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku. Jį taip pat 1926 m. išrinko  į pirmąjį  Klaipėdos krašto Seimelį bei paskyrė  Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys susitikimo metu pasakė, jog nėra tinkamai įamžintas 1923 m  sukilimo dalyvis, kuris gyveno Klaipėdos rajone,  Endrius Borchertas.  Popietės dalyviai paprašė, kad kitam susirinkimui paruoštų raštą Klaipėdos rajono merui.   Prisiminti garbingą Klaipėdos krašto istoriją,  iškilius tautiečius,  yra mūsų pareiga, nes jų dėka šis kraštas neatiteko karo nugalėtojams lyg grobis, kaip Lietuva anapus Nemuno.

MLRT Klaipėdos krašto skyriaus inform.

Lietuva Mažoji Lietuva Naujienos , , , , , , , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra