Stebuklingasis Trakų Dievo Motinos atvaizdas traukia piligrimus iš visos Lietuvos
Autorius: Voruta Data: 2018-09-10 , 11:31 Spausdinti

Pasvalio piligrimai Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Centre – šios bazilikos klebonas dekanas Jonas Varaneckas. Autorės nuotraukos.
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt
Stebuklingasis Trakų Motinos paveikslas
Šešių šimtmečių istoriją menančioje Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje piligrimus labiausiai traukia stebuklingasis Trakų Dievo Motinos atvaizdas. Tai – pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną – 1718 – ųjų rugsėjo 4 – ąją – lydėjo aštuonių dienų iškilmės apeigos pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš Didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti karūna.
Trakų Dievo Motinos paveikslo kopijos paplito po visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystę, daugumą papuošė vietinių meistrų nukaldinti aptaisai. Seniausia kopija, kadaise kabojusi ant Vilniaus miesto gynybinės sienos Trakų vartų, dabar saugoma Nemenčinės Šv. Mykolo bažnyčioje, Latvijoje garsus Švč. Mergelės Marijos atvaizdas vadinamas Agluonos Dievo Motinos vardu.
Trakų Švč. Mergelė Marijos Apsilankymo bazilika. Pagrindinis altorius. Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos paveikslas
Prie Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslo giedama ar kalbama Loreto Švč. Mergelės Marijos litanija, malda „Tavo apgynimo šaukiamės“ taip pat giedamos psalmės, Dievo Motinos garbei skirtos valandos, Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos, kalbamas rožinis ir kitos maldos.
Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus iškilmė
Prisimenant iškilų ir reikšmingą Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų, bei visų šių metų paskelbimą Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – metais, Lietuvos tikintieji buvo kviečiami atvykti pasimelsti prie Dievo Motinos paveikslo.
Stendas Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslo karūnacijos 300 m. jubiliejui – 2018 m.
Atlaidų programa prasidėjo rugsėjo 1 – ąją dieną vykstančiu Jaunimo žygiu iš Vilniaus Aušros vartų. Sutinkant pagrindinę atlaidų dieną 2 – ąją (sekmadienį) – buvo rengiama naktinė Šv. Sakramento adoracija Trakų Švč. Mergelės Apsilankymo bazilikoje.
Rugsėjo 8 – ąją, švenčiant Švč. Mergelės Marijos gimimą (Šilines), tikinčiųjų laukė iškilminga atlaidų užbaiga. Trakų bazilikoje buvo aukojamos istorinės iškilmingos Šv. Mišios (Missa Solemnis).
Kelionę palaimino alt. jubil. kun. Albinas Pipiras
Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkams iš Pasvalio, Mikoliškio, Pušaloto, Saločių, Daujėnų ir Pasvalio katalikėms moterims bei grupelei maldininkų išsipildė troškimas apsilankyti Trakų Švč. Mergelės Marijos bazilikoje atlaiduose ir kartu švęsti Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos metus ir apkabinti Ją pasvaliečių maldininkų širdimi ir siela bei pajusti Jos artumą, meilę ir paguodą. Pasvaliečiai be galo ir be krašto džiaugėsi šia kelione.
Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventorius. Bazilika yra Jono Pauliaus II piligrimų kelyje, liudija apie išskirtinį šių dienų pamaldumą Marijai. (Pašventintas kleb. dek. Jono Varanecko. 2015 m. rugsėjo 12 d. Architektas Robertas Norkevičius).
Vykome geradario ūkininko Petro Karoblio vairuojamu autobusu. Visus vykstančius piligrimus palaimino Pušaloto Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos kun. alt. jubil. Albinas Pipiras, o mus kelionėje lydėjo bendra Rožinio malda, Švč. Mergelės Marijos litanija, Dievo Gailestingumo vainikėlis ir litanija, giesmės. Meldėmės už popiežių Pranciškų, jo sėkmingą vizitą Lietuvoje, kunigus, vienuolius, vienuoles, kenčiančius, senelius, ligonius, geradarius ir jų šeimas, savo šeimas, iškeliavusius į amžinybę, Lietuvos valstybės vieningumą, už taiką pasaulyje. Kelionės metu piligrimams buvo papasakota apie Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslą, supažindinta su Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos jubiliejinių metų renginiais bei atlaidų programa, pateikta trumpa Trakų miesto istorija. Pasidalinta nuomone apie Popiežiaus Pranciškaus sutikimą Lietuvoje. Net buvo pasidžiaugta garsios dainininkės iš Trakų žavingomis ir kartu paprastomis Evelinos Sašenko vestuvėmis. Diskutavo, kodėl iškilmingos damos – karalienės nešioja didesnio numerio batelius? Maloni ir prasminga bendrystė, žvilgsnis pro autobuso langą į nuostabią mūsų gimtinės panoramą tarsi sutrumpino kelią nuo Pasvalio ir suteikė galimybę kuo greičiau pasiekti Trakus.
Ir štai mus pasitiko miestas apsuptas penkių ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų, susietas su gilia istorine praeitimi.
Naujosios Vilnios ir Šalčininkų dekanatų piligrimystės diena
Pirmiausia mes skubėjome į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, kuri yra netoli Lukos ežero, turinti gotikos ir baroko architektūros bruožų. Pasvaliečius maloniai ir dvasingai nuteikė iškilmingai išpuošta bažnyčia bei sutiktų žmonių nuoširdumas. Prieš Šv. Mišias kalbėjome rožinio maldą. Ši diena buvo skirta kunigams ir seminaristams. Šią dieną bažnyčios šeimininkais tapo ir Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupijos Naujosios Vilnios ir Šalčininkų dekanatų kunigai.
Šv. Mišių pradžioje buvo pasveikinti tikintieji iš Vilniaus arkivyskupijos, Pasvalio bei visos Lietuvos, kurie atvyko į atlaidų iškilmę Trakų Švč. Mergelės Marijos bazilikoje kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos vainikavimo 300 –ųjų jubiliejinių metų ir melstis kartu už popiežių Pranciškų ir visus ganytojus, kad Bažnyčia, Lietuvai ir pasauliui skelbtų Dievo pirmumo svarbą, bei melsti Bažnyčios Motinos užtarimo kunigams ir seminaristams.
Šv. Mišias aukojo Naujosios Vilnios dekanas kun. teol. m. dr. Eduardas Kirstukas, jam koncelebravo Naujosios Vilnios ir Šalčininkų dekanatų kunigai.
Savo homilijoje Naujosios Vilnios dekanas kun. Eduardas Kirstukas daug dėmesio skyrė Švč. Mergelei Marijai ir Trakų Dievo Motinai – Lietuvos Globėjai. Kun. Eduardas Kirstukas homilijos pabaigoje kvietė gyventi džiaugsmingai su Marija, pakelti visus išbandymus su Marija, dirbti su Marija ir nepamiršti, kad svarbiausias užsiėmimas žemėje yra tikėti jos sūnų Jėzų Kristų, kurį mūsų atpirkti siuntė Dievas Tėvas.
Šv. Mišių pabaigoje visi dalyvavome Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos Širdžiai maldoje.
Šv. Mišiose dvasingai ir skambiai giedojo bažnytinis choras.
Po Šv. Mišių Pasvalio piligrimai neskubėjo iš bažnyčios , o nuoširdžiai pabendravo su Trakų dekanato dekanu Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo klebonu kun. Jonu Varanecku, Marijos Radijo darbuotojais bei bažnyčios patarnautojais, kurie papasakojo plačiau apie šios bažnyčios pagrindinius istorijos faktus bei apie stebuklingą Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslą.
Ekskursija į Trakų pilį ir pasivaikščiojimas Trakų miesto gatvelėmis
Pasvalietės piligrimės ant tilto per Galvės ežerą
Išėję iš bažnyčios dar skubėjome aplankyti Galvės ežero Pilies saloje išlikusią gotikinę Trakų salos pilį, menančią didingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos) ir pasivaikščioti miesto gatvelėmis, kurios mena nuo Vytauto Didžiojo laikų šalia lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių čia gyvenančius totorius ir karaimus. Pasvaliečiai niekaip negalėjo išvykti iš Trakų nenusipirkę lauktuvių savo namiškiams – karaimų nacionalinio patiekalo – kibinų su mėsos, daržovių, varškės įdaru.
Grįžome į namus su padėka ir nuolankumu Trakų Dievo Motinai
„Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.
Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.“ (Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai).
Komentarai
Naujienos
-
Česlovas Iškauskas. Amerika, Rusija, Lietuva
-
Kviečiame į Pasieniečio įvadinio mokymo kursus
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (1-oji dalis)
Lietuva
-
Kviečiame į Pasieniečio įvadinio mokymo kursus
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
Istorija
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Amerika, Rusija, Lietuva
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
Renginiai
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Trakai kultūros sostinės titulą perdavė Neringai
~ Lietuva, Naujienos, Trakai
2020-12-30, 14:40
-
Trakuose veiklą pradeda nauji slaugos namai
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata, Trakai
2020-12-30, 14:20
-
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais
~ Karaimika, Kultūra, Naujienos, Pasaulis, Trakai
2020-12-27, 12:08
-
Gintaras Abaravičius. Vakaro klausimas: „Trakai - sostinė ar periferija?"
~ Istorija, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Trakai
2020-11-10, 10:33
-
Mykolui Firkovičiui (1924–2000) atminti
~ Karaimika, Lietuva, Naujienos, Trakai
2020-10-13, 18:48