Sofija Daubaraitė. „Paribio dainos“ festivalis

Autorius: Data: 2021-11-11 , 14:04 Spausdinti

Sofija Daubaraitė. „Paribio dainos“ festivalis

Autorės nuotraukos

Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt

Lapkričio pirmąjį  šeštadienį į Vilniaus įgulos Karininkų ramovę rinkosi dainos mylėtojai ir puoselėtojai. Tai ,,Paribio dainos” festivalio dalyviai, turintys ilgametę tradiciją. Šį kartą  šio festivalio dalyviai rinkosi 21-ą kartą. Renginio pradininkai   ir iniciatoriai buvo ir tebėra  tarptautinė visuomeninė organizacija ,,Gervėčiai”, kuriai vadovauja A. Augulis.

Pirmininkas sako ,,pradėdami organizuoti tokį kultūrinį sambūrį mes neturėjome  galvoje, kiek toks renginys  gyvuos. Tik žinojome, kad norime suburti žmones, kurie gyvena valstybinės sienos paribiuose, tiek šioje Lietuvos pusėje, tiek anoje. Sienos buvo nubrėžtos, o žmonės – atskirti. Todėl ir festivalį pavadinome ,,Paribio daina”. Tęsiant šio renginio iniciatoriaus mintį ir renginio prasmę, suprantame: nors sienos ir nubrėžtos, ir žmonės liko už Tėvynės ribų, bet jie ten liko su savo dainomis, papročiais, savo Tėvynės supratimu.

Ir visa tai puoselėjama ir turtinama. Festivalyje įprastai dalyvaudavo solistai ir ansambliai iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos. Šiemet iš minėtų šalių  dainininkai negalėjo atvykti dėl įsisiautėjusio viruso ir paskelbtų sugriežtinto judėjimo sąlygų. Kaip sakė ir patys asambliečiai, kai kurie  kolektyvai patyrė ir skaudžių savo narių netekčių. Bet tie, kurie dainuoja, supranta ir jaučia, kad daina lengvina širdį, netektį, kelia optimizmą.

Fotomenininko Klaudijaus Driskiaus parengta ir išleista knyga – fotoalbumas „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“

,,Paribio dainos” festivalio konkurso atrankoje dalyvavo 48 kolektyvai. Iš jų 12 buvo pranašesni  už kitus ir atvyko į Vilnių. Festivalis yra vykęs ir kitose vietose. Renginį vedė Gaudentas Aukštikalnis, buvęs Vilniaus universiteto  Kiemo teatro režisierius, ilgametis ramovės vadovas. Festivalio dalyvius sveikino įvairių visuomeninių organizacijų vadovai. Daininikus ir muzikantus pasveikino  ir G. Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių prezidentė, ji savo jumoru nuspalvintos kalbos pabaigoje palinkėjo visiems: ir jauniems ir vyresniems meilės, laimės ir pinigų.  O iš salės buvo paklausta, o kodėl neminima sveikata? Ataskymas, o todėl, kad jūs turite tą sveikatos šaltinį savo kūne ir širdyje – tai muzika ir daina.

Kadangi tai festivalis-konkursas, atlikėjus vertino garbi vokalo ir muzikos ekspertų komisija. Jos pirmininkas (visų titulų nesuminėsiu) dirigentas, kompozitorius, pedagogas, daugelio respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys, prof. Tadas Šumskas, nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Grigienė, operos solistė,menu dr. Vilhelmina Mončytė, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio ,,Lietuva”solistė, solinio dainavimo mokytoja – ekspertė, Aušra Kiuraitė- Svilainienė.

Pirmieji į sceną žengė solistai. Kaip ir visi festivalio dalyviai, pagal konkurso nuostatus, atliko po du kūrinius. Vienas iš jų turėjo atspindėti regioniškumą, autentiškumą. Komisija aukštai įvertino atlikėjus ir jų pasirinktus kūrinius. Visiems negailėjo šiltų žodžių. Bet pirmoji solinio dainavimo vieta buvo skirta Silvijai Bielskienei iš Semeliškių. Ir žiūrovai, ir komisija aukštai įvertino jos autentiškai atlikta liaudies daina ,,Vai žydėk, žydėk” (S. Bielskienė yra ,,Elektrėnų žinių”, „Pasaulio katalikų” leidinių redaktorė). Antroji vieta atiteko šio festivalio debiutantei Janinai Altaravičienei iš Jonavos, o trečioji – jau ne kartą buvusiam prizinių vietų laimėtojui Ukmergės klubo Viltis vadovui Valmantui Naraškevičiui. Jiems visiems buvo įteikti diplomai ir dovanos.

Po to savo parengtą programą atliko 12 ansamblių, atvykusių iš  8 miestų ir miestelių. Du į atranką patekę kolektyvai, abu Vilniaus apskrities – Turgalianka ir totorių- negalėjo dalyvauti dėl jų narius užklupusio epidemijos viruso. Dalyvaujančiųjų  repertuare skambėjo liaudies, partizanų ir jumoristinės dainos. Kolektyvai dainavo savo regionuose surinktas dainas, didžioji dalis jų buvo išdainuojamos tarmiškai ir ne tik išdainuojamos, bet ir vaidinamos. Džiaugėsi ir vilniečiai-žiūrovai, dalyvavę  festivalyje, galėdami prisiminti savo tarmes ir pritardami dainuojantiems.

Netrūko darbo ir muzikantams. Ansamblių varžytuvėse nelengva buvo apsispręsti ir vertinimo komisijai, nes daina keitė dainą ir visos melodingos, prasmingos, bet skirtingai atliekamos.  Ne veltui sakoma, kad tame pačiame kaime ta pati daina gali būti atliekama skirtingai arba kelios tautos  ,,pešasi” dėl dainos, bandydamos įtvirtinti ,,autorystę”. Bet daina, muzika tuo ir skiriasi nuo nepasidalijamų dalybų, kad jos pakanka visiems ir yra dalijamasi tautose, kartose. Šiuo atveju buvo skirtos net dvi pirmosios vietos – Skuodo kolektyvui (vad. J. Viščiūnienė), kuris festivalyje dalyvavo antrą kartą. Šis kolektyvas ir žodžiu, ir daina paporino apie šienapjūtę žemaitiškame kaime. Ir dar – kolektyvo nariai įteikė organizatoriams ir vertintojams namuose keptą duonos kepalėlį ir pyrago gabalėlį. Ir sakė, kad tai siunčia mosėdiškiai.

Žemaičiams, matyt, nenusileido nei meniniu lygiu, nei dainos skambumu Jonavos ,,Dobilas“. Jų kolektyvas skaitlingas ir, manyčiau, daug prie jų sėkmės prisidėjo ansamblyje grojantis keturi armonininkai.

Antrąją vietą pelnė Vilniaus raj. Šalčininkų baltarusių liaudies dainų  ansamlis ,,Ranica“, kuriam vadovauja Fr. Michalevič. Šio kolektyvo repertuare  ne tik baltarusių liaudies dainos, bet ir giesmės. Ansamblis atliko tris kūrinius: du, kaip savo ,,pareigą“ pagal  konkurso nuostatus, o vieną – ukrainiečių vardu. Taip pat antrojo laipsnio diplomas buvo įteiktas Vilniaus poezijos ir romansų klubui ,,Elena.“ Šis klubas populiarina lietuvių kompozitorių muziką, romanso ir poezijos žanrą. Rengia daug labdaringų koncertų.

Lygia greta vertinimo komisija skyrė ir dvi trečiąsias vietas. Alytaus etnografiniam ansambliui ,,Keturnytis“, kuriam vadovauja J.Januškienė ir Utenos kolektyvui, vadovaujaujamam A. Baltuškienės.

Taigi baigėsi šių metų taptautinis liaudies dainų atlikėjų festivalis ,,Paribio Daina“. Konkurse lygia greta su liaudies dainomis  skambėjo ir autorinių dainų (P. Širvio ir kt. poetų žodžiais). Daug kolektyvų atstovavo ,,Bočių“ir tautinėms bendruomenėms. Kaip sakė prof. T. Šumskas,  kiekvienas iš šių kolektyvų yra vertas dalyvauti LRT ,,Duokim garo“ arba ,,X faktorius“ laidose“. Kolektyvai  siekia aukščiausių muzikinių standartų. Ir vis atrandama atlikėjų, kuriuos reikia įvardinti talentais.Renginio organizatoriai ir  konkurso vertinimo komisijos nariai pabrėžė, jog ne tai svarbiausia, kas kokį apdovanojimą išsiveža, bet svarbiausia bendrumas ir daina, kuria dalijamasi. Be dainos sunku ir kelyje ir kasdienybėje.

O visų dalyvių mintys jau sukasi apie būsimą kitų metų festivalį.

 

Kultūra Naujienos , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra