Jau trečiąją jubiliejinę sukaktį Lietuvoje švenčia vienas žymiausių dabarties rusų kompozitorių Rodionas Ščedrinas. Simfoninius kūrinius jam užsako ir atlieka geriausi pasaulio orkestrai ir dirigentai, operų ir baletų pastatymai puošia garsių teatrų repertuarą, autoriniai fortepijoninių koncertų atlikimai skambėjo daugelyje pasaulio šalių.

Kompozitoriaus 75-erių metų sukakčiai paminėti Lietuvoje vyko du jo autorinių kūrinių vakarai.

Pirmasis – sausio 30 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovai galėjo išvysti dviveiksmį baletą „Ana Karenina“. Baletą R. Ščedrinas sukūrė 1972 m. ir paskyrė savo žmonai Majai Pliseckajai, kuri buvo premjeros Maskvos didžiajame teatre choreografė. Kad ir kokios būtų kūrėjų vizijos „Ana Karenina“ pirmiausia yra L. Tolstojaus kūrinys. Iš viso didžiulio romano balete išskirta pagrindinė tema – meilės intriga, Anos Kareninos pasirinkimo dilema. Jos širdis blaškosi tarp vyro valstybės tarnautojo ir meilės žaviajam grafui Vronskiui. Su vyru jos gyvenimas saugus ir dorovingas, čia ji gali džiaugtis visuomenės dėmesiu ir, svarbiausia, mylimu sūneliu. Bet šis gyvenimas – be jokios aistros, ji savo vyrui – lyg dar vienas baldas. Santykiai su Vronskiu kupini aistros. Tačiau jeigu Ana ir gali pasipriešinti socialinėms normoms (nors tai anais laikais buvo labai drąsu), jos aistra Vronskiui negali nustelbti motinos meilės sūnui. R. Ščedrino muzika kupina skvarbaus psichologinio dramatizmo, juk L. Tolstojaus herojai ne tik atitinkamai elgiasi, bet ir abejoja, samprotauja, mąsto… Aštrus veiksmo atmosferos pojūtis, puikios muzikinės dramos veikėjų charakteristikos, didžiulis emocinis muzikinis krūvis – visa tai derlinga dirva statytojams.

Antrasis autorinis žymaus kompozitoriaus kūrybos vakaras įvyko vasario 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje. Šį kartą turėjome galimybę išgirsti Lietuvoje dar neskambėjusius autoriaus veikalus. Mstislavui Rostropovičiui dedikuotą ir jo pirmąjį kartą 1994 m. atliktą violončelės koncertą dabar griežė buvęs iškiliojo maestro mokinys Davidas Geringas (Vokietija), iš šiandienos muzikų išsiskiriantis įvairiapusiškumu. Šio violončelininko ir dirigento repertuaras itin platus – nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Jis vienas iš pirmųjų Vakaruose atliko rusų avangardistų E. Denisovo, S. Gubaidulinos, A. Schnittkes opusus. Už naujosios muzikos skleidimą Šlėzvigo – Holšteino kultūros draugija violončelininkui paskyrė „Kultur Aktuele“ premiją, o už lietuviškos muzikos populiarinimą 1999 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu bei 2002 m. – Lietuvos nacionaline premija.

Juozo Domarko diriguojamas orkestras atliko naują opusą „Dialogai su Šostakovičiumi“. Vienos dalies kūrinys parašytas dideliam orkestrui ir turi paantraštę „simfoniniai etiudai“. Pasak autoriaus, tai „sielų dialogas, dviejų skirtingų kartų pokalbis. Kūrinyje perteikta, ką aš mačiau, išgyvenau, pajutau, o svarbiausia – ką girdėjau. Kartais tarytum girdžiu jo balsą, atsiliepiantį į mano poelgius“.

Orkestras grojo ir 1986 m. parašyto populiariojo baleto „Dama su šuniuku“ muzikos fragmentus. R. Ščedrino muzika grindžiama humanistinėmis vertybėmis. Save laiko postavangardo kompozitoriumi, kuriančiu šiuolaikinę, bet klasikinių tradicijų neneigiančią muziką. Jis sako, „man atrodo, kad dabar avangardu jau persisotinta, kad mūsų biologijai ir fiziologijai reikia natūralaus ir įprasto skambėjimo“.
Sausakimšoje salėje rusų kompozitoriaus kūrinių pasiklausyti ir jo pasveikinti atskubėjo Algirdas Brazauskas su žmona Kristina. Gėlių atsiuntė Prezidentas Valdas Adamkus ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.

÷÷÷÷÷÷÷÷÷÷÷

Kompozitorius Rodionas Ščedrinas su žmona, legendine rusų balerina Maja Pliseckaja, Trakų rajone, netoli Aukštadvario, turi savo sodybą. Nors jie tebeturi ir butą Maskvoje daugiausiai laiko praleidžia Lietuvoje ir būtent ją vadina savo namais. „Čia, Lietuvoje, aš jaučiuosi puikiai. Mes už 19 km nuo Trakų turime namą. Kokios nuostabios ten vietos… Labai gražu. Juk žinote, Lietuva buvo turtinga iki karo, prieš ateinant sovietų valdžiai. Gaminiai iš Lietuvos buvo vežami parduoti į visą pasaulį. Pavyzdžiui, lietuvišką muilą į Paryžių veždavo. Ir kokios jis aukštos kokybės buvo…Dabar, galima sakyti, kad gyvename per tris namus, tai gana sunku. Lietuva, Maskva, Vokietija. Vokietijoje, Miunchene, mes butą nuomojame, ten nieko savo neturime, viskas svetima – net lėkštės, šakutės“, – atviravo M. Pliseckaja.

R. Ščedrinas sodyboje, kurioje nuo ankstyvo pavasario ligi pat šalnų žydi dar jų močiučių pamėgtos gėlės, beveik kasdien kuria muziką. Beje, kiekvieną prie Aukštadvario parašytą kūrinį kompozitorius pažymi trimis žodžiais: Lietuva, Trakų rajonas.

Vargu ar kas nėra girdėjęs apie garsiuosius vasaros festivalius Trakuose. Šių festivalių įkvėpėjai taip pat R. Ščedrinas ir M. Pliseckaja. Trakų pilyje jau ne kartą šoko geriausi pasaulio ir Lietuvos baleto meistrai, čia skambėjo operų arijos ir garsioji R. Ščedrino „Karmen“ siuita, kurią autorius yra skyręs dar Maskvos didžiajame balete šokusiai žmonai.

Jau daug metų šiuos du didžius menininkus sieja nuoširdi draugystė ir meilė. M. Pliseckaja prisimena, kad jie su vyru niekada neeikvoję laiko ir jėgų tuštiems vakarėliams rengti ar menko meninio lygio kompozicijoms kurti. Šie nepaprasto talento menininkai turi ir daugiau panašių bruožų; jie įpratę būti atidūs sau ir kitiems.

M. Pliseckaja, paklausta, ko labiausiai trokšta, atsakė: „Norėt tai jau nieko nenoriu. Tik vieno – kad mano vyras kiek įmanoma ilgiau būtų sveikas. Jei vyrui bus gerai, tai ir man“.