Paskirtas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Šventojo Sosto Lietuvai ir visai Europai tragiškomis aplinkybėmis, Stasys Girdvainis įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Pijui XII 1939 m. rugsėjo 18 d. Kreipdamasis į popiežių jis Lietuvą pavadino „katalikybės šiauriniu avanpostu“. Pijus XII savo kalboje pasiuntiniui Girdvainiui pakartojo šią frazę, palinkėdamas Lietuvos diplomatiniam atstovui Vatikane ir ypač Lietuvai būti vertiems šio titulo suteikiamo vaidmens. Pijus XII, be kita ko, pasakė:

„Lietuva – katalikybės šiaurinis avanpostas“, – šitaip jūs apibūdinote kraštą, kuriam tarnaujate tokiose atsakingose pareigose, ir save, jos sūnų. Šie žodžiai jūsų lūpose kyla iš jūsų tautos, tradiciškai pasiaukojusios Šventajam Sostui, širdies. Lietuvai tai garbingas titulas. Jame aidi tvirtas pasiryžimas visuomet viduje ir išoriškai savo darbais būti vertiems tokio titulo ir vaidmens, net jei būtų pareikalauta aukos kaip išpirkos šiam idealui pasiekti ir įgyvendinti.“

Jei Lietuvos Respublikos pasiuntinybė prie Šv. Sosto faktiškai ir teisiškai veikė iki pat 1990 m. kovo 11 dienos – Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo paskelbimo – tai irgi nemaža dalimi buvo diplomato Girdvainio nuopelnas. Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Stasys Girdvainis buvo vienas iš tų negausių užsienyje gyvenusių ir dirbusių Lietuvos diplomatų, kurie „kaip įmanydami stengėsi liudyti Lietuvos Respublikos juridinį tęstinumą tarptautinėje scenoje ir kruopščiai, galima sakyti, netgi skrupulingai diena iš dienos, metai po metų palaikė dalykinius ar kurtuazinio pobūdžio diplomatinius kontaktus tiek su Šv. Sostu, tiek su kitų valstybių pasiuntinybėmis, kiek įstengdami koordinavo lietuvių bei kitų pavergtų Baltijos tautų išeivijos politinę išsivadavimo veiklą“.

Pažymėtina, kad 1940 metais Šventais Sostas leido pradėti Vatikano transliacijas lietuvių kalba Stasio Girdvainio prašymų dėka. Pasak istoriko Fernando Bea, Girdvainis audiencijoje pas Vatikano Valstybės sekretoriato prelatą Giovanni Battista Montini, vėliau tapusį popiežiumi Pauliumi VI, primygtinai prašė Šventojo Sosto leisti Vatikano radijui pradėti nuolatines transliacijas lietuvių kalba. Prašymas buvo išklausytas, pirmoji reguliarių laidų transliacija įvyko 1940 m. lapkričio 27 dieną. Beje, anot Vatikano radijo metraštininko Bea, popiežiaus radijo trasliacijų lietuvių kalba buvo ir anksčiau: 1940 birželio 10 d. Italijoje prasidėjus karui, Vatikano radijas transliavo dešimčia kalbų – įskaitant lietuvių.

Prie Romos lietuvių bendruomenės gedulo dėl ministro Stasio Girdvainio mirties prisijungė aukšti Vatikano pareigūnai ir prie Šventojo Sosto akredituoti diplomatai. Popiežius šv. Paulius VI, kuris prieš mirtį Girdvainiui suteikė specialų palaiminimą, per Valstybės sekretorių pareiškė užuojautą Lietuvos pasiuntinybės sekretoriui. Stasio Girdvainio laidotuvių Mišioms šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje vadovavo Romos kurijos kardinolas Antonio Samoré. Be Vatikano valstybės sekretoriato ir Bažnyčios viešųjų ryšių tarybos atstovų, laidotuvėse dalyvavę 14 šalių ambasadoriai, įskaitant Diplomatinio korpuso dekaną, Kubos ambasadorių, liudijo, kaip labai buvo vertinamas Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Girdvainis.

Stasys Girdvainis gimė Užsienių kaime, Skaudvilės valsčiuje, 1890 metų rugsėjo 27 dieną. Baigęs Šiaulių gimnaziją mokslus tęsė Rusijoje. Maskvoje ir Petrapilyje baigė teisės mokslus,o Maskvoje – karo mokyklą. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė prancūzų ir lotynų kalbas Telšiuose. 1918–1919 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1920 metais įstojo į besiformuojančią Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Ėjo pasiuntinybės sekretoriaus pareigas Berlyne 1922 metais, Paryžiuje 1923 ir prie Šv. Sosto 1927 metais. Sugrįžęs į Lietuvą 1931 metais buvo paskirtas Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovu. Vėl išvykęs į Prancūziją 1933 metais ėjo atstovybės patarėjo pareigas. Grįžęs į Kauną 1934 metais buvo paskirtas įgaliotuoju ministru ir protokolo skyriaus direktoriumi.

Stasys Girdvainis palaidotas Popiežiškosios šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčioje, Romos Verano kapinėse. (SAK / Vatican News)