Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta

Autorius: Data: 2021-05-17 , 14:26 Spausdinti

Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta

www.voruta.lt

Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos instituto lentynas papildė du nauji mokslo leidiniai: dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys) (1747), kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir minėtų mokslininkių monografija Povilas Frydrichas Ruigys.

Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747)

Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta ir mokslo reikmėms neišleista. Ji palyginti ir mažai tirta, nors svarbi tiek kalbos, tiek kalbotyros istorijai. Daug daugiau dėmesio sulaukė jo tėvo Pilypo Ruigio kalbiniai darbai. Du iš jų jau publikuoti: 1981 m. Vokietijoje išėjo traktato Betrachtung der Littauischen Sprache, in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (1745) faksimilinis leidimas, o 1986 m. Lietuvoje paskelbti abu jo traktatai: minėtas spausdintasis ir rankraštinis Meletema Lingvam Lituanicam (~1735) su faksimilėmis, vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais.

Ši gramatika būtina lingvistinės minties istorijai pažinti. Ji ypač aktuali rašomosios lietuvių kalbos istorijos tyrėjams – kaip veikalas, sisteminęs kalbos duomenis, kodifikavęs XVIII a. vidurio ortografijos, morfologijos, leksikos ir sintaksės normas. P. Ruigio gramatika ne tik perėmė aktualius teorinius ankstesnių gramatikų teiginius, bet ir tapo atspirtimi vėlesnių gramatikų autoriams – pirmiausia Gotfrydui Ostermejeriui, XVIII a. pabaigoje paskelbusiam naują lietuvių kalbos gramatiką Neue Littauische Grammatik (1791), paskui Kristijonui Gotlybui Milkui, vėl grįžusiam prie Ruigio ir parengusiam pataisytą bei papildytą jo gramatikos leidimą Anfangs-Gründe einer Littauischen Sprach-Lehre (1800).

P. Ruigys rėmėsi ankstesne gramatine tradicija, prasidėjusia XVII a. viduryje nuo Danieliaus Kleino. Jo šaltiniai – visos iki tol parašytos Prūsijos Lietuvos lietuvių kalbos gramatikos ir tėvo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalai, skatinę praktinę gramatiką kreipti mokslinės link. Čia siekta ne tik išdėstyti tai, ko reikia nelietuviams mokantis kalbos, bet ir parodyti vidinę lietuvių kalbos sandarą, jos santykius su kitomis kalbomis, ypač graikų, lotynų ir hebrajų. Gramatikoje užfiksuota apie 9 000 lietuviškų žodžių formų, todėl tiek sinchroninė, tiek diachroninė analizė gali duoti įdomių rezultatų įvairiomis kryptimis dirbantiems kalbininkams.

Publikuojama gramatikos faksimilė, kritinis leidimas ir vertimas į lietuvių kalbą.

Monografija Povilas Frydrichas Ruigys

Monografija Povilas Frydrichas Ruigys – tai mokslinė kelionė nuo žmogaus prie kūrinio. Rašant apie vieną XVIII a. autorių, turėti du gana platūs tikslai. Pirmasis iš jų – nustatyti naujų biobibliografinių duomenų apie Povilą Frydrichą Ruigį (Paul Friedrich Ruhig, ~1721 – po 1784) ir jo tėvą Pilypą Ruigį (Philipp Ruhig, 1675–1749), kad būtų galima naujai pamatyti jų indėlį į lietuvių kalbotyrą ir kultūrą. Antrasis – išryškinti lingvistinių idėjų perimamumą ir išskirtines Povilo Frydricho Ruigio gramatikos Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys, 1747) ypatybes.

Siekiant minėtų tikslų, pirmą kartą imtasi tarpdalykinių tyrimų, apimančių ir šeimos, ir veikalo istoriją. Šios dvi tyrimų kryptys lėmė ir dvi tiriamąsias monografijos dalis: pirmoji – daugiausia apie garsios XVIII a. Prūsijos Lietuvos šeimos narius ir jų bendražygius (Grasilda Blažienė), antroji – apie patį kūrinį ir jo dialogą su ankstesniais kalbiniais bei religiniais veikalais (Ona Aleknavičienė).

Medžiaga monografijai dažniausiai buvo renkama iš beveik netirtų rankraštinių šaltinių, saugomų Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, tiksliau tariant, iš tų XVIII a. pradžios rankraščių, kurie išliko ir per XVIII a. pradžios (1709–1711) marą, nusinešusį beveik pusę Prūsijos Lietuvos gyventojų, ir per karus, ir per kitas istorijos sumaištis. Naujų žinių ieškota ir spausdintuose įvairaus pobūdžio XVIII–XX a. veikaluose. Tiriant taikyti šaltinių ir istoriografijos analizės kritikos metodai.

Minėta monografija išeina kartu su Povilo Frydricho Ruigio gramatikos Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747) kritiniu leidimu. Šis leidimas buvo įtrauktas į Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2010–2014 m. programą, tačiau reali galimybė jo imtis atsirado tik pagal Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą. 2014–2015 m. gramatika išversta į lietuvių kalbą, atlikta istorinė, filologinė ir lingvistinė analizė, parengta mokslo studija Povilas Frydrichas Ruigys – žmogus ir kalbininkas, sudarytas lietuviškų žodžių indeksas. 2019-aisiais pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą imtasi kritinio leidimo ir monografijos leidybos darbų.

Šiuos leidinius galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu knygynas@lki.lt arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058.

Kultūra , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra