Nykstantys Baubliai laukia šiltesnių orų
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Beveik 200 m. sulaukę Dionizo Poškos Baubliai apsaugoti nuo atšiauraus oro. Atšilus bus kviečiami specialistai, kurie po ilgos pertraukos juos vėl restauruos.
Žadama tvarkyti ir muziejaus aplinką. Baublių muziejaus vadovė Soneta Būdvytienė viliasi, kad iki 2012-ųjų, kai bus minimos 200-osios muziejaus metinės, viskas bus sutvarkyta bent taip, kad „būtų galima sukviesti žmones ir padaryti šventę“.
Muziejus, esantis Bijotuose (Šilalės r.) ir priklausantis Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui, jau nuo 2009 m. spalio lankytojų nepriima ir, pasak Baublių muziejaus vadovės, laukia palankesnių oro sąlygų – tuomet prasidės rekonstrukcija.
Prieš keletą metų Baublių muziejuje lankęsi Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai sako ir šiandien yra pasiruošę restauruoti Baublius.
„Esam lyg ir gavę užsakymą, bet buvo pasakyta, kad kol kas nėra pinigų ir darbai dar nebus vykdomi. O šiaip mūsų biologai ir medžio polichromijos specialistai yra pasiruošę ten vykti ir dirbti“, – patikino Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro Polichrominės medžio skulptūros ir rėmų restauravimo dirbtuvių ekspertė Laima Kruopaitė.
„Dabar Baubliai yra apkalti ir paruošti. Kai tik truputėlį atšils orai, atvyks specialistai iš Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro ir bus pradėti restauracijos darbai. Be šių specialistų niekaip – mes neturim tokių galimybių. Jie jau yra vykdę šiuos darbus, žino visas sąlygas, medžiagas“, – komentavo Baublių muziejaus vadovė S. Būdvytienė.
Baublių rekonstrukcijai ir aplinkos sutvarkymui skirti 3 mln. litų. Tai, pasak Baublių muziejaus vadovės, sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir dalis Šilalės rajono savivaldybės lėšų.
Žadama pakeisti stiklinius, dar sovietmečiu (1971-aisiais) pastatytus Baublių gaubtus, kurių dizainas, pasak muziejaus vadovės, išliks tas pats. Ketinama keisti vėdinimo sistemą, dezinfekuoti ir užkonservuoti medieną.
Kaip komentavo Prano Gudyno restauravimo centro Polichrominės medžio skulptūros ir rėmų restauravimo dirbtuvių ekspertė L. Kruopaitė, Baublių medieną labai neigiamai veikia drėgmė: Baublių gaubtai esą yra labai prasti, nekokybiški – per ventiliacijos angas ant Baublių lyja ir sninga. Taip pat Baubliams gyvenimą trumpina medienos kenkėjai.
„Pačių Baublių medieną graužia vabaliukai – jie persimeta į patį ąžuolą. Ąžuolas, aišku, yra atsparus, bet gontai – Baublių stogeliai – yra iš drebulės. Šią medieną labai mėgsta kenkėjai, jie baigia ją sugraužti. Apie 1974 m. Paminklų restauravimo institutas konservavo Baublius – tada jie buvo labai pažeisti kinivarpų. Buvo viskas antiseptikuota, išnaikinti medienos kenkėjai, bet dabar jie atsinaujino, nes stogelių gontai yra iš minkštos medienos ir ant jų lyja.
Drėgmė ir kondensatas sudaro labai palankias sąlygas ir pačios medienos irimui, ir veistis kenkėjams“, – aiškino specialistė.
Tvarkys ir muziejaus teritoriją
Baublių muziejaus vadovė pasakojo, kad pirmasis darbas, nuveiktas, kai Baublių muziejus iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus perėjo Šilalės rajono savivaldybės žinion (tai įvyko 2008 m. spalį Vyriausybės nutarimu), buvo šlaitų sutvirtinimas.
„2008 m. gruodį šlaitas ir Didžiųjų Baublių gaubtų pamatai buvo sutvirtinti. Dėl to dabar baimės, [kad jie nuslinks nuo šlaito,] nebėra“, – pasakojo S. Būdvytienė.
Taip pat bus tvarkoma Baublių muziejaus aplinka: valomi tvenkiniai, kertami medžiai, tiesiami takai, įrengtas apšvietimas, žadama atstatyti A. Smetonos laikų mokyklą, kurioje bus įrengta ekspozicija D. Poškai, konferencijų salė, skaitykla.
„Pačiame Baublyje nėra nieko išlikę. Mes galvojam surasti, kiek bus įmanoma, ir padaryti kokias nors kopijas ar reprodukcijas tų paveikslų, kurie ten buvę. Nes nieko nėra likę. O atstatytoje mokykloje bus ekspozicija apie patį D. Pošką“, – planus dėstė Baublių muziejaus vadovė.
Bene labiausiai viliamasi, kad rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai iki 2012 m., kuomet bus minimos 200-osios muziejaus įkūrimo metinės, bus baigti: „Nors kad būtų galima sukviesti žmones ir padaryti šventę“.
Apie jubiliejaus paminėjimo kultūrinę programą, pasak pašnekovės, dar anksti kalbėti – tam esą reikalingas atskiras pokalbis su Kultūros ministerija. „Bandysime suderinti su Kultūros ministerija, kad sukviestume visos Lietuvos muziejininkus į tokią šventę. Tad dar nėra konkrečių planų“, – teigė pašnekovė.
Lrt.lt primena, kad Vyriausybė yra pritarusi nutarimo projektui ir siūlo Seimui Muziejų metais paskelbti 2012 m. nes 2012 metais bus minimas pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus, įkurto 1812 metais, Dionizo Poškos Baublių 200 metų jubiliejus.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus (muziejui D. Poškos Baubliai buvo perduoti nuo 1965-ųjų balandžio, o 2008 m. spalį perduoti Šilalės rajono savivaldybei) duomenimis, vidutiniškai per metus Baubliuose apsilankydavo daugiau nei 6 tūkst. žmonių: pavyzdžiui, 2008 m. apsilankė 4 909 lankytojai, 2007 m. – 6 642 lankytojai, 2006 m. – 8 269 lankytojai.
Baublių muziejaus vadovės S. Būdvytienės skaičiavimu, nuo 2009 m. kovo iki spalio apsilankė apie 5 tūkst. lankytojų.
Baublių muziejaus nuotr.
Nuotraukose:
1. Šiuo metu Baubliai apsaugoti nuo aplinkos poveikio
2. Apkaltas Didysis Baublys
3. Baubliai
4. Baublių šlaito tvirtinimo darbai
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį, V. Leonavičienė: „Reikia gyventi be baimių“
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas