N. Kitkauskas: restauruojant Gedimino pilį žengta atgal

Autorius: Data: 2014-08-20, 10:54 Spausdinti

 Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Gedimino pilies restauraciją galima vertinti teigiamai, tačiau nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių, kurie saugojo autentiškas liekanas. Taip mano architektas Napoleonas Kitkauskas. Tačiau architektas Jakovas Mendelevičius tikina, kad pilies mūras yra saugus, o stogeliai esą kėlė pavojų žmonių saugumui. „Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, pusės čerpių jau nebuvo, ir kilo pavojus, kad jie nukris ant žmonių“, – teigia J. Mendelevičius.

2010 m. prasidėjo naujas Gedimino pilies restauracijos etapas. Priėjus prie dabartinės pilies, turbūt ne vienam iškyla klausimas – kas pasikeitė? Gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti iškilusias gynybines sienas. Taip pat šiuo metu yra renovuotas vakarinis bokštas, restauruojamos šiaurinio ir pietinio bokštų liekanos. Nuo aukštutinės pilies nuimti stogeliai.

Architektas N. Kitkauskas dabartinę Gedimino pilies restauraciją vertina teigiamai, tačiau, anot jo, nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių. Esą šis antstatas saugojo Gedimino pilies mūrą, o, jį nuėmus, autentiškos liekanos yra niokojamos.

„Mūsų senjorų restauratorių (aš jiems atstovauju) nuomone, tai yra žingsnis atgal. […] Tas „apnuoginimas“ yra žingsnis atgal“, – mano N. Kitkauskas.

Tačiau architektas J. Mendelevičius yra kitokios nuomonės. Pasak jo, stogeliai nebuvo tinkami eksploatuoti bei itin trukdo Gedimino pilies kraštovaizdžiui. Architektas teigia, kad, nors šis antstatas ir buvo efektyvus, tačiau nėra baimės, kad mūras bus nuniokotas. Esą jis yra padengtas vandens nepraleidžiančiomis medžiagomis. Ir net jei per dešimtį metų aukštutinės pilies mūras bus sugadintas, lėšų renovavimui atsirastų.

„Trakų pilyje mes darėme bandymus. Buvo bandomi keturi ar penki variantai. Geriausia pasirodė konstrukcija su stogeliais. Tačiau iš tikrųjų žmonės nežino, ar taip atrodė stogas. Žodžiu, visuomenė yra apgauta. Europoje, žinoma, yra visai kitokių variantų. Tokių variantų niekas nenaudoja. Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, jau pusės čerpių nebuvo, ir kilo pavojus, kad jie nukris ant žmonių“, – tvirtina J. Mendelevičius.

Architektas N. Kitkauskas teigia, kad šiaurinių aukštutinės pilies kalno šlaitą laiko atraminė siena. Ankstesniais laikais ši siena buvo apgriauta, sovietmečiu – restauruota, tačiau tik šiemet – visiškai atnaujinta. N. Kitkauskas tvirtina, kad siena prieš daugelį amžių buvo raudonos spalvos, kaip ir kiti Vilniaus pastatai. Tačiau renovuojant dėl neaiškių priežasčių buvo perdažyta į geltoną spalvą.

„Ši siena, galima sakyti, raudonų plytų. Šiuo metu ta siena yra atstatyta, visas paviršius buvo nuimtas, pamūryta iš naujo ir dabar – geltonomis plytomis, visiškai šviesiomis. O mes, kai dabar tyrinėjame Gedimino kalno papėdę, vakarinę papėdę, [matome], kad visi to meto – XVI a. vidurio – statiniai daugiausia yra iš raudonų arba rausvų plytų. Gelsva – viena kita“, – pasakoja N. Kitkauskas.

Tačiau J. Mendelevičius yra įsitikinęs, kad Vilniaus molis buvęs geltonas. Pasak jo, daugelis sostinės pastatų buvo būtent šios spalvos. Architektas sako, kad statiniai ankstesniais laikais išdažyti balta spalva, ir tik vėliau paviršius buvo padengtas raudonais dažais. Anot J. Mendelevičiaus, tik vėliau buvo atvežta raudonų plytų, dėl to dauguma pastatų tapo raudonos spalvos. Esą pradedant nuo lenkų restauracijos ir baigiant tarybine restauracija, plytos naudotos raudonos.

„Prie Onos bažnyčios nuvalėme tokį fragmentą ir vėl – [restauruota] raudonai. Kadangi esame pripratę prie raudonos Onos bažnyčios, Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) komisija nutarė nevalyti spalvų, „neapnuoginti“ tos geltonos spalvos, nes ji išeitų marga. Restauruota jau raudonai“, – teigia J. Mendelevičius.

Anot jo, dabar visi naujai restauruojami objektai atnaujinami pagal autentišką spalvą: „Taikome tas spalvas, kurios yra autentiškos, ir po truputį Vilnius pasidaro geltonas. Bet, žinoma, jis bus dvispalvis. Tačiau ten, kur autentiška, buvo geltona spalva. Gynybinė siena – taip pat.“

N. Kitkauskas tvirtina, kad su aukštutinės pilies mūrais yra eksperimentuojama. Jo teigimu, reikėtų galutinai renovuoti šį pastatą. Architekto manymu, reikėtų atstatyti viršutinius tris aukštus ir uždengti stogą. Pasak N. Kitkausko, tai apsaugotų Gedimino pilį.

„Dar sovietmečiu buvo siūlymų. Net trys variantai buvo padaryti kolegos Sigito Lasavicko. Buvo siūloma ir visiškai atstatyti Kunigaikščio rūmus – ir viršų uždengti normaliu stogu, tada tos liekanos tikrai būtų apsaugotos nuo nykimo. Visai kaip [renovuojant] Valdovų rūmus – atkasėme senųjų mūrų ir iš jų atstatėme naujuosius. O tas naujas tūris apsaugo autentiškus mūrus“, – teigia N. Kitkauskas.

J. Mendelevičius sako, kad pilis tikriausiai bus galutinai atstatoma, tačiau tokius sprendimus žadama priimti ateityje. Pasak jo, planuojama visiškai atnaujinti pilies struktūrą, kas irgi turėtų apsaugoti šį statinį. „Planų atstatyti pilį yra. Tik ne tokiu būdu, kaip Valdovų rūmus, o atstatyti tūrį. Interjere nieko nebus atstatoma. Tai bus šiuolaikinis atstatymo būdas – išskirti formas, tūrį, bet nedaryti vidaus, o jį panaudoti kaip ekspozicijos salę“, – aiškina J. Mendelevičius.

Architektas priduria, kad aplink Gedimino pilį esantys pastatai yra gana žinomi, tad juos renovuojant problemų neturėtų kilti. Anot J. Mendelevičiaus, šiaurinis bokštas buvo beveik nežinomas, bet archeologiniai tyrimai atskleidė, kaip šis statinys atrodė ankstesniais laikais. Tačiau, architekto teigimu, turimais duomenimis vis tiek yra abejojama.

„Laikui bėgant, viskas keičiasi. Mes tikrųjų žinių, kaip atrodė vakariniai ir kiti bokštai, nelabai turime. Manau, gal kada nors sužinosime, kaip jie atrodė. Tada galėsime tą daryti“, – tvirtina J. Mendelevičius.

lt.wikipedia.org. nuotr.

Pilys , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra