Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2009 metais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

2009 m. sausis1714 I 1 Lazdynėliuose (Gumbinės aps.) gimė Kristijonas Donelaitis, poetas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo Stalupėnuose, kunigavo Tolminkiemio ev. liut. parapijoje. Jo kūryba – poema „Metai“ ir pasakėčios – padėjo pagrindus grožinei lietuvių literatūrai.
Mirė 1780 II 18 Tolminkiemyje (Galdapės aps.) (*MLE, 1, 310-313).

1909 I 2  Klaipėdoje gimė Kristupas Kikutis, teisininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, Mažosios Lietuvos tarybos įgaliotinis Buxtekudės apylinkei, MLRS pirmininkas (*MLE, 2, 94).
1924 I 9 Saugose (Šilutės aps.) mirė Martynas Benjaminas Laužemis, publicistas, vertėjas, misionierius R. Indijoje, kunigas.
Gimė 1866 XII 6 Smeltėje (Klaipėda) (*MLE, 2, 519-520).

1939 I 10 Giedraičiuose gimė dr. Algirdas Matulevičius, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas, MLE rengėjas (*MLE, 2, 751).

1739 I 11 Mielkiemyje gimė Danielius Frydrichas Milkus, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė pamokslų brolio K. Milkaus „Mišknygoms“, dalyvavo polemikoje su G. Ostermejeriu dėl lietuviškų giesmynų. Mirė 1818 III 21 Ragainėje (*MLE, 3, 116).

1909 I 13 Kalnėnuose (Jurbarko vls.) gimė kunigas Jurgis Gavėnis, vienas tautinės Lietuvos ev. liut. bažnyčios propaguotojas, Sibiro tremtinys (1948-1956). Įvairiu laiku aptarnavo Jurbarko, Sudargo, Šilutės, Kintų, Ramučių, Saugų parapijas.
Mirė 1981 I 20 Šakiuose, palaidotas Sudarge (*MLE, 1, 435-436).

1894 I 17 gimė Hansas Mortenzenas, antilietuviško nusistatymo geografas, rašęs apie Mažąją Lietuvą.
Mirė 1964 V 27 (*MLE, 3, 166-167).

1909 I 17 Tilžėje mirė Otto von Mauderode, vokiečių spaustuvininkas Tilžėje, išleidęs 364 lietuviškas knygas (ir Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metu).
Gimė 1852 IV 26 ten pat (*MLE, 2, 753-754).

1784 I 18 Karaliaučiuje mirė Johannas Gotlybas Kroicfeldas (Kreuzfeld), lietuvių liaudies dainų rinkėjas ir skelbėjas. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete.
Gimė 1745 IV 19 ten pat (*MLE, 2, 322).

1529 I 20 pasirodė Mažasis Liuterio katekizmas, viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų.

1859 I 24 Pilkalnyje mirė Johannas Christlybas Krauzė. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo. Rinko lietuvių liaudies dainas, teikė kalbinę medžiagą A. Schleicheriui.
Gimė 1789 III 14 Paveikiuose (MLE, 2, 313-314).

1904 I 24 Kaune gimė Jonas Dainauskas, teisininkas, istorikas, publicistas, dalyvavęs 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime, nagrinėjo Klaipėdos krašto problemas.
Mirė 2000 V 27 Čikagoje. (*MLE, 1, 263).

1789 I 29 Rusnėje gimė Johanas Christlibas Šviderskis (Sviderskis), vokiškai rašęs poetas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, vertėsi prekyba ir finansais.
Mirė 1855 XI 21 Peterburge.

1954 I 29 Kretingoje mirė Ansas Baltris jaunesnysis, liuteroniškos literatūros leidėjas, visuomenės veikėjas, pokario metų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas, giesmės „Betlėme, ten tvarte, kūdikėlis mažėlis“ autorius.
Gimė 1884 XII 29 Letukuose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 1, 130-131).

2009 m. vasaris

1769 II 8 Encūnuose (Stalupėnų aps.) mirė Jurgis Adomas Meisneris, giesmių eiliuotojas. Nebaigęs studijų Karaliaučiaus universiteto, mokytojavo, kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo vertimą.
Gimė 1692 IX 15 Šereiklaukyje (Tilžės aps.) (*MLE, 3, p. 49-50).

1929 II 13 Kilpinių kaime (Šilalės parapijoje) gimė buvęs Ziono lietuvių liuteronų bažnyčios kunigas Jonas Juozupaitis.
Mirė 2008 VIII 25 Orland Park (Ilinojaus valstijoje, JAV).

1894 II 19 Drukiuose mirė Rudolfas Andrius Cipelis, 1849 m. Klaipėdoje ėjusio laikraščio „Lietuvininkų prietelis“ redaktorius, religinės literatūros vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo, vėliau gyveno savo ūkyje Drukiuose (prie Priekulės).
Gimė 1813 XI 30 Kalnininkuose (Pakalnės aps.).

1669 II 20 Ragainėje gimė Fridrichas Kristupas Rabė, giesmių eiliuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo vertimą.
Mirė 1720 IV 23 Narkyčiuose (Įsruties aps.) (*MLE, 3, 817).

1909 II 21 pašventinta dabartinė raudonų plytų Vanagų ev. liut. bažnyčia, kurios kertinis akmuo padėtas 1907 VIII 20 d. Parapija įsteigta 1905 m.

1944 II 21 Kaune gimė Arthur Hermann, Maž. Lietuvos kultūros istorikas, bibliotekininkas. 1958 su tėvais persikėlė į Vokietiją. Baigęs Müncheno universitetą, nuo 1971 m. dirba bibliotekininku Heidelbergo universiteto bibliotekoje. Nuo 1993 m. su kitais leidžia „Annberger Annalen“, skirtą lietuvių-vokiečių santykiams tirti. Parašė knygų ir daug straipsnių apie liuteronų Bažnyčią Didž. Ir Maž. Lietuvoje, lietuvininkų ir vokiečių kultūrą, jų sąsajas, istoriją (*MLE, 1, 564).

1899 II 23 Balandžiuose (Ragainės aps.) gimė Vilius Bajoraitis, Bajoras, lietuviškų chorų dirigentas, kompozitorius, pedagogas, Klaipėdoje vadovavo „Aidos“ chorui.
Mirė 1979 VIII 23 Mellėje (VFR).

1919 II 24 Leipcige mirė Francas Oskaras Tecneris, vokiečių etnografas, K. Donelaičio archyvo tyrinėtojas. Su žmona išvertė į vokiečių kalbą 70 lietuviškų dainų (1897).
Gimė 1863 III 22 Verdau (Saksonija).

1969 II 24 Veinheime (Vokietija) mirė Erdmonas Simonaitis, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas (1923 ir 1926), Klaipėdos aps. viršininkas (1930-1937), nacių kalintas konclageriuose. Palaikai 1991 m. perlaidoti Klaipėdos Lėbartų kapinėse.
Gimė 1888 X 30 Spečiuose (Tilžės aps.).

1889 II 26 Gardine gimė Pavelas Kušneris, etnografas, nagrinėjęs Mažosios Lietuvos etninę istoriją.
Mirė 1968 III 14 Maskvoje (*MLE, 2, 417-418).
1904 II 27 misionieriaus Kristupo Lokio pastangomis Klaipėdoje įsteigta lietuvių evangelikų kultūros, švietimo ir labdaros draugija „Sandora“.

2009 m. kovas

1579 III 6 Jonas Bretkūnas pradėjo versti Bibliją į lietuvių kalbą, baigė 1590 XI 27. Gaila, kad ji nebuvo išspausdinta (*MLE, 1, 205).

1919 III 8 Klaipėdoje mirė Jonas Karolis Zembrickis, Prūsijos istorikas, daugelio istorinių darbų reformacijos tema autorius.
Gimė 1856 I 10 Alėckoje (Olecke, Suvalkų gub.).

1994 III 8 mokykloje įvyko pirmosios Virbalio ev. liut. parapijos atkūrimo pamaldos. Parapija buvo įsteigta 1833 m, 1878 m. pašventinta mūrinė bažnyčia.

1989 III 9 Romos katalikų kurijos patalpose vysk. Jonas Kalvanas laikė pirmąsias Vilniaus atsikūrusios ev. liut. bažnyčios pamaldas.

1629 III 13 ar 18 Karaliaučiuje gimė Ernestas Dycelijus (Dietzelius), kunigas, raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, giesmės „Tau, Jėzau, aš dėkoju“ autorius.
Mirė 1692 V 17 Valtarkiemyje (*MLE, 1, 293-294).

1789 III 14 Paveikiuose gimė Johannas Christlybas Krauzė. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo. Rinko lietuvių liaudies dainas, teikė kalbinę medžiagą A. Schleicheriui.
Mirė 1859 I 24 Pilkalnyje (MLE, 2, 313-314).

1909 III 16 Balandžiuose (Ragainės aps.) mirė Fridrichas Bajoraitis (slp. Paukštelis), poetas, publicistas. Mokytojavo. Parašė eilėraščių (rink. „Gyvumo žodžiai“ 1932 m. išleido Vydūnas), periodikoje paskelbė lietuvininkų teises ginančių straipsnių.
Gimė 1883 XII 9 Medukalniuose (Įsruties aps.) (*MLE, 1, 113-114).

1994 III 19 Kintuose (Šilutės raj.), buvusioje pradžios mokykloje, atidarytas Vydūno memorialinis muziejus.

1879 III 20 gimė Jurgis Lėbartas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, Tilžės akto signataras.
Mirė 1944 m. Palangoje (MLE, 2, 526-527).

1819 III 22 gimė Endrikis Ventas, mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas („Gromatų skarbnyčia“, 1890; „Trumpos mišios“, 1893-1895).
Mirė 1896 VII 5 Traksėdžiuose (Šilutės aps.).

1994 III 26 Elniškės kapinėse netoli Priekulės perlaidoti Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjo prof. dr. kunigo Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos palaikai.

1939 III 22 23 val. 55 min., be jokio pasipriešinimo priėmus Vokietijos ultimatumą, Berlyne Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys ir Lietuvos pasiuntinys K. Škirpa pasirašė sutartį, kuria Lietuva perduoda Vokietijai Klaipėdos kraštą. Iš vokiečių pusės pasirašė J. Ribentropas.

1939 III 23 hitlerininkai Klaipėdos kraštą atplėšė nuo Lietuvos Respublikos ir aneksavo – buvo pradėtas vykdyti Rytprūsių gauleiterio Ericho Kocho nurodymas „Rotten aus was litauisch ist“ („išraukite, kas lietuviška“).

1549 III 28 Martynas Mažvydas paskiriamas Ragainės kunigu (*MLE, 2, 824).

2009 m. balandis

1749 IV 6 Valtarkiemyje (Gumbinės aps.) mirė Pilypas Ruigys, filologas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo. Paskelbė studiją vokiečių kalba „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (1745), lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių k. žodyną (1747), išvertė dalį N. Testamento (1727) ir Biblijos 1735).
Gimė 1675 III 31 Katinavoje (Stalupėnų aps.).

1784 IV 8 Viliūnuose (Pilkalnio aps.) gimė Natanelis Frydrichas Ostermejeris, vertėjas, raštijos darbuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo, kunigavo. 1823 m. Tilžėje pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ (išėjo 2 nr.).
Mirė 1846 VIII 24 Būdviečiuose (Ragainės aps.) (*MLE, 2, 345-346).

1979 IV 11 mirė kunigas dekanas Gustavas Aleksandras Rauskinas. Baigęs Rygos teologinį institutą, 1982 IX 18 įšventintas kunigu ir pakviečiamas į Alkiškių parapiją, aptarnauja ir kitas latviškas parapijas, kurioje dirbo visą savo gyvenimą, išskyrus laiką Sibiro tremtyje (1945-1955).
Gimė 1902 XII 6 Mazsalacės parapijoje (Latvija).

1659 IV 15 Karaliaučiuje mirė Simonas Dachas, R. Prūsijos vokiečių poetas, kilme susijęs su lietuviais. Baigęs Karaliaučiaus universitetą jame profesoriavo. Rašė vokiečių ir lotynų kalbomis eilėraščius ir giesmes („Amžiau, tu saldus, tėviške teisiųjų“, „O, gražus dangau“ ir kt. giedamos Lietuvoje ir dabar), ypač išgarsėjo jo daina „Annchen von Tharau“ (Anikė iš Toravos).
Gimė 1605 VII 29 Klaipėdoje (*MLE, 1, 259).

1969 IV 19 Klaipėdoje gimė Darius Petkūnas, Kretingos, Priekulės ir Palangos kunigas, KU dėstytojas, religinės spaudos darbuotojas, pirmasis Lietuvoje po II pasaulinio karo teologijos daktaras (2004 V 28, Helsinkio universitete) (*MLE, 3, 552).

1949 IV 21 Šlepečiuose (netoli Plungės) gimė Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos knygų ir spaudos tyrėjas, habil. dr., prof., daugelio knygų ir straipsnių apie Maž. Lietuvos paveldą autorius (*MLE, 3, 43).

1724 IV 22 Karaliaučiuje gimė Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, Kristijono Gotlybo Milkaus žodynui Litauisch-deutsches und Deutsch-litauisches Wörter-Buch (1800) parašė prakalbą.
Mirė 1804 II 12 Karaliaučiuje (*MLE, 1, 715-716).

1529 IV 23 pasirodė „Didysis Liuterio katekizmas“ – viena pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų.

1914 IV 24 Ruobežuose (Biržų par.) gimė Jonas Kalvanas, teologijos licenciatas, Tauragės kunigas
(ordinuotas 1940 VII 28), Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, „Maldų ir giesmių knygelės“ (1982) ir kitų liuteroniško turinio raštų parengėjas.
Mirė 1995 I 15 Tauragėje (*MLE, 1, 706-707).

1939 IV 24 Tauragėje gimė buvusi Vilniaus parapijos (1995-1998) kunigė Tamara Schmidt, išeivijos senjoro kun. Adolfo Kelerio dukra.
Mirė 2003 VIII 25 Esene (Vokietija).

2004 IV 24 Tauragėje Vilniaus ev. liut. kunigas Mindaugas Sabutis išrinktas LELB vyskupu. Konsekracija ten pat Martyno Mažvydo bažnyčioje VI 19.

1989 IV 30 įvyko pirmosios atkurtos Kauno parapijos pamaldos. 1682 IX 22 padėtas kertinis Kauno Šv. Trejybės ev. liut. bažnyčios akmuo, o pati bažnyčia pašventinta 1683 XII 25. Joje 1953 III 30 prieš uždarymą įvyko paskutinės pamaldos. Parapija įsteigta 1558 m.

1994 IV 30 Juodkrantėje atidengtas paminklas (skulpt. Arūnas Sakalauskas) tautosakininkui, K. Donelaičio kūrybos leidėjui Liudvikui Rėzai.

2009 m. gegužė

1734 V 1 pašventinta naujoji, dabartinė iš lauko akmenų bei plytų sumūryta Katyčių ev. liut. bažnyčia. Restauruota bažnyčia naujai pašventinta 1994 V 28 d. Pirmosios pamaldos Katyčiuose laikiname pastate pradėtos laikyti 1568 m. Nors 1948 V 14 parapija įregistruota, bažnyčia atimta. 1958 III 23 pirmosios pamaldos atgautoje bažnyčioje. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis uždengtas stogas, perdažytos sienos ir bokštas (*MLE, 2, 33-35).

1889 V 3 Musaičiuose (Šilutės aps.) gimė Mikelis Hofmanas (slapyv. Ateivis), Maž. Lietuvos poetas ir kultūros veikėjas.
Mirė 1921 VI 26 ten pat. (MLE, 1, 571, 83).

1814 V 5 Stalupėnuose gimė Karolis Leopoldas Frydrichas Neisas, rengęs religinę literatūrą („Pamokinimas apie maldą“, 1854; „Evangeliškos mišknygos“, 1856, ir kt.), teikęs medžiagą G. Nesselmanno žodynui, redagavęs „Nusidavimus apie evangelios praplatinimą…“. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1873 I 25 Kaukėnuose (*MLE, 3, 254).

1679 V 6 Tilžėje gimė Jonas Jokūbas Šperberis, religinių darbų redaktorius, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo vertimą, išvertė dalį Biblijos (1735), giesmė „Su Kristum sandorą darau“ autorius.
Mirė 1741 III 2 Rusnėje.

1945 V 8 II pasaulinio karo pabaiga, Mažosios Lietuvos ev. liuteronų bažnyčia išlieka tik Klaipėdos krašte.
1889 V 10 Kaune gimė Jonas Budrys, diplomatas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo vadas.
Mirė 1964 IX 1 Niujorke (*MLE, 1, 219).

1944 V 14 Leningrade gimė Mykolas Letas Palmaitis, kalbininkas, baltistas, bandantis atkurti senąją prūsų kalbą (*MLE, 3, 399).

1919 V 15 Klaipėdoje gimė Tautvydas Brakas, kultūros veikėjas, dailininko Adomo Brako sūnus, mokėsi Klaipėdoje, Sibiro tremtinys.
Mirė 1990 I 15 Vilniuje (*MLE, 1 200).

1864 V 17 Tilžėje mirė Erdmonas Šesnakas, mokytojas, religinių raštų rengėjas, leidęs pirmą lietuvišką kalendorių Maž. Lietuvoje („Prūsiškos kalendros“).
Gimė apie 1797 m. greičiausiai Gastose (Pakalnės aps.).

1624 V 20 Tilžėje gimė Fridrichas Pretorijus vyresnysis, giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių žodyną (apie 1675).
Mirė 1695 II 27 Žiliuose (Ragainės aps.) (*MLE, 3, 697).

2004 V 22 Šakiuose kun. Virginijus Kelerto iniciatyva atidaryti ev. liut. vaikų namai.

1824 V 25 Kaukėnuose (Pakalnės aps.) mirė Kristijonas Dovydas Vitikas, giesmių rengėjas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išleido giesmynėlį „Kelios šventos giesmelės“ (1820), teikė medžiagos L. Rėzos „Dainų“ leidimui.
Gimė 1751 IX 28 Šilutėje.

1899 V 28 Kintuose gimė Jonas Anysas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Mirė 1985 IX 24 Čikagoje (*MLE, 1, 58).

1989 V 27 Klaipėdoje įkurta lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“.

1994 V 28 naujai pašventinta restauruota Katyčių ev. liut. bažnyčia. 1948 V 14 po karo įregistruota Katyčių ev. liut. parapija. 1958 III 22 po ilgesnės pertraukos (buvo įrengtas kino teatras) vėl laikomos pamaldos bažnyčioje (1734). Ten pat kunigas diakonas Darius Petkūnas įšventintas į kunigus.

1994 V 29 Tauragėje jaunas katalikų kunigas Romas Pukys įvestas ev. liut. kunigu pastoraciniam darbui
Šiaulių, Kelmės, Radviliškio ir Joniškio parapijose.
Parapija įsteigta 1568 m.

1609 V 30 Tilžėje gimė Danielius Kleinas, poetas, kalbininkas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Tilžėje. Išleido lotyniškai parašytą lietuvių kalbos gramatiką (1653), vokišką jos kompendiumą (1654), giesmyną „Naujos giesmių knygos“ (1666) ir maldaknygę „Naujos… maldų knygelės“ (1666), rankraščiu paliko vokiečių-lietuvių kalbų žodyną.
Mirė 1666 XI 28 Tilžėje (MLE, 2, 229).

2009 m. birželis

1864 VI 13 Ožiuose (Ragainės aps.) gimė Endrikis Endrulaitis, literatas, pirmojo lietuviško periodinio leidinio „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“ redaktorius, giesmių vertėjas, liuteroniško turinio raštų parengėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Verdainėje, Doviluose, Šakūnuose, Priekulėje.
Mirė 1919 XI 28 Priekulėje (*MLE, 1, 358-359).

1979 VI 14 buv. Tolminkiemio ev. liut. bažnyčioje pusiau slaptai perlaidoti parapijos klebono, poeto Kristijono Donelaičio (1714-1780) palaikai.

1834 VI 15 Klaipėdoje gimė Aleksandras Hornas, Prūsijos istorikas, parašė darbų apie Mažosios Lietuvos gyvenviečių istoriją, paskelbė vertingos medžiagos apie demografinius, ūkio statistikos ir ekonominius socialinių santykius Mažojoje Lietuvoje.
Mirė 1897 VII 28 Įsrutyje (*MLE, 1, 575).

1914 VI 22 Kaušiuose (Ragainės aps.) mirė Vilius Kalvaitis, tautosakos bei kalbinės medžiagos rinkėjas ir leidėjas. Dirbo ūkyje, gyveno Berlyne. Paskelbė keletą liaudies ir autorinės kūrybos rinkinių („Lietuvos kanklės“, 1895; „Prūsijos lietuvių dainos“, 1905, ir kt.), asmenvardžių, vietovardžių („Lietuviškų vardų klėtelė“, 1910). Palaidotas tėviškėje.
Gimė 1848 XI 14 Girėnuose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 705-706).

1934 VI 23 Klaipėdoje mirė Jurgis Arnašius, literatas, spaudos veikėjas.
Gimė 1872 II 12 Vanaguose (Klaipėdos aps.) (MLE, 1, 78).

1519 VI 27 – Leipcigo disputacija, kurioje M. Liuteris išdėstė evangelišką požiūrį į atgailą, atlaidus, skaistyklą, popiežiaus viršenybę; disputacijoje M. Liuteris patraukė savo pusėn humanistus, kurie išplatino reformacijos mokymą po visą Europą.

1899 VI 27 pašventinta Kretingos ev. liut. grakšti neogotikinė raudonų plytų bažnyčia. 1802 VII 7 įsteigta parapija.

2009 m. liepa

1829 VII 1 Tilžėje gimė Erdmanas Julius Šykopas, mokytojas, Mažosios Lietuvos kalbininkas.
Mirė po 1901 m.

1829 VII 3 Gumbinėje gimė Johanas Fridrichas Francas Šrederis, knygų rengėjas ir leidėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Priekulėje, įsteigė vaikų prieglaudą. Išleido kelias dešimtis lietuviškų knygų, parengė vadovėlių, kalendorių, skaitinių, išvertė įvairio-s literatūros.
Mirė 1906 V 26 Klaipėdoje, palaidotas Gropiškiuose netoli Priekulės.

1994 VII 3 Šilutėje įšventintas kunigu teologijos magistras Valdas Aušra.

1909 VII 6 Tilžėje mirė Vilius Bruožis, literatas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo gydytoju. Paskelbė antigermaniškų eilėraščių, publicistinių straipsnių.
Gimė 1843 V 17 Gaištautuose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 212-213).

1974 VII 8 Klaipėdoje mirė Jonas Jurgis Gocentas, literatas, kraštotyrininkas, teisininkas. Palaidotas Žemaičių Naumiestyje.
Gimė 1897 XII 23 Gardame (Raseinių aps.) (*MLE, 1, 508-509).

1874 VII 12 Pakalnės aps. gimė Artūras Bittens, istorikas, pedagogas, dirbo Klaipėdoje, parašė veikalų apie Klaipėdos ir Šilutės apskritis.
Mirė 1920 VI 12 Klaipėdoje.

1779 VII 15 gimė Karlas Veitas, apželdintojas, dirbo Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus pareigose, savo darbus aprašė dviejose studijose.
Mirė 1849 m.

1894 VII 16 Bitėnuose gimė Elzė Jankutė, Martyno Jankaus vyr. dukra, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosakos rinkėja.
Mirė 1985 IX 9 Toronte (Kanada).

1699 VII 25 Piktupėnuose gimė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė pasaulietinių proginių eilių bei epigramų, išvertė Ch. Gillerto pasakėčių, sueiliavo giesmių, redagavo 1755 m. Biblijos leidimą, giesmyną (1750).
Mirė 1763 XI 22 Papelkiuose (Labguvos aps.).

1714 VII 27 Želvoje (Įsruties aps.) gimė Jonas Braškys, 1737-1740 m. vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakus. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1773 I 12 Rusnėje (*MLE, 1, 203).

1914 VII 27 Tilžėje mirė Kristupas Kukaitis, sakytojas, „Kukaitiškių“ surinkimo ir Rytų Prūsijos evangeliškos maldų draugijos steigėjas; redagavo lietuvių ir vokiečių kalbomis leistą laikraštį „Pakajaus paslas“ (1888-1914).
Gimė 1844 XI 17 Versmininkuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 2, 360).

1979 VII 28 atidarytas Lietuvos jūrų muziejus-akvariumas Kopgalyje.

1529 VII 29 – Špeyerio protestas, kunigaikščiai liuteronai užprotestavo Špeyerio seimo nutarimus, kuriais buvo siekiama sunaikinti reformaciją, dėl to jie pradėti vadinti „protestantais“.

2009 m. rugpjūtis

1919 VIII 2 Kalėnuose (Lauksargių par.) gimė Fricas Jonas Skėrys, aktyvus išeivijos veikėjas, mokytojas Žemaičių Naumiesčio pradžios mokykloje ir Lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, nuo 1974 m. diakonas, nuo 1977 kunigas. Prižiūrėjo lietuvininkų E. Simonaičio, Vydūno, V. Gaigalaičio kapus.
Mirė 1994 X 18 Manheime (Vokietija).

1929 VIII 4 Rukuose gimė kunigas emeritas Ernstas Roga, 1952 m. pradėjęs skelbti Dievo Žodį, 1967 įvestas diakono tarnystei Vanagų parapijai, čia 1969 II 23 ordinuotas kunigu diakonu ir 1979 VII 23 – kunigu. Be Vanagų įvairiu laiku aptarnavo Kintų, Ramučių, Šilutės ir Vyžių parapijas.

1624 VIII 5 Įsėje (Pakalnės aps.) gimė Kristupas Šperberis, mokytojas, kunigas, išvertė dalį Biblijos (1735).
Mirė 1752 II 10 Kalininkuose Šilokarčiamos aps.).

1844 VIII 6 Drevernoje (Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Traušys, religinės literatūros rengėjas, leidęs „Evangelišką kalendorių“ (1876-1913).
Mirė 1918 VIII 22 Drukiuose (netoli Priekulės).

1979 VIII 10 Čikagoje mirė Martynas Arminas Kavolis, teisininkas, kunigas, raštijos veikėjas, sociologo Vytauto Kavolio (1930-1996) tėvas.
Gimė 1897 XI 14 Gargžduose (Kretingos aps.) (MLE, 1, 653).

1934 VIII 11-12 įvyko pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje.

1544 VIII 17 kunigaikštis Albrechtas įsteigia Karaliaučiaus universitetą, kurio tikslas ugdyti platų apsišvietusiųjų valdininkų, mokytojų, kunigų sluoksnį valstybei ir apginti reformacijos iškovojimus Prūsijoje.

1944 VIII 17 Kiefersfeldene (Vokietija) mirė Aleksandras Teodoras Kuršaitis, mokytojas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas.
Gimė 1857 X 2 Kretingoje (MLE, 2¸ 386-387).

1999 VIII 17 Kaune mirė Erikas Purvinas, mokslininkas, botanikas, pelkėtyrininkas. Mokytojavo Klaipėdoje, Palangoje (1935-1939). „Lietuviškajam botanikos žodynui“ pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus.
Gimė 1908 XII 14 Klaipėdoje (*MLE, 3, 806-807).

1859 VIII 18 gimė Mikelis Reidys, Mažosios Lietuvos veikėjas, Tilžės akto signataras.

1979 VIII 20? Bostone mirė Augustas Albertas Puskepalaitis, Maž. Lietuvos kultūros veikėjas, spaustuvininkas.
Gimė 1898 VI 20 Rudminuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 3, 812).

1884 VIII 23 Kranto (Kranz) kurorte mirė Fridrichas Kuršaitis, Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas, kalbininkas, giesmių vertėjas, lietuvininkų giesmyno III dalies parengėjas, daugelio Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų autorius, laikraščio „Keleivis“ (1849-1880) redaktorius. Studijavo Karaliaučiaus universitete.
Gimė 1806 IV 24 Noragėliuose (Pakalnės aps.) (*MLE, 2, 387-388).

1929 VIII 26 Rupeikiuose (Žvyrių par.) gimė Jonas Armonaitis, 1950 X 29 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, 1955 – kunigu. Aptarnavo Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Kretingos, Priekulės, Plikių ir Pašyšių parapijas, puoselėjo Klaipėdos krašto bažnytines tradicijas.
Mirė 1990 II 24 Kretingoje (*MLE, 1, 78).

1994 VIII 26 pašventintas naujosios dar nebaigtos statyti Jurbarko ev. liut. bažnyčios kertinis akmuo.

1629 VIII 30 Karaliaučiuje mirė Jonas Rėza, perredagavęs ir išleidęs J. Bretkūno verstas Dovydo psalmes („Psalteras Dovydo“, 1625), rengęs spaudai visą jo Biblijos vertimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Gimė 1576 V 25 Tilžėje.

1854 VIII 30 pašventintas kertinis Saugų ev. liut. bažnyčios akmuo. Dabartinė stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia pašventinta 1857 X 9 d. Pokarinė parapija įregistruota 1948 VIII 27 d.

1829 VIII (VII?) 31 Išdaguose (Gumbinės aps.) mirė Johanas Fridrichas Holfeldas (Hohlfeldt), kunigas, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašą [„Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, pasakėčios – tokiu būdu buvo išsaugota dalis poeto kūrybos].
Gimė 1767 V 3 Gumbinėje (*MLE, 1, 572).

1864 VIII 31 Naujininkuose (Šilutės aps.) gimė Dovas Skėrys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, baptistų sakytojas.
Mirė 1929 IX 20 Klaipėdoje.

2009 m. rugsėjis

1769 IX 4 Rummelsburge (Pomeranija, dab. Lenkija) gimė Jonas Fridrichas Hertellis, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Bandė versti į lietuvių kalbą vokiečių poetus, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas.
Mirė apie 1840 Aulavėnuose (Įsruties aps.) (*MLE, 1, 364, 566).

1999 IX 9 Fürstenberge (Vokietija) mirė Valteris Kristupas Banaitis, muzikas, žurnalistas, Maž. Lietuvos visuomenės veikėjas, liuteroniškų giesmių liaudies melodijų rinkėjas, „Lietuvių evangelikų liaudies giesmių“ (1951) parengėjas. Palaidotas Bitėnuose.
Gimė 1918 IX 26 Karaliaučiuje (*MLE, 1, 135).

1984 IX 15 Čikagoje (JAV) mirė Mikas (Mykolas) Kristupas Kūjus, pedagogas, literatūros tyrinėtojas, Maž. Lietuvos veikėjas išeivijoje. Paskelbė monografiją „Jurgis Sauerveinas, jo gyvenimas, veikla ir raštai“ (1937). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.
Gimė 1906 IV 5 Užpelkiuose (Šilutės raj.) (*MLE, 2, 359).

1904 IX 16 mirė Wilhelmas Franzas Efa (Epha), gamtininkas. Rasytėje ir Pilkupos apylinkėse nerijoje apsodino bei sutvirtino kopas (dirbo daugiau kaip 40 metų) – taip išsaugojo šias vietas nuo užpustymo smėliu.
Gimė 1828 XI 8 (*MLE, 1, 362).

1869 IX 23 Pabudupiuose (Ragainės aps.) gimė Jonas Vanagaitis, spaudos darbuotojas, publicistas, visuomenės veikėjas. Leido ir redagavo įvairius Maž. Lietuvos laikraščius, paskelbė atsiminimų.
Mirė 1946 IX 9 Kasselyje (Vokietija).

1989 IX 27 atsikūrusi Smalininkų parapija 2004 XI 6 įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų. 1878 XI 13 pašventinta Smalininkų ev. liut. bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta.

2009 m. spalis

1749 X 1 Kaukėnuose (Pakalnės aps.) mirė Jonas Berendas (Behrend), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo Katyčiuose ir Kaukėnuose.
Gimė 1691 X 28 Dumnavoje (Friedlando aps.) (*MLE, 1, 164, 161).

1999 X 3 Skaudvilėje įšventintas kunigu diakonas Edikas Šulcas, gimęs 1967 V 22 Tauragėje.
1704 X 4? Weiherove (Lenkija) mirė Matas Pretorijus, istorikas, poetas, J. Bretkūno provaikaitis. Studijavo Karaliaučiaus ir Rostocko universitetuose, kunigavo. Paliko rankraščiu vokišką veikalą apie Prūsijos praeitį „Prūsijos grožybės, arba Prūsijos teatras“, vertė giesmes į lietuvių kalbą.
Gimė tarp 1631-1635 m. Klaipėdoje (*MLE, 3, ).

1944 X 5 sudegė Priekulės ev. liut. bažnyčia („perbudavota“ 1885 m.). Po karo parapija įregistruota 1948 IX 15, o 1958 VIII 3 pašventintas išmūrytas bokštas su varpais ir suremontuota dabartinė Priekulės bažnytėlė (buv. parapijos namai, 1903) (*MLE, 3, 711).

1944 X 9 ties Šilute besitraukiančius civilius vietos gyventojus (moteris, vaikus, senukus) traiškė sovietinės kariuomenės tankai.

1909 X 14 pašventinta Kairių (Klaipėdos aps.) ev. liut. bažnyčia, 1944 m. pabaigoje sugriauta sovietų kariuomenės. Parapija buvo įsteigta 1904 V 15 (*MLE, 1, 692-693).

1919 X 15 atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Kaune įvyko sinodas, kuriame Bažnyčia atsiskyrė nuo Rusijos liuteronų bažnyčios Sankt Peterburgo sinodo ir išsirinko konsistoriją, kuriai vadovavo superintendentas H. D. Sroka.

1914 X 18 Vaidauguose (prie Klaipėdos) gimė Vilius Pėteraitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, kalbininkas baltistas, KU garbės daktaras.
Mirė 2008 III 5 Monrealyje (Kanada) (*MLE, 3, 541-544).

1814 X 19 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.) mirė Henrikas Ibšas (Huebsch), padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą (1816). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.
Gimė apie 1760 m. Varskiliuose (Pakalnės aps.) (*MLE, 1, 579, 576).

1759 X 23 Trempuose (Darkiemio aps.) gimė Zigfridas Ostermejeris, publicistas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Vokiečių kalba išleido brošiūrą, ginančią lietuvių kalbos teises (1817), užrašė lietuvių liaudies dainų.
Mirė 1821 IX 19 Plyviškiuose (Vėluvos aps.) (*MLE, 3, 346).

1724 X 25 Angerburge (Gumbinės aps.) gimė Bernardas Andersonas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Dvi giesmes apie 1770 m. išspausdino atskiru leidinėliu.
Mirė 1771 III 8 Kraupiške (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 56).

1989 X 28 Agluonėnuose pradėta sodinti Mažosios Lietuvos bendrijos ir lietuvininkų giraitė.

2009 m. lapkritis

1724 XI 6 Gumbinėje mirė Kristupas Rebentišas, vienas iš N. Testamento (1927) vertėjų. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė apie 1682 m. Jurbarke (Įsruties aps.).

1849 XI 10 Voveriškiuose (Klaipėdos aps.) gimė Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas ir leidėjas. Dirbo spaustuvėse Tilžėje ir Klaipėdoje. Išspausdino lietuviškų knygų ir kalendorių, leido „Lietuvišką ceitungą“, išvertė didaktinės vokiečių prozos.
Mirė 1908 IV 14 Cintjoniškiuose (dabar Šilutė).

1754 XI 14 Klaipėdoje mirė Jonas Richteris, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių kalbų žodyną (1728).
Gimė 1705 Klaipėdoje.

1844 XI 17 Versmininkuose (Pilkalnio aps.) gimė Kristupas Kukaitis, sakytojas, „Kukaitiškių“ surinkimo ir Rytų Prūsijos evangeliškos maldų draugijos steigėjas; redagavo lietuvių ir vokiečių kalbomis leistą laikraštį „Pakajaus paslas“ (1888-1914).
Mirė 1914 VII 27 Tilžėje (*MLE, 2, 360).

1754 XI 19  Pilkalnyje mirė Fridrikas Vilhelmas Hakas (Haack), leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną“ (1730) su trumpa lietuvių kalbos gramatika.
Gimė 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.) (*MLE, 1, 543).

1989 XI 27 [1990 III 25 bažnytėlėje pirmosios pamaldos] atsikūrusi Pagėgių ev. liut. parapija vėl meldžiasi senojoje bažnyčioje, kuri buvo pašventinta 1933 II 19. Po II pas. karo parapija porą metų meldėsi bažnyčioje, kol 1948 VI 30 pastatas buvo atimtas ir jame įrengtas grūdų sandėlis, vėliau kino teatras „Komjaunuolis“ (*MLE, 2, 372).

1919 XI 28 Priekulėje mirė Endrikis Endrulaitis, literatas, pirmojo lietuviško periodinio leidinio „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“ redaktorius, giesmių vertėjas, liuteroniško turinio raštų parengėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Verdainėje, Doviluose, Šakūnuose, Priekulėje.
Gimė 1864 VI 13 Ožiuose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 358-359).

1904 XI 29 pašventinta didinga mūrinė neogotikinė Natkiškių ev. liut. bažnyčia (1903 IX 4 padėtas jos kertinis akmuo). Bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas. 1895 m. įkurta parapija. 1993 V 31 pašventinta dabartinė Natkiškių bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje (*MLE, 3, 222).

2009 m. gruodis

1889 XII 1 Rokaičiuose (Lankos aps.) gimė Endrius Rėželaitis, Mažosios Lietuvos veikėjas.
Mirė 1928 X 29 Klaipėdoje.

1884 XII 3 Lankupiuose (Klaipėdos aps.) mirė Mikelis Šapalas, vertėjas, pasaulietinės ir religinės poezijos eiliuotojas, mokytojas. Išvertė iš vokiečių kalbos „Nusidavimą apie luoštąjį Pričkų“ (1855), parengė giesmyną (1858), eilėraščius skelbė periodikoje.
Gimė 1827 XII 8 Gedvilaičiuose (Pakalnės aps.).

1874 XII 10 Mocviečiuose (Pakalnės aps.) gimė Marta Augustė Raišukytė, spaudos ir kultūros veikėja. Rengė spaudai Vydūno darbus.
Mirė 1933 VII 14 Tilžėje.

1909 XII 12 Letukuose (Klaipėdos aps.) mirė Ansas Baltris vyresnysis, sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Su kitais įkūrė kultūros, švietimo ir labdaros draugiją „Sandora“ (1904).
Gimė 1835 III 31 ten pat (*MLE, 1, 131).

1824 XII 14 pašventinta dabartinė jau penktoji pastatyta iš akmenų ir plytų Būtingės ev. liut. bažnyčia.

1560 VII 19 paminėtos pirmosios žinios iš parapijos veikimo.

1869 XII 16 Geistoriškiuose (Vilkaviškio aps.) gimė Augustas Aleksandras Vymeris, švietėjas, nuo 1896 m. Garliavos, Pabijanicos, Vyžainių ir ilgametis Tauragės (1911-1942) kunigas. 1914 m. įsteigė blaivystės draugiją, 1919 m. – su kitais Lietuvos ev. liut. bažnyčios konsistoriją, 1921 m. – mokytojų kursus. Artimai bendravo su Vydūnu, Martynu Jankumi, Viliumi Gaigalaičiu. Tauragėje buvo organizuojamos evangeliškos giesmės chorų šventės, veikė keturios evangelikų vaikų pradinės mokyklos, senelių priglauda. Užrašinėjo liuteronų liaudies giesmių melodijas.
Mirė 1942 IV 1 Tauragėje.

1904 XII 16 Christianijoje (dab. Oslas, Norvegija) mirė Jurgis Zauerveinas, vertėjas, publicistas, poliglotas. Ilgokai gyveno Maž. Lietuvoje, kovojo prieš lietuvininkų germanizaciją, yra dainos „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorius.
Gimė 1831 I 15 Hannoveryje (Vokietija).

1929 XII 16 pašventinta dabartinė mūrinė Ramučių ev. liut. bažnyčia. 1900 m. pastatyta laikina bažnytėlė,

1902 m. įkurta parapija. 1948 IX 14 d. įregistruota parapija.

1944 XII 22 SSSR Liaudies komisarų Taryba įsteigia LSSR religijos reikalų tarybą -sovietinė valdžia pradeda persekioti Bažnyčią.

1884 XII 29 Letukuose (Klaipėdos aps.) gimė Ansas Baltris jaunesnysis, liuteroniškos literatūros leidėjas, visuomenės veikėjas, pokario metų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas, giesmės „Betlėme, ten tvarte, kūdikėlis mažėlis“ autorius.
Mirė 1954 I 29 Kretingoje (*MLE, 1, 130-131).

Kitos atmintinos datos

1529 m. Erlich in Franken (Vokietija) gimė Kasparas Henenbergeris, kartografas, kraštotyrininkas, sudaręs Prūsijos žemėlapių.
Mirė 1600 II 29 Karaliaučiuje (*MLE, 1, 556).

1574 m. Klaipėdoje gimė Petras Kleikys, kunigas, Mažosios Lietuvos bažnyčios veikėjas, redagavo Bretkūno išverstas Dovydo psalmes.
Mirė 1640 m. Įsrutyje (*MLE, 2, 228).

1589 metais Kusuose (Pilkalnio aps.) gimė Kristupas Sapūnas, eiliuotojas, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Dalyvavo peržiūrint D. Kleino gramatiką ir giesmyną, parašė lotyniškų eilėraščių, rankraščiu paliko lietuvių kalbos gramatiką (1673).
Mirė 1659 m. Encūnuose (Stalupėnų aps.).

Apie 1624 m. gimė Merkelis Švoba, kunigas, Maž. Lietuvos lietuvių poetas, studijavo Karaliaučiaus universitete.
Mirė 1663 m. Valtarkiemyje (Gumbinės aps.).

1624 m. Ragainėje gimė Frydrichas Lobelis, vertėjas, studijavo Karaliaučiuje.
Mirė po 1655 m.

1629 m. Vėluvoje gimė Teofilis Gotlybas Šulcas, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė spaudai ir išleido K. Sapūno gramatiką (1673), sudarinėjo lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, kurio rankraštis neišliko.
Mirė 1673 m. Katinavoje (Stalupėnų aps.).

1629 m. įsteigta Kėdainių vokiečių ev. liut. parapija, kuriai Kristupas Radvila padovanojo nemažą sklypą bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai pasistatyti. Pirmoji, medinė, bažnyčia buvo pastatyta 1638 m. 1649 m. rugpjūčio mėn. buvo padėti pamatai naujai dabartinei mūrinei bažnyčiai, kuri buvo baigta statyti ir pašventinta 1679 m. (jos bokštas dėl epidemijų ir karų iškilo tik 1714 metais). 1825 m. bažnyčia kapitališkai suremontuota. 1993 I 23 d. joje vėl įvyko pamaldos ir atkurta parapija.
1664 m. prie Gumbinės gimė Vilhelmas Meisneris, kunigas, giesmių eiliuotojas.
Mirė 1708 III 13 Skaisgiriuose (Pakalnės aps.) (*MLE, 3, 50).

1684 m. gimė Henrikas Kristupas Vegneris, Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, vertėjas, išvertė į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakų.
Mirė 1731 XII 19 Karaliaučiuje.

1709 m. Išdaguose (Gumbinės aps.) mirė Jokūbas Perkūnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta 1685 m. giesmyne.
Gimė apie 1640 m. Užupėnuose (Gumbinės aps.) (*MLE, 3, 532).

1744 m. Trempuose (Darkiemio aps.) mirė Jokūbas Brodovskis, žymus leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodyną.
Gimė apie 1692 m. Galdapėje (*MLE, 1, 208-209).

1744 m. iš lauko akmenų ir plytų išmūrijama stambi, stačiakampio plano, aukštu mediniu bokštu, besibaigiančiu va¬rio stogeliu-kupolu, nauja Piktupėnų ev. liut. parapijos bažnyčia, sunaikinta II pasaulinio karo pabaigoje. Pirmoji bažnyčia pastatyta prieš 1574 m.

1789 m. gimė Heinrichas Postas, knygų leidėjas, turėjęs Tilžėje pirmąją spaustuvę, knygyną ir komercinę biblioteką.
Mirė 1842 m. Tilžėje (*MLE, 3, 660-661).

1809 m. pašventinta dabartinė mūrinė Rusnės ev. liut. bažnyčia, kuri po restauracijos 1994 VIII 21 d. vėl pašventinta. Bokštas pastatytas 1827 m.

1819 m. yra Marijampolės ev. liut. parapijos pradžia. Manoma, kad dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti dar 1835 m., bet įrengimo darbai užtruko iki 1841 m. 1990 VI 27 d. vėl įregistruota parapija.

1829 metai laikomi Joniškio ev. liut. filijos įkūrimo metais, nors pamaldos vyko jau labai seniai. Mūrinė bažnyčia pašventinta 1848 m., 1880 m. buvo padarytas kapitalinis bažnyčios remontas (bažnyčia buvo pailginta 4 metrais, stogas uždengtas čerpėmis), po II pasaulinio karo valdžios atimta.

1829 m. kunigas Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę Alkiškių ev. liut. bažnyčią.

1861 m. padėtas kertinis akmuo, o 1865 m. pašventinta nauja dabartinė mūrinė bažnyčia. 1933 m. įforminta savarankiška parapija.

1834 m. Karaliaučiuje gimė Otto Glagau, vokiečių žurnalistas, paskelbęs kelionių įspūdžių po Mažąją Lietuvą.
Mirė 1892 m. Berlyne (*MLE, 1, 503-504).

1844 m. pastatyta akmeninė Vištyčio ev. liut. bažnyčia. Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais. Parapija įkurta 1842 m.

1854 metais komisija priėmė naujai pastatytą mūrinę Šiaulių ev. liut. bažnyčią, kuri po II pasaulinio karo valdžios atimta, o vėliau ir nugriauta.

1854 m. įteisinta Dovilų ev. liut. parapija. 1861 VII 17 d. padėtas kertinis akmuo, o 1862 IX 18 pašventinta iš lauko akmenų ir plytų sumūryta dabartinė bažnyčia. Dovilų parapija vėl įregistruota 1990 I 29 d., pirmosios pamaldos įvyko 1992 XII 20 d. Restauruota bažnyčia vėl pašventinta 1995 V 28 (*MLE, 1, 315).

1859 m. Mediškiemiuose (Katyčių par.) gimė Jonas Gryga (Griga), Maž. Lietuvos religijos ir visuomenės veikėjas, Dievo Žodžio sakytojas, vertėjas, redaktorius.
Mirė 1940 m. Stančiuose (Kretingalės par.) (*MLE, 1, 519).

1864 m. įsteigta Lauksargių ev. liut. parapija (kaip Vilkyškių parapijos filija). Dabartinė mūrinė bažnyčia pašventinta 1887 X 7.

1884 m. laikomi Batakių ev. liut. parapijos įkūrimo metais, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai ir 1884 VII 13 padėjo kertinį akmenį bažnyčios statybai. 1885 X 27 bažnyčia buvo pašventinta.

1899 m. įsteigta Paleičių (Šilutės aps.) ev. liut. parapija. 1906 VII 1 pašventinta bažnyčia nukentėjo per II pasaulinį karą, galutinai nugriauta apie 1957 m. Parapija neatkurta.

1904 m. įkurta Karklininkų (Karklės, Klaipėdos aps.) ev. liut. parapija. 1911 VI 8 pašventinta mūrinė bažnyčia per II pasaulinį karą kiek apgriauta, vėliau liko tik pamatai (*MLE, 1, 751).

1909 m. dvaro savininkas Struve Radviliškio ev. liut. filijai padovanojo namą. Dvaro inspektorius Paulmeisteris padėjo šį namą perstatyti ir pritaikyti pamaldoms.

1934 m. pašventinta dabartinė medinė Sartininkų ev. liut. bažnyčia.

1964 uždaryta Pašyšių ev. liut. bažnyčia, kurios kampinis akmuo padėtas 1909 V? 31?, o pastatas pašventintas 1910 X 20. Jame veikia kultūros namai; parapija, įkurta 1901 m., iki šiol nėra atkurta. Po karo parapija buvo įregistruota 1948 VIII 27 (*MLE, 3, 472).

*Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE, 2000, 1 t.; MLE, 2003, 2 t.; MLE, 2006, 3 t.)
Voruta. –  2009, saus. 24, nr. 2 (668), 3.
Voruta. –  2009, vas. 7, nr. 3 (669), 3. 
Voruta. –  2009, kov. 3, nr. 5 (671), 3.
Voruta. –  2009, bal. 5, nr. 7 (673), 3.
Voruta. –  2009, geg. 9, nr. 9 (675), 3.
Voruta. –  2009, birž. 7, nr. 11 (677), 3.
Voruta. –  2009, liep. 4, nr. 13 (679), 3.
Voruta. –  2009, spal. 3, nr. 19 (685), 16.
Voruta. –  2009, lapkr. 7, nr. 21 (687), 16.
Voruta. –  2009, gruod. nr. 23 (689), 16.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra