Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai: kaip nuotykių romanas apie valstybės sukūrimą nuo nulio

Autorius: Voruta Data: 2018-11-12 , 11:38 Spausdinti

www.voruta.lt

I tomas: 1918 m. lapkričio 9 d.–1919 m. spalio 4 d.

II tomas: 1919 m. spalio 8 d.–1920 m. birželio 16 d.

Sudarė dr. Alfonsas Eidintas ir dr. Raimundas Lopata, išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Dokumentų rinkinyje „LIETUVOS VYRIAUSYBIŲ 1918–1920 METŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija. Knyga gali būti skaitoma ir kaip nuotykių romanas, nes atskleidžia, kaip nuo nulio realiai buvo kuriama Lietuvos valstybė, kaip vos pradėjusi veikti ir periminėti valdžią iš Vokietijos okupacinės administracijos ji buvo priversta pasitraukti nuo agresorių Rusijos bolševikų iš Vilniaus į Kauną ir iš karto laikinojoje sostinėje ėmėsi būtiniausių gynybos ir ekonominės plėtros darbų.

Vilniuje be realios valdžios esanti Lietuvos Taryba daugiau ritualinėje politinėje kovoje stengėsi gauti formalų Vokietijos pripažinimą ir palaikymą Taikos konferencijoje, kad ši iškeltų Lietuvos klausimą tarptautinėje arenoje, o Tarybos, 1918 m. pabaigoje tapusios laikinuoju parlamentu, sudarytosios laikinosios Lietuvos vyriausybės jau kovėsi ne tik dėl tokių idėjų ir tautinės valstybės statybos, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, bet ir realiai ėmė lipdyti valstybės struktūrą, administraciją, ėmėsi socialinių reformų, kariuomenės kūrimo ir ginklu siekė etninės lietuvių teritorijos apgynimo, mezgė ir plėtojo santykius su kitomis, daugiausia Antantės, valstybėmis, vedė derybas dėl pripažinimo, plėtojo prekybą ir rūpinosi ekonomika taip parengdama šalį rinkimams į Steigiamąjį Seimą. Knyga apima Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį iki to momento, kai į pirmą posėdį 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos Respubliką. Tuo ir pagrindžiamos protokolų publikavimo šiame tome chronologinės ribos, apimančios laikotarpį, kai dar galutinai nebuvo nustatyta Lietuvos politinė parlamentinė santvarka.

Čia pirmą kartą skelbiami vyriausybių posėdžių protokolai yra ne tik įkvepianti istorija, rodanti, iš kokio vargo pakilome, bet ir jaudinanti, kaip Lietuvos kūrėjų veiklą iškelianti ir įprasminanti šiandienos gyvenimą, kuriame nesunkiai galima atsekti, kaip po karo keliasi Lietuva, kaip tarptautinėje plotmėje randasi naujas tarptautinių santykių objektas, o kiekvienas puslapis pasakoja apie tai, kaip Lietuvos valstybė atgimė savo ekonomikos, diplomatijos, karybos ir kultūros kūryboje.

Kaip teigia vienas dokumentų rinkinio sudarytojas, dr. Alfonsas Eidintas, „Vyriausybės posėdžių užrašai – autentika, ateinanti iš šimtmečio senumo kasdienybės, kai atsiskleidžia asmenybės, stovėjusios prie nepriklausomos valstybės kūrimo ir reikalingiausių sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo. Tai tikrai nėra vien tik sausi dokumentai“.

Knyga pradedama plačiu įvadu, pateikiamos trumpos vyriausybių narių biografijos, publikuojami prie Vyriausybių protokolų pridėti istoriniai dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Iliustruota Lietuvos valstybininkų portretais, pirmųjų Augustino Voldemaro, Mykolo Sleževičiaus, Prano Dovydaičio, Aleksandro Stulginskio, Ernesto Galvanausko vyriausybių ir jos narių nuotraukomis.

Rinkinys skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-čiui, tačiau tai ne tik proginė knyga, ji gali tapti parankine knyga kiekvienam istorikui, teisininkui, lituanistui – mokslininkui, dėstytojui ir studentui, mokytojui ir gimnazistui ir visam gausiam, vis didėjančiam Lietuvos istorijos mylėtojų būriui.

Dokumentų rinkinio leidybą parėmė UAB koncerno „MG BALTIC“ įsteigtas Vasario 16-osios fondas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Pirmosios Vyriausybės narių klubas.

Literatūra Alfonsas Eidintas, knyga LIETUVOS VYRIAUSYBIŲ 1918–1920 METŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI, Raimundas Lopata

---

---