Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje – 60 metų

Autorius: Data: 2014-05-05, 11:55 Spausdinti

Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius

Ernestas LUKOŠEVIČIUS, LSSI Centro Valdybos narys

Irena SALAVIEJIENĖ, „Baltijos“ Jūrų šaulių kuopos šaulė

Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių širdyse.

Idėja atkurti Šaulių sąjungą išeivijoje iškilo 1952 metų pradžioje, kai V. A. Mantautas – Vlado Putvinskio anūkas ėmė brandinti šią mintį ir subūrė iniciatyvinę grupę. Jis suformulavo pagrindinius atkuriamos organizacijos darbo tikslus ir pradėjo aktyvią organizacinę veiklą. Taip tuo metu vadinamą organizacinį atkūrėjų branduolį sudarė: A. Mantautas (Marcinkevičius), S. Putvytė Mantautienė, A. Valatkaitis, M. Kalmantas, E. Klupšienė ir pats V. A. Mantautas.

Pradėjus organizacinį darbą minėtas atkūrėjų branduolys susidūrė su daugybe įvairių problemų. Pagrindinės kliūtys atkuriant Šaulių sąjungą išeivijoje buvo tai, kad pokario laikais tam tikruose išeivijos sluoksniuose ir JAV bei Kanados saugumo organuose vyravo nuomonė apie profašistinę Šaulių sąjungos orientaciją, neturėjimą savo teritorijos, lietuvių užimtumo, aktyvios veiklos dalyvaujant įvairių visuomeninių organizacijų darbe ir t. t.

Geru žodžiu norime paminėti egzilyje Lietuvos diplomatus, kurie rėmė LSST atkūrimą, padėjo “pramušti” nelengvus registracijos ir kitus biurokratinius kelius Vašingtone ir kitose JAV valstybinėse įstaigose ir institucijose.Ypatingai daug LŠST pagelbėjo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys pulkininkas P. Zadeikis – buvęs Krašto Apsaugos ministras, gerai susipažinęs su prieškario šaulių veikla (jam vadovaujant LRKAM-LSS – užregistruota ir priimta KAM globai). J. Kajackas – LR pasiuntinybės Vašingtone patarėjas, veliau LR pasiuntinybės Vašingtone reikalų patikėtinis.

Nepaisant šių kliūčių, iniciatyvinė grupė dirbo ir pamažu įveikė įvairias problemas. Netrukus į iniciatyvinės grupės veiklą įsijungė vienas iš LŠS steigėjų advokatas R. Skipitis, V. Tercijonas, V. Sruogienė, generolas V. Musteikis, buvę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai.

1953 m. sausio 29 dieną V. A. Mantautas organizaciniam atkūrėjų branduoliui pateikė svarstyti savo paruoštą „Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje“ (taip turėjo vadintis atkurta organizacija) atkūrimo planą. Jame buvo siūloma pirmiausia steigti atskirus šaulių klubus, nuolat plėsti jų tinklą ir tik tada, turint pakankamą skaičių veikiančių savarankiškų šaulių vienetų – šaukti visuotinį atstovų suvažiavimą, kurio metu numatyta išrinkti LŠS Centro Valdybą. Šis planas buvo svarstomas pusę metų, o galiausiai 1953 metų vasarą po ilgų diskusijų buvo atmestas. Buvo konstatuota išvadose tai, kad pirmiausia reikia sukurti stiprų centrą ir tik tuomet plėsti periferiją. Tai buvo motyvuojama tuo, kad atskiriems klubams būtų sunku organizuotis, šauliškas darbas nebūtų vieningas be koordinuojančio centro. Ryšius su lietuvių organizacijomis bei įvairiomis JAV įstaigomis geriausiai būtų palaikyti per visiems šaulių vienetams atstovaujantį LŠST centrą.

Buvo nuspręsta pradėti darbą nuo stipraus centro suformavimo. Iniciatyvinė grupė suformulavo savo tikslus ir uždavinius: prisiimti sau moralinę ir teisinę atsakomybę už LŠST atkūrimą, pritraukti kiek galima daugiau žmonių ir buvusių šaulių ir jiems prijaučiančių tarpo. Sudaryti stiprų šaulišką centrinį organą, propaguoti šaulių idėjas periferijoje, teikti metodinę pagalbą besikuriantiems šaulių būriams ir, atlikus paruošiamuosius darbus, sušaukti LŠST atstovų suvažiavimą. Suformulavus uždavinius buvo pasiskirstyta ir pareigomis. Vadovauti iniciatyvinei grupei buvo patikėta A. Mantautui (Marcinkevičiui), specifinių šaulių moterų uždavinių sprendimas – S. Putvytei-Mantautienei, ypatingieji reikalai – M. Kalmantui. Sekretoriumi ir darbo koordinatoriumi-ryšininku buvo išrinktas V. Mantautas, atstovais Čikagoje – A. Valatkaitis, Toronto – E. Klupšienė. A. Valatkaitis taip pat buvo įpareigotas palaikyti ryšius su lietuviškąja spauda ir per ją perduoti ir propaguoti šaulių idėjas, vesti agitacinį darbą dėl Šaulių Sąjungos atkūrimo.

1953 metų pabaigoje iniciatyvinė grupė jau pilnai buvo pasiruošusi aktyviai organizacinei veiklai išeivijos lietuvių tarpe. Kadangi nuo pat pradžios buvo laikomasi griežto įsitikinimo, jog Šaulių sąjunga turi būti atkurta vadovaujantis Vl. Putvinskio ideologija ir principais, tinkamiausia proga išeiti į viešumą su LŠS Tremtyje atkūrimo mintimi buvo Vl. Putvinskio 25 metų mirties sukakties minėjimas 1954 metų kovo mėnesį. Tam tikslui buvo išsiuntinėti straipsniai į įvairių krypčių lietuvišką spaudą JAV ir Kanadoje. 1954 metu pradžioje lietuviškoje išeivijos spaudoje buvo paruošti trys V. Putvinskio biografijos konspektai, jo minčių rinkiniai ir straipsniai.Tokių straipsnių pasirodė labai daug. Jie labai prisidėjo prie šauliškos ideologijos propagavimo,palengvino iniciatyvinės grupės darbą. Tuo pačiu spaudoje buvo publikuojami straipsniai tiesiogiai kviečiantys burtis šaulius po savo vėliava, atkurti Lietuvos šaulių sąjungą.

1954 metų kovo 7 dieną Tėvynės Mylėtojų draugijos 2-ajai kuopai suruošus Vl. Putvinskio mirties metinių minėjimą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, iš kurių dauguma buvo šauliai. Iniciatyvinę grupę atstovavo V. A. Mantautas, A. Valatkaitis ir M. Kalmantas. Čikagos Lietuvių Auditorijoje buvęs LŠS viršininkas pulkininkas M. Kalmantas iniciatyvinės grupės vardu susirinkusiems buvusiems šauliams ir visuomenei viešai paskelbė apie organizacijos atkūrimą, Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje vardu. Šis pranešimas buvo sutiktas plojimais. Buvo pritarta darbo planui: iniciatyvinei grupei toliau dirbti organizacinį darbą kaip Laikinąjai Šaulių Sąjungos Centro Valdybai. Išsiaiškinti atitinkamose institucijose Sąjungos atkūrimo ir veiklos galimybes, po to sušaukti visuotinį šaulių suvažiavimą. Tad, 1954 metų kovo 7 diena ir laikytina LŠS Tremtyje atkūrimo diena.

1954m. Toronte, E. Klupsienes iniciatyva, sušaukti keli šauliški susirinkimai. 1954.07.11 įsteigtas pirmasis šauliškas vienetas tremtyje-Toronto šauliu klubas. 1954.08.15 įsisteigė pirmasis šaulių vienetas JAV(antrasis tremtyje) – Čikagos Šauliu klubas.

To meto Lietuvos Šauliu sąjungos statutas geriausiai atspindi to meto LSST siekius ir vizijas. Statutas prasidėjo pirmu paragrafu. Siūlome susipažinti:

„Mes, buvę nepriklausomos Lietuvos šauliai ir šaules, matydami, kad komunizmas gresia pavergti laisvąjį pasaulį, jungiamės vėl į Lietuvos Šaulių Sąjungą kovai prieš komunizmą, norėdami padėti JAV Vyriausybei ir Kraštui ir atstatyti Lietuvos nepriklausoma demokratine valstybe“

Remiantis LSSI XIX visuotinio daliniu atstovu suvažiavimo, kuris įvyko 2012m. spalio 6 d., turima registracija LSSI sudaro šie veikiantys vienetai.

JAV:

1. Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinė (Čikaga, IL)

2. Generolo Teodoro Daukanto Juru Šauliu kuopa (Čikaga, IL)

3. Jūrų Šaulių kuopa „Klaipėda“ (Cicero, IL)

4. Jūrų  Šaulių kuopa“Baltija“ (Čikaga, IL)

5.  Jūrų Šaulių kuopa “Švyturys“ (Detroitas, MI)

6. Romo Kalanto Šaulių kuopa (St.Petersburgas)

7. LDK Mindaugo-Neringos Šaulių  kuopa

 8. Vlado Putvio  Šaulių kuopa

Neturime duomenų apie Australijoje likusias Šaulių kuopas. Šioje šalyje aktyviai veikė 4 kuopos ir 2 šaulių

2014 m. ypatingi visiems Lietuvos ir Išeivijos šauliams. Pasitinkame LSS įkūrimo Lietuvoje 95-metį, garbingai pažymime atkūrimo Išeivijoje 60-metį, bei atkūrimo Lietuvoje 25-asias metines. Pažymint šį isškirtinį ir labai brangų mums, išeivijos šauliams, Jubiliejų, norėtųsi paminėti ir kitą sukaktį. Lygiai prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 dieną, Maskvoje, Butyrkų kalėjime, dėl Lietuvos laisvės savo gyvybę paaukojo kovojančios Lietuvos Prezidentas, LLKS Vasario 16 deklaracijos įkvėpėjas, Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. LLKS sukis, aplaistytas šaulių, partizanų, visų žuvusių už Lietuvą krauju, kvietė: „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“ Šis, kovojančios Lietuvos šūkio aidas, neturi būti niekad užmirštas šaulio širdyje. Gyvenkime ir vadovaukimės juo mūsų šauliškame

LŠSI-sios visos sukaktys ypatingos. Jas pasitinkame, pažymime ir žvelgiame į mūsų nueitą kelią, lūkesčius ir perspektyvas, kasdienybe ir norą garbingai nesti šaulio vardą čia, už Atlanto. Pažvelgus į nueitą kelią matome, kad šiame laikotarpyje daug kas keitėsi. Keitėsi ir LŠSI, jos struktūros ir veikla. Senieji garbingi šauliai pasitraukė amžinybėn. Jų vietoj stojo jauni veidai, jaunos jėgos. Jos labai ir labai reikalingos mums gyvuoti. Kuopos kiekybiškai sumažėjo, bet šiais laikais ne kiekybėje yra veiklos ir gyvasties jėga, o kokybėje. Šauliai aktyviai reiškėsi ne tik veiklos aplinkoje, bet ir plačiajame išeivijos visuomeniniame gyvenime. LSŠI pagrindinis tikslas buvo puoselėti ir išlaikyti lietuvybę , patriotiškumą, pilietiškumą, nepamiršti, kas esame ir kur esame. Visomis galiomis prisidėti prie Lietuvos ir JAV gerovės stiprinimo. Palaikyti broliškus santykius su LŠS Lietuvoje pasikeitusiomis ir naujomis sąlygomis. Tiesti ir statyti naujus tiltus, jungiančius mus visus, o ne griauti esamus, kaip kartais pasitaiko. Privalome puoselėti tas vertybes, kurias perdavė mums mūsų tėvai ir protėviai nepriklausomai nuo atstumų, politinių įsitikinimų skiriančių

Tas vertybes aiškiai nusakė ir jų laikytis priesakų Šauliu Sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Putvis. Pareiga seimai, Pareiga Tėvynei, Pareiga Šaulių Sąjungai. Vadovaukimės jomis ir garbingai tarnaukime Lietuvai, Šaulių Sąjungai, mūsų Tėvynės labui. Tebūnie visa mūsų dabarties ir ateities šauliška veikla skirta Tėvynės meilei, gynimo dvasiai stiprinti, tarnavimui ir patriotiškumui skatinti. Lai dega ir liepsnoja kilni šauliška dvasia. Tada mums visiems ir Tėvynėje, ir čia, bus naudinga, džiugu. Tai mus stiprins ir ves į naujas pergales ir laimėjimus.

Atiduodame pagarba ir visuomet prisimename buvusius LSST vadovus ir visus šaulius, kurie nusipelnė pagarbos musu organizacijoje.

LŠST vadovavo šie asmenys:

Aleksandras Mantautas 1954-1962

Jonas Giedrikas 1962-1964

Alfonsas Valatkaitis 1964-1967

Vladas Isganaitis 1967-1973

Vincas Tamošiūnas 1973-1976

Karolis Miklovaitis 1976-1987

Nuo 1987m. iki 2012m. Sąjungai vadovavo Mykolas Abarius, kuris labai daug gero nuveikė LŠST, LŠSI ir LŠS labui.

Nuo 2012m. LŠSI vadovauja naujas vadas Julius Rutenis Butkus.

Aktyviai šauliai veikia ir reiškiasi Čikagoje. Čia yra Vytauto Didžiojo Rinktinė ir 3 kuopos. Šauliai visur ir visada pastebimi, jų veikla žinoma ir aktyvi. Jie dalyvauja daugelyje lietuviškų renginių, palaiko ryšius su JAV lietuvių bendruomene ir kitomis organizacijomis. Šauliai pasiryžę ir toliau gyvuoti įgyvendinant tautines, pilietinio-patriotinio sąmoningumo vertybes.

Trumpinimai:

LŠS – Lietuvos Šaulių Sajunga

LŠST – Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje

LŠSI – Lietuvos Šauliu Sąjunga Išeivijoje

LRKAM – Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Ministerija

LLKS – Lietuvos Laisvės Kovų Sąjunga

Išeivija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra