Kas laimi Šalčininkuose?
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Man visada patikdavo Vilniaus krašte užgimęs posakis – pakrapštyk Vilnijos lietuvį ir aptiksi lenką, pakrapštyk lenką ir aptiksi lietuvį. Tokiu būdu pabrėžiamas neatsiejamas lietuvių ir lenkų gyvenimas kartu Vilnijos krašte.
Esu net girdėjęs, kad Vilniaus universitete yra apginta disertacija, kurioje atliktas Vilnijos krašto tyrimas. Ir rezultatai stebina: autorius atrado, kad per kelias kartas vietos gyventojai kardinaliai keitė savo kalbą. Viena karta kalbėjo lietuviškai, kita – jau lenkiškai, baltarusiškai ar rusiškai, dar kita karta vėl keitė savo kalbinius prioritetus. Taigi šio krašto gyventojai yra išties stipriai suaugę ir sunkiai išskiriami pagal tautinius prioritetus. Bet…
Kai nelabai išprusę politikai ima kalbėti apie lietuvybės išsaugojimą šiame krašte, visada tarsi aidas pasigirsta lenkų politikų kalbos apie lenkybės išsaugojimą. Abi šalys teisios ir abi siekia kažko neįmanomo – tik savo tiesos. Neverta minėti konstitucinių tiesų, kurios aiškiai pasako, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl tautybės, kalbos ar kilmės. Taigi kiekvienas mūsų turi teises ir įgyvendina jas taip, kaip mano esant tinkamai.
Nesudėtingi, bet biurokratizuoti ir politikų vis vilkinami šių teisių garantavimo mechanizmai sukelia daug įtampos ten, kur visada prisimenama kova už mūsų ir jūsų laisvę. Vardų ir gatvių pavadinimų rašymas, mokyklų ir administracijų kalbiniai bei tautiniai reikalavimai tampa priešiškumo ir nesantaikos pretekstu. Dėl to pralaimi abi šalys. Lietuva jaučia, kad Vilnijos dalis gyvena tarsi greta esančiame pasaulyje, lenkai jaučia, kad jų Litwa nuo jų nusisuka. Taigi menkas tarpusavio susikalbėjimas neduoda nieko kita, kaip tik peno abiejų šalių radikalams.
Grįžkime prie šiandienos realijų. Rinkimuose Vilniaus-Šalčininkų apygardoje užtikrintai nugalėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas. Jo konkurentai gerokai atsiliko. Manyčiau, kad to priežastis – Lietuvos politikų nenoras ar negebėjimas suvokti natūralios ir demokratinės Lietuvos lenkų teisės į savo kalbą bei visus jos vartojimo atributus. Toks nesupratimas mobilizuoja LLRA pajėgas per rinkimus. Bet, kaip man yra sakęs ne vienas Lietuvos lenkų inteligentas, politikai, aštrinantys kalbines problemas, tolina tautinių mažumų integraciją ir, svarbiausia, sukuria bazę lenkų radikalams. O tai nenaudinga nei Lietuvai, nei lenkams. Lietuvai nenaudinga aštrinti tautinę nesantaiką, vilkinti tautinių mažumų teises garantuojančių savivaldos nuostatų įvedimą. Bet patriotinis radikalizmas kartais tampa savaimine norma, todėl nepasikeitę patys nesugebėsime įtikinti Lietuvos lenkų pamilti savo Lietuvą.
Nuotraukoje: L. Bielinis
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
-
Naujos Molėtų bibliotekos erdvės
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas