Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Trakuose jau antrą vasarą iš eilės vyko tarptautinis karaimų vaikų pleneras “Gyvoji Trakų istorija”. Liepos 12 dieną Užutrakyje grafui Tiškevičiui priklaususių rūmų svirne buvo surengta vaikų, dalyvavusių šiame plenere, darbų ekspozicija. Taigi kalbamės su šio projekto autore ir organizatore, trakiške Nadežda Zajančkovskaja
Pirmiausiai, žinoma, norėčiau paklausti, kaip kilo idėja rengti šį plenerą?
Idėja kilo jau senokai. Pernai surengėm pirmą parodą.Aš pasiūliau surinkti vaikų namuose turėtus piešinius. Juk visi vaikai piešia. Būna taip, kad ateini pas ką nors į svečius ir pamatai pagal amerikiečių madą ant šaldytuvo prilipdytus piešinius. Taip kilo idėja juos surinkti ir eksponuoti. Visiems vaikų darbelių paroda labai patiko. O po to sugalvojom ir plenerą surengti.
Tai tikriausiai pati esate dailininkė?
Aš ne dailininkė, tiesiog piešiu. O šiaip dirbu bibliotekoje.
Matyt, jog pirmas blynas neprisvilo ir sėkminga praėjusių metų patirtis išaugo į kasmetinę tradiciją?
Taip. Stovyklą karaimų vaikams kultūros bendrija rengia jau ketvirtus metus. Jie ten drauge linksmai leidžia laiką, sportuoja, bendrauja. Tikriausiai ir kitais metais organizuosime panašų plenerą.
Įdomu, kokia yra vaikų tėvų nuomonė apie šią stovyklą?
Jiems tai patinka. Juk vaikai susiburia, bendrauja, draugauja. Plenere dalyvauja karaimų vaikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos bei Ukrainos, taigi būna, kad metus nesimato ir jiems smagu po kurio laiko vėl susitikti.
O kokias vertybes karaimai diegia savo vaikams?
Na, pats vaikų auklėjimas labai nesiskiria. Tarkim, dabar stengiamės, kad jie mokytųsi kalbėti gimtąja kalba.
Gal ir stovykloje bendravote karaimų kalba?
Ne visą laiką. Tiesiog buvo kalbos pamokėles. Jose vaikai mokėsi tekstus spektakliui, kuris buvo surengtas po piešinių parodos, bei eilėraščius.
Ši jūsų organizuota stovykla buvo darbinė ar tiesiog poilsinė?
Daugiau poilsinė. Kas iš vaikų norėjo piešti, tas piešė, kas nenorėjo, galėjo ką kita veikti. Kalbant apie piešimą, tai pagrindinis darbas vyko Palangoje. Kadangi mūsų idėja buvo susijusi su Eduardo Andrė parkais, tai Palangos botanikos parko direktorius pasiūlė atvažiuoti su vaikais papiešti.
O kiek laiko vyko ši karaimų vaikų stovykla?
Na, ji vyko keliais etapais: mes buvome Palangoje, po to piešėme Trakuose, ir pagaliau Kudrionyse dvi savaites vyko stovykla-pleneras.
Kalbant apie finansinę plenero pusę – kas jus rėmė?
Šią stovyklą-plenerą organizavo karaimų kultūros bendrija, rėmė Kultūros ir sporto rėmimo fondas.
Užsiminėte apie karaimų kultūros bendriją – kaip karaimai puoselėja savo tradicijas šiuolaikinio gyvenimo kontekste? Ar religinės apeigos vyksta kiekvieną savaitę?
Ne, pamaldos vyksta tik per šventes. O bendruomenės kultūriniu gyvenimu rūpinasi dvasininkas, taip pat organizuojami įvairūs karaimų susitikimai. Na, dar yra ir 10 karaimų bendrijos į tarybą išrinktų narių, kurie rūpinasi kasdieniškesniais dalykais – kovoja dėl karaimų žemių, namų ir pan.
Kuo gi skiriasi karaimų vaikai nuo lietuvių?
Jie ryškesni tiek išoriškai, tiek charakteriu. Vis tiek juk jų būdas yra pietietiškas. Vaikai yra tiesiog aktyvesni, labai gyvybingi.
Kalbėjosi Kristina Chlynova

Sena Voruta