Karaimų vaikų pleneras
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Trakuose jau antrą vasarą iš eilės vyko tarptautinis karaimų vaikų pleneras “Gyvoji Trakų istorija”. Liepos 12 dieną Užutrakyje grafui Tiškevičiui priklaususių rūmų svirne buvo surengta vaikų, dalyvavusių šiame plenere, darbų ekspozicija. Taigi kalbamės su šio projekto autore ir organizatore, trakiške Nadežda Zajančkovskaja
Pirmiausiai, žinoma, norėčiau paklausti, kaip kilo idėja rengti šį plenerą?
Idėja kilo jau senokai. Pernai surengėm pirmą parodą.Aš pasiūliau surinkti vaikų namuose turėtus piešinius. Juk visi vaikai piešia. Būna taip, kad ateini pas ką nors į svečius ir pamatai pagal amerikiečių madą ant šaldytuvo prilipdytus piešinius. Taip kilo idėja juos surinkti ir eksponuoti. Visiems vaikų darbelių paroda labai patiko. O po to sugalvojom ir plenerą surengti.
Tai tikriausiai pati esate dailininkė?
Aš ne dailininkė, tiesiog piešiu. O šiaip dirbu bibliotekoje.
Matyt, jog pirmas blynas neprisvilo ir sėkminga praėjusių metų patirtis išaugo į kasmetinę tradiciją?
Taip. Stovyklą karaimų vaikams kultūros bendrija rengia jau ketvirtus metus. Jie ten drauge linksmai leidžia laiką, sportuoja, bendrauja. Tikriausiai ir kitais metais organizuosime panašų plenerą.
Įdomu, kokia yra vaikų tėvų nuomonė apie šią stovyklą?
Jiems tai patinka. Juk vaikai susiburia, bendrauja, draugauja. Plenere dalyvauja karaimų vaikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos bei Ukrainos, taigi būna, kad metus nesimato ir jiems smagu po kurio laiko vėl susitikti.
O kokias vertybes karaimai diegia savo vaikams?
Na, pats vaikų auklėjimas labai nesiskiria. Tarkim, dabar stengiamės, kad jie mokytųsi kalbėti gimtąja kalba.
Gal ir stovykloje bendravote karaimų kalba?
Ne visą laiką. Tiesiog buvo kalbos pamokėles. Jose vaikai mokėsi tekstus spektakliui, kuris buvo surengtas po piešinių parodos, bei eilėraščius.
Ši jūsų organizuota stovykla buvo darbinė ar tiesiog poilsinė?
Daugiau poilsinė. Kas iš vaikų norėjo piešti, tas piešė, kas nenorėjo, galėjo ką kita veikti. Kalbant apie piešimą, tai pagrindinis darbas vyko Palangoje. Kadangi mūsų idėja buvo susijusi su Eduardo Andrė parkais, tai Palangos botanikos parko direktorius pasiūlė atvažiuoti su vaikais papiešti.
O kiek laiko vyko ši karaimų vaikų stovykla?
Na, ji vyko keliais etapais: mes buvome Palangoje, po to piešėme Trakuose, ir pagaliau Kudrionyse dvi savaites vyko stovykla-pleneras.
Kalbant apie finansinę plenero pusę – kas jus rėmė?
Šią stovyklą-plenerą organizavo karaimų kultūros bendrija, rėmė Kultūros ir sporto rėmimo fondas.
Užsiminėte apie karaimų kultūros bendriją – kaip karaimai puoselėja savo tradicijas šiuolaikinio gyvenimo kontekste? Ar religinės apeigos vyksta kiekvieną savaitę?
Ne, pamaldos vyksta tik per šventes. O bendruomenės kultūriniu gyvenimu rūpinasi dvasininkas, taip pat organizuojami įvairūs karaimų susitikimai. Na, dar yra ir 10 karaimų bendrijos į tarybą išrinktų narių, kurie rūpinasi kasdieniškesniais dalykais – kovoja dėl karaimų žemių, namų ir pan.
Kuo gi skiriasi karaimų vaikai nuo lietuvių?
Jie ryškesni tiek išoriškai, tiek charakteriu. Vis tiek juk jų būdas yra pietietiškas. Vaikai yra tiesiog aktyvesni, labai gyvybingi.
Kalbėjosi Kristina Chlynova
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose