Karaimai ir Kryme draugauja su lietuviais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Saulėtasis Krymas – nuostabus gamtos perlas, vienas gražiausių pasaulio kampelių, kurio audringa praeitis siekia paleolito laikus. Viena jo ypatybių – nedažnai pasitaikantis istoriškai susiklostęs tautų konglomeratas. Juodosios bei Azovo jūrų apglėbtame, vien siaura Perekopo sąsmauka sujungtame su Rytų Europos lyguma žemės lopinėlyje, bemaž pusės Lietuvos ploto, gyvena atstovai per 80 tautų. Gyvena taikiai, tarpusavyje nesidraskydami, nors praeityje, žinoma, visko būta…
Galybė užkariautojų siekė pavergti Krymą. Nukako iki jo ir mūsiškis Vytautas Didysis. Iš ten į Lietuvą jis atkėlė sau sumanių ir ištikimų karių totorių ir karaimų, kurių palikuonys lig šiol yra atsidavę tos šalies piliečiai. O Krymo tautos šiuolaik nusiteikusios gyventi santaikoje ir bendrai kurti ateitį. Tai rado atspindį dar senoje pusiasalio karaimų dainoje “Ješil’ ada” (Žalioji sala), kurios pradžia laisvai išvertus tokia:<br><i>Sala žalioji Krymas<br>Pasauly vieta puiki.<br>Totorius ir graikas, armėnas, karaimas<br>Čia taikiai gyvena visi…</i>
Taigi prieš 605 metus Vytautas iš Krymo atkėlė į savo valdas karaimų. O jau mūsų dienomis atskirus jų ainius nenuspėjamas likimas vėl nubloškė atgal į senąją protėvių žemę. Ir graužė juos ten prarastos Lietuvos ilgesys, kol per vieną tradicinį Krymo tautinių bendrijų renginį susitiko saviškius lietuvius, taip pat likimo atplėštus nuo gimtinės. Susitiko ir išsyk taip susibičiuliavo, kad nors vandeniu liek.
Pasirodo, Kryme jau treti metai yra susibūrusi nemaža ir labai veikli lietuvių bendrija oficialiu pavadinimu “Krymo respublikinė M.K.Čiurlionio lietuvių kultūros draugija”. Jos pastangomis Simferopolyje veikia sekmadieninė lituanistinė mokykla vaikams ir suaugusiems, leidžiamas laikraštėlis “Tiltas”, kuriame medžiaga pateikiama lietuvių ir rusų kalbomis. Į simboliškojo “tilto”, jungiančio Lietuvą ir Krymą, siluetą remiasi leidinio pavadinimas antraštėje. “Tilto” vyriausioji redaktorė yra draugijos pirmininkė ir įkūrėja, buvusi vilnietė Valentina Marija Loginova-Raulusevičiūtė. Labai energinga, aktyvi ir atsidavusi bendrijai moteris. Draugija palaiko glaudžius ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomene, kurios leidinyje “Pasaulio lietuvis” dažnai perspausdinami įdomesni straipsniai iš “Tilto”.
Prie šios tad draugijos ir pritapo išeivių iš Lietuvos karaimų Irenos ir Aleksandro Babadžanų šeima. Visi jie aktyviai dalyvauja draugijos renginiuose. Irena, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventė, yra ir veikli “Tilto” rengėja, dažnų straipsnių autorė (ir “Pasaulio lietuvio”), taip pat sekmadieninės mokyklos dėstytoja.
Draugija rengia daug įdomių susitikimų, švenčių, parodų ir kt. Antai Simferopolyje praėjusių metų lapkritį–gruodį Krymo etnografijos muziejuje vyko paroda “Lietuvos liaudies menas”. Šių metų balandį Rusų kultūros centre veikė “M.K.Čiurlionio faksimilinė darbų paroda”. Į abi parodas traukė lietuviai iš įvairių Krymo vietovių, gausiai lankė jas ir kitų tautybių žmonės. Gauta daugybė gražiausių atsiliepimų. O metų pradžioje festivalio “Krymo žiedynas” rėmuose surengtoje “Krymo tautų kultūrų parodoje” šalia kitų tautybių dalyvavo taip pat karaimai ir lietuviai – jų stendai buvo greta vienas kito. Apie juos pacituosiu atsiliepimo fragmentą iš vietinės spaudos:
“Plačią ir neįprastai įdomią pateiktų eksponatų gausa parodą surengė Krymo karaimų asociacija. Prie knygų stendo lankytojai galėjo susipažinti su gausia literatūra, išleista įvairiais metais, apie karaimų istoriją ir kultūrą. Ypatingo dėmesio sulaukė karaimų žodynai ir enciklopediniai leidiniai, tarp jų “Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodynas”. Parodoje taip pat eksponuotas spalvingai apipavidalintas fotostendas ir nedidelis etninis kampelis su karaimų buities reikmenimis.
Lietuvių parodos stenduose demonstruoti originalūs jaunojo dailininko Vladimiro Babadžano darbai. Tarp jų buvo peizažų, eskizų lietuviška tematika, Vilniaus vaizdų. Gimtųjų vietų lankymo įkvėptas, Vladimiras nutapė paveikslą “Gedimino bokštas tarp griuvėsių”, vaizduojantį garsiąją Lietuvos tvirtovę…” (“Tarpnacionalinė santarvė”<sup>*</sup>, 2002, Nr. 5–6, sausis–vasaris).
Apie lietuvių parodą tiek tepasakyta. Bet įdomiausia čia tai, jog straipsnyje minimas “jaunasis dailininkas” yra visai ne lietuvis, o karaimas, tiesa, “lietuviškų šaknų”. Ir ne koks jis “barzdotas dėdė”, kaip galėtų atrodyti, o viso labo Kryme su tėvais, broliais ir seserimi gyvenantis dvylikametis mano vaikaitis.
Tiek šį kartą apie karaimų ir lietuvių sąsajas Kryme.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra