Kalbininkas K. Garšva nepaliauja budėti prie kalbos ir istorijos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. lapkričio 29 d. Kauno Lietuvių kalbos institute buvo surengta konferencija, apie kurią mažai skelbta. Joje svarbiausią pranešimą pateikė instituto Vardyno skyriaus vadovas hum. m. habil. dr. Kazimieras Garšva. Jis ir buvo šios konferencijos konfidencialumo priežastis ir kaltininkas. Tą vakarą garsų kalbininką, „Vilnijos“ draugijos pirmininką, žinomą visuomenės veikėją, minėjusį savo 60-metį, nemažais būriais bei asmeniškai iš širdies sveikino kolegos, bendražygiai ir bendraminčiai.
 
Po šmaikštaus K. Garšvos pasisakymo pasipylė neužtvenkiamas vadinamųjų diskusijų, t. y. sparnuotų sveikinimų, linksmų prisiminimų ir gerų linkėjimų, srautas. Jų gausa ir įvairovė priminė nuo kalno riedantį ir vis didėjantį sniego kamuolį, kuris tolydžio augo į milžinišką laviną.
 
Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė apžvelgė ne tik kolegos Kazimiero mokslinę veiklą, jo nuoširdų ir pasiaukojamą triūsą lietuvių kalbos baruose, bet ir šiltai įvertino jo žmogiškąsias savybes. Pasak J. Zabarskaitės, K. Garšvos asmenybė ryškiai išsiskiria vyriškumu ir nepaliaužiamai tvirtu pasaulėžiūros stuburu.
 
Dar vienu išskirtiniu dr. K. Garšvos bruožu galėtume laikyti jo ištikimybę savo nuostatoms ir idealams. Viena iš jų – ir ta pati darbovietė. Jubiliatas Lietuvių kalbos institute dirba net nuo 1973 metų, kuriame ėjo visas pareigas nuo vyresniojo laboranto iki vyresniojo mokslinio darbuotojo, darbavosi bemaž visuose skyriuose. Tai liudija ir platus nagrinėjamų dalykų spektras. Svarbiausios K. Garšvos mokslinio tyrinėjimo kryptys: lietuvių kalbos tarmės, bendrinės lietuvių kalbos fonetika ir fonologija, lietuvių kalbos ploto ir pakraščių šnektų istorija, tikriniai vardai, šiaurės Lietuvos laisvės kovų istorija, Armija krajova Lietuvoje. Parašyta apie 100 mokslinių ir 200 populiarių straipsnių, sudarytos 5 knygos. Kalbininkas yra dešimties knygų, „Žiemgalos“ žurnalo ir „Vorutos“ laikraščio redakcinės komisijos narys. K. Garšva aprašė šiaurės vakarų panevėžiškių patarmę, Latvijos, taip pat Seinų krašto, Gudijos lietuvių šnektas. Jis yra „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ bendraautoris (trys leidimai), leidinio „Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai“ (1990, 2 leidimai) autorius, yra parengęs darbą „Lietuvių kalbos pakraščių šnektų fonologija“, įrašė 300 juostų tarmės tekstų.
 
„Iš visų mano buvusių studentų jis buvo unikalus. Ir tuo labai džiaugiuosi“, – susirinkusiai plačiai auditorijai sakė legendinis lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, profesorius Zigmas Zinkevičius. O buvęs mokinys K. Garšva pridūrė, kad būtent profesorius lituanistikos studijose paskatino jį pasirinkti kalbą ir dialektologiją.
 
Sukrautas solidus, svarus indėlis kalbos istorijos ir nūdienos lobyne, tačiau to kalbininkui K. Garšvai nepakanka, nes jo interesų ratas nepalyginti platesnis.
 
Neabejotinai išskirtinė K. Garšvos asmenybė dėl to, kad jis yra tikras, nepailstantis visuomenės darbininkas ir pilietis. Jo pozicija aiškiai girdima Pietryčių Lietuvos gyvenimo kontekste, lietuvių kalbos gynimo, švietimo, kultūros problemų srityse. Jubiliato plačiašakę ir įvairiapusę veiklą pažymėjo ir Seimo nariai Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Uoka, pasveikinę su brandžia sukaktimi. Beje, šia proga K. Garšvai padėką pareiškė šalies Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas. „Vilnijos“ draugijos vicepirmininkė Nijolė Balčiūnienė stebėjosi, kad iš pažiūros lėtapėdis kalbininkas nežinia kada suspėja parašyti daugybę straipsnių, rezoliucijų, nutarimų aktualiomis Vilnijos krašto lietuvybės temomis, maža to, prisibeldžia į ministerijų, aukštų valstybės pareigūnų duris ir principingai visuomenišką poziciją išaiškina.
 
Tąvakar lyg srauni upė liejosi prisiminimai ir skleidėsi atodangos – nuo rimtų, dramatiškų iki tragikomiškų ir juokingų. Įdomu buvo išgirsti, kad kaip tik dr. K. Garšvai turime būti dėkingi, kad sovietmečiu pradinėse klasėse išvengėme nuožmios rusifikacijos. Tai detektyvą primenanti istorija.
 
Daug šiltų žodžių K. Garšvai skyrė instituto bendradarbiai, kolegos, lietuviškų etninių žemių, švietimo, kultūros organizacijų atstovai: Pelesos (Gudija) lietuvių mokyklos direktorius Alfonsas Švelnys, bendruomenės pirmininkas Jonas Matulevičius, Lydos (Gudija) lietuvių bendruomenės pirmininkė Marina Stakutytė-Mitiukevič ir kt. Nemažas būrys mokytojų, lietuviškų mokyklų vadovų iš rytų Lietuvos dėkojo už ilgametį, nuoširdų rūpestį ir pagalbą. Visi dr. Kazimierui linkėjo tęsti pradėtus darbus, toliau budinti piliečius ir Tėvynės patriotus.
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Hum. m. habil. dr. K. Garšva – ne tik žinomas kalbininkas, bet aktyvus visuomenės darbininkas ir pilietis
2. „Vilnijos“ draugijos nariai su gražia sukaktimi nuoširdžiai sveikino jos pirmininką K. Garšvą (antras iš dešinės)
3. Akademikas Z. Zinkevičius (iš kairės) emocingai pasveikino savo buvusį mokinį K. Garšvą
4. Seimo nariai (iš kairės): K. Uoka, G. Songaila, R. Kupčinskas, „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja N. Balčiūnienė jubiliatui linkėjo sėkmės ir gerų darbų

Voruta. – 2010, gruod. 11, nr. 23 (713), p. 15.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra