Jau išleistas paskutinis, ketvirtasis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) tomas. Prie enciklopedijos beveik penkiolika metų dirbo Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo grupė, įkurta Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo šių metų tai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras).
MLE – tai išeivijos ir Lietuvos specialistų rengta pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai ir kultūrai. Išskirtinė šio leidinio svarba – galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų kultūros paveldą, turintį neįkainojamą vertę ne tik lietuvių, baltų, bet ir visos Europos kultūrai.
Tai originali universalioji regioninė enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Mažąja Lietuva, ypač akademiniam jaunimui.
Mintį leisti „Mažosios Lietuvos enciklopediją“ iškėlė Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas kalbininkas Vilius Pėteraitis (1914–2008), 1996 m. vasarą viešėdamas Lietuvoje. Tų pačių metų pabaigoje anuometinė Mokslo ir enciklopedijų leidykla pradėjo MLE parengiamuosius darbus.
Aktyviausi MLE rėmėjai ir talkininkai – Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas (JAV, Kanada), Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, išeivijoje gyvenantys Mažosios Lietuvos autochtonai lietuvininkai, kiti lietuvybės puoselėtojai.
Keturiuose MLE tomuose (kiekvienas po 75 leidybos lankų) išspausdinta daugiau kaip 10 tūkst. straipsnių, paskelbta keli tūkstančiai iliustracijų (tarp jų daug retų archyvinių nuotraukų). 2000 m. išleistas I tomas (A–Kar), 2003 m. II tomas (Kas–Maž), 2006 m. III tomas (Mec–Rag), 2009 m. pabaigoje pasirodė IV tomas ( Rahn–Žvižežeris).
