Grabijolų kaimo paslaptys
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Grabijolai, gatvinis kaimas Neries regioniniame parke, šiais metais mini 215 metų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį. Ta proga 2010 m. liepos 31 d. kaimo bendruomenė, Kazokiškių seniūnija ir Neries regioninio parko direkcija kviečia atvykti į Grabijolus.
Šventė prasidės 11 val. šv. Mišiomis Kazokiškių bažnyčioje. Vėliau visus svetingai priims Grabijolų kaimo gyventojai. Dalyvaus meno kolektyvai: „Pinavija“, „Pylimėlis“, „Con Moto“, „Kazokynė“.
Istorininiuose šaltiniuose Grabijolai paminėti 1795 m. parapijų revizijoje, kaip Zapalinos palivarkui priklausęs kaimas su 9 sodybomis, kuriose gyveno 41 vyras ir 29 moterys. Kaimo pavadinimas, pasak grabijoliškių, kilęs nuo lenkiško žodžio „hrabia“ (grafas). Kaimas, esą priklausęs grafui, nuo to ir gavęs tokį pavadinimą. Konstantinas Tiškevičius manė, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžio „graibyti“, t. y. „semti žuvį“. Archeologas ir istorikas Petras Tarasenka Grabijolus vadina Grabeliais. Gal dėl to, kad kaimas greičiausiai stovi ant buvusio pilkapyno?
Grabijolų kaimas įsikūręs Neries slėnyje, gana aukštų kalvų (apie 50 m aukščio) papėdėje. Kaimo sodybos išsidėsčiusios abipus kaimo gatvelės kompaktiškai ir taisyklingai, aiškiai matoma nuo senų laikų išlikusi rėžinio kaimo sandara. Trumpa, tiesi it styga kaimo gatvelė staiga baigiasi, atsirėmusi į Nerį. Jos tęsinys – dar XX a. pr. per upę buvęs tiltas, kuriuo buvo susisiekiama su Grabijolų dvaru kitame krante. Pirmojo pasaulinio karo metais tiltas buvo sudegintas vokiečių.
Apie 1940 metus daugelis netoliese buvusių senovinių gatvinių rėžinių kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, tačiau Grabijolai, buvę nuošalyje nuo kelių ir valdžios, išliko nepaliesti. Šiuo metu Grabijoluose yra 25 sodybos, daugumoje iš jų – tik vasarojama. Kaimas – tai saugoma teritorija, priklausanti Neries regioniniam parkui.
Grabijolų apylinkėse gausu skirtingų laikmečių istorijos ir kultūros paveldo vertybių. Abiejose upės pakrantėse yra buvę didžiuliai pilkapynai – V-XI a. laidojimo vietos. Gali būti, kad visi Grabijolai stovi buvusio pilkapyno vietoje, nes kaimo teritorijoje vis dar aptinkama archeologinių radinių. Pilkapius mini 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius.
Grabijolų apylinkėse užfiksuota daugiau nei dešimt vietų, susijusių su baltų religija ir mitologija. Nenuostabu – juk čia, prie Neries, mūsų protėvių žemė, čia formavosi lietuvių gentis ir jos vaizdiniai apie pasaulį. Užrašyta daug įdomių pasakojimų apie šalia kaimo esančią vieną iš didžiųjų Neries rėvų – Druskinę (Solnik), jos prieigose kyšančias Vestuvių ir Trijų brolių akmenų grupes, aukščiausią Alkų kalvų grandinės kalną – Cypelį, ant kurio stovėjusi, o vėliau prasmegusi sentikių bažnyčia, žvejų ir sielininkų darbą trikdydavusį Pabarų kipšiuką bei daugelis kitų.
Visus, norinčius daugiau sužinoti apie Grabijolų kaimą ir jo apylinkes, pajusti senojo kaimo dvasią bei jo žmonių nuoširdumą, kviečiame liepos 31 d. (šeštadienį) pabūti kartu su kaimo gyventojais – nuoširdžiais savo gimtinės istorijos saugotojais.
Kontaktiniai asmenys:Vladislava Valantavičienė, Kazokiškių seniūnė, mob. tel. 8 6 85 0 99 28; Audronė Žičkutė, Neries RP direkcijos direktorė, tel. 8-5-2 59 92 34; Jaronimas Jankauskas, tel. 8 6 87 2 89 01.
Daugiau informacijos: Audronė Žičkutė, Neries RP direkcijos direktorė, tel. 8-5-2 59 92 34
—————————–
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
A. Juozapavičiaus g. 9, 501 A, LT-09311, Vilnius, tel.: (5) 2709048, mob. 8698 35776, faks.: (5) 27 2 25 72, www.vstt.lt
Nuotraukoje: Grabijolų kaimas
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose