Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. III dalis (tęsinys)

Autorius: Data: 2019-02-04 , 12:48 Spausdinti

Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. III dalis (tęsinys)

Pacų rūmai prie Jiezno. lt.wikipedia.org nuotr.

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

 

Jiezno vokiečiai – malūnininkai

Kažkuriuo momentu į Jiezną prigužėjo vokiečių. Galbūt sutapimas, jog dauguma jų buvo amatininkai – malūnininkai. Visa tai nutiko XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje, kilus Napoleono karams. Abiejų Tautų Respublika tuo metu dar nebuvo galutinai subyrėjusi, nors jau padalinta trečią kartą, tačiau metrikuose dar alsavo jos liberali dvasia, t.y., nemaža dalis Jiezno gyventojų įvardinami kaip Jiezno miestiečiai – piliečiai, nurodomi, kurie žmonės buvo amatininkai ir pan., vėlesniais imperijos metais jie tiesiog tapo darbininkais ir valstiečiais. Vokiečius į Jiezną pritraukė Grikiapėdžio malūnas, stovėjęs prie Verknės upės vos pora kilometrų nuo paties miestelio.

Štai 1793 metais Verbyliškėse bajoro Piacevskio dvare Vincento Milaševičiaus ir Ievos Osipovčiankaitės santuokoje dalyvavo Jonas Matysonas, kuris nurodyta, jog buvo vokiečių malūnininkas, taip pat Jokūbas Navickas, kurio mirties metrike įrašyta pavardė Krucz (apie Navickus, pakeitusius pavardę iš Krucz, rašyta ankstesniame straipsnyje).

Minėtas  Matysonas Jiezne apsigyveno ne vienas. 1795 metais pakrikštytas berniukas Mykolas, sūnus Grikiapėdžio malūnininko (metrike lot. molandina) Pranciškaus Matysono ir Kristinos, kurio krikšto tėvai – bajoras Motiejus Jankauskas ir bajoraitė Dimšaitė. 1801 metais Grikiapėdžio malūne susituokė bajoras liuteronas Pranciškus Gotlibas Matysonas, vokietis, ir našlė Elžbieta Kielermanova. Liudytojai: Kristoforas Blokas bei Jonas Blokas ir Gotlibas Matysonas, kuris buvo jaunojo brolis. Metrike pridurta, jog jie malūnininkai. Tais pačiais metais pakrikštytas ir minėtos jaunos šeimos sūnus Jonas. 1803 metais Kasčionyse susituokė bajoras, malūnininkas liuteronas Adomas Matysonas. Jo santuokoje liudijo Jonas Matysonas, Gotlibas Matysonas ir Povilas Rukevičius. Nurodyta, jog jie visi malūnininkai.

Malūnininkų Matysonų šeima figūruoja 1795 m. Stakliškių gyventojų surašyme. Nurodyta, jog jie priklausė Jiezno parapijai, gyveno Grikiapėdžio malūne. Tėvas – Pranciškus sūnus Jurgio Matysonas, 65 metų amžiaus, jo žmona Ona, sūnūs – Pranciškus (24 m.), Gotlibas (22 m.), Adomas (19 m.) ir Liudvikas (15 m.).

Tačiau šiame surašyme nėra Jono Matysono, taip pat Boguslavo Matysono, kuris 1796 metais pakrikštijo Motiejaus Mikailos sūnų Adomą.

1806 metais tame pačiame Grikiapėdyje susituokė bajoras, malūnininkas Juozas Veidovičius ir Kotryna, kepėjo duktė. Liudijo visa svita malūnininkų, t.y. ėję tarnybą pas Veidovičių Johanas Blokas, Samuelis Blokas ir Jonas Nohzenas. Šiame metrike taip pat parašyta, jog jie visi vokiečiai – malūnininkai. 1801 metais Jiezne susituokė liuteronas Samuelis Blokas su Dorote Stenzouna (kai kurios pavardės straipsnyje nelietuvinamos, nes tiesiog sunku pritaikyti atitikmenį). Minėtoje santuokoje liudijo Pranciškus Matysonas bei Jonas Blokas – malūnininkai.

Šie vokiečiai malūnininkai dalyvavo ir kitų jiezniškių vaikų krikštynose, pvz., Mykolo Mackevičiaus – Vološyno ir jo žmonos Kotrynos dukterį Rozaliją Kukiškėse pakrikštijo malūnininkas Pranciškus Matysonas, arba, 1783 metais kitas Grikiapėdžio malūnininkas Jonas Fišeris pakrikštijo Simono ir Magdalenos Bieleckių sūnų Mykolą, 1784 metais tas pats liuteronas Jonas Fišeris Kukiškėse kartu su Magdalena Ambrozevičiene pakrikštijo Kazimiero Korvackio sūnų Andrių. 1783 m. Grikiapėdyje pakrikštytas ir paties liuterono malūnininko Jono Fišerio ir jo žmonos Onos sūnus Jokūbas.

1792 m. Jiezno bažnyčioje pakrikštyta mergaitė Liudvika Ona Eloiza, duktė liuteronų Jono ir Kristinos Svell. Mergaitės krikšto tėvais tapo bajoras, Jiezno ekonomas Juozas Talatovičius ir bajorė liuteronė Margarita Matysonienė. 1810 m. Grikiapėdžio malūne pakrikštytas bajoraitis Jonas Danielius, sūnus Tomo ir Elžbietos Mastauskių, Jiezno malūnininkų. Krikšto tėvais tapo bajoras Davidas Zomett – Zamel (vokietis) su bajore Ona Pavlovskaite.

1807 metais Jiezne vedė vokiečių disidentas našlys Tkacz. Jo santuokoje liudijo visas būrys bajorų. Galbūt žmogus buvo nukentėjęs nuo Napoleono valdžios, jeigu jau metrike įrašytas kaip disidentas. Prieš tai, 1804 metais Verbyliškėse numirė kito vokiečių disidento staliaus Frydricho Blaherto sūnus Frydrichas.

1810 m. Žideikonyse pakrikštytas berniukas Karolis Gotlibas, sūnus vokiečių Frydricho Tkacz ir Elžbietos Burgedaitės. Krikštijo bajoras Davidas Zamel su bajore Justina Chivinskaite. 1811 metais Jiezne su pastoriaus leidimu bažnyčioje susituokė protestantai Johanas Hermanas ir Hilė Chmasovnaitė. Liudytojai liuteronai Tomas Benderis Kalvinas, Henrikas Bryd Kalvinas, Davidas Zamel. Kažkiek Kalvinų XVIII amžiuje gyveno Stakliškių parapijoje.  Pvz., 1704 metais Stakliškių bažnyčioje pakrikštytas Baltramiejaus ir Sofijos Kalvinų sūnus Stanislovas, kurio krikšto motina Sofija Kalvinaitė.

Tačiau vokiečių atklįsta ir XVIII amžiaus pradžioje. Štai, 1728 metais Jiezne susituokė vokietis bajoras Karolis Sarteris ir Kristina Šneideraitė, kuri buvo generolo Plugovo tarnaitė. Šiek tiek vėliau, t.y. 1742 metais Jiezne susituokė vokietis Mykolas Varžykas ir Teodora Ozyzevska. 1787 metais Jiezne susituokė vokiečių liuteronai Johanas Petras Hohleydneris ir Marija Eleonora Vilfinovna. Jų vestuvėse dalyvavo bajoras, vokiečių kilmės Jiezno daktaras Jonas Erragieris, taip pat Pacų kamerdineris Basilis Sivickis iš Holovčyznos.

Kaip matyti, tiek vokiečiai Matysonai, tiek Fišeriai, tiek Blokai į Jiezną atklydo ne pavieniui, o šeimomis. Pvz., Jiezne susituokė Adomas Matysonas, taip pat Gotlibas Matysonas, metrikų įrašuose figūruoja ir kiti Matysonai. Dokumentuose nurodomi Gerardas Blokas jo broliai Samuelis Blokas, Jonas Blokas. Fišerio giminaitė buvo ištekėjusi už vokiečio Davido Zamel. 1806 metais Jiezne pakrikštytas jų sūnus Jonas Leopoldas, kurio krikšto tėvais tapo bajorai apskrities raštininkas Justinas Gudaževskis ir Teklė Feyferovna.

Malūnininkais Jiezno parapijoje dirbo ir iš vietinių šeimų kilę žmonės, pvz. Andrius Grigonis,  Martynas Ligeika.

1779 metais malūnininkų Jono ir Onos Gielaževskių sūnų Joną pakrikštijo Kazimieras Dičkus ir Ona Bieliauskaitė. 1803 metais Grikiapėdyje pakrikštytas malūnininkų Motiejaus ir Marijos Janevičių sūnus Mykolas Antanas, kurio krikšto tėvai – bajoras Benediktas Zakrževskis ir bajoraitė Ona Vervečkaitė. 1805 m. malūnininkų (atvykėlių) Ievos ir Jurgio Jaškūnų sūnų Martyną Tadeušą pakrikštijo bajoras Ignacijus Rozanskis ir bajoraitė Rozalija Vološinska.

Apie XVIII amžiaus vidurį į Jiezną atklydo Basilijus Sviatocha pagal profesiją sukirpėjas, siuvėjas (lot. sarter) arba iš Rusijos, ar iš Ukrainos teritorijos (metrike nurodyta ex Rusia) ir čia apsigyveno. 1751 metais Jiezno bažnyčioje jis susituokė su vietine mergina Barbora Svilaite (Norkūnaite). Susituokę Sviatochos susilaukė sūnų Antano, Kazimiero, dukterų Kotrynos, Barboros, Marijonos. Užaugęs Basilio sūnus Kazimieras Sviatocha, kaip kampininkas apsigyveno Grikiapėdžio malūne. 1792 metais jis vedė Rozaliją Biedrikovaitę ir čia nugyveno savo amžių.  Kazimieras Sviatocha numirė 1806 metais. Tais pačiais metais (lot. pod mlynarzem) mirė ir jo šešiametis sūnus Juozukas, metrike įrašyta, jog lot. kolieka ulomny. Taigi, Jiezno kunigai metrikuose rašė daug daugiau informacijos, negu reikėjo.

1795 metų Jiezno gyventojų surašymo duomenimis Grikiapėdyje gyveno ir vokiečio malūnininko Karolio Szlejel (pavardę sunku tiksliai užrašyti) šeima., t.y. nurodytas jis pats, žmona Magdalena, sūnūs Jonas, Martynas, Mykolas, dukterys Marijana, Sofija, Eufrozyna ir Rozalija. Prie šio malūnininko nurodyti ir du tarnautojai  Jokūbas Gerlingas bei Steponas Labovskis.

Kiti Jiezno amatininkai 

Kadangi stovėjo Pacų rūmai, į kuriuos plaukė damos ir ponai, į Jiezną prigužėjo siuvėjų. Štai, 1780 metais Verbyliškėse Jokūbo ir Elenos Frankauskių dukterį Teresę Petronėlę pakrikštijo Jiezno siuvėjas Pranciškus Jasibovičius (Eksipovičius) kartu su bajoraite Terese Repeikovaite. Tais pačiais metais Voitkevičiaus sūnų Laurentijų pakrikštijo siuvėjas Martynas Zybkus su Ona Steponkevičiūte. 1781 m. siuvėjo Martyno Lipskio dukterį Teresę pakrikštijo vengras Vincentas Bazanti kartu su Kristina Grigoniene. 1785 m. siuvėjo Antano Rovinskio ir Kotrynos Šveikauskaitės dukterį Kotryną pakrikštijo Kotryna Borovskaitė iš Stakliškių.

Jieznas buvo tarsi kryžkelė įvairių profesijų ir tautų žmonėms. Jeigu keliautojai, kurie neapsistodavo ilgiau gyventi, kažkokiu būdu atsidurdavo parapijos tarnų ar kanceliarininkų akiratyje, jie taip ir pažymėdavo “zachožy” ar “vogabunder”. Šie terminai tikriausiai reiškė, jog žmogus užėjęs, laikinai apsistojęs Jiezne ar kuriame nors parapijos kaime.

Pvz., 1781 m. Jiezne gimė keliautojų (lot. vogabunder)  Pranciškaus ir Marijanos Giževskių sūnus Pranciškus. 1787 m. pakrikštytas keliautojų Andriaus ir Rozalijos Mielonų sūnus Adomas. 1783 metais Jiezne susituokė Antanas Voicechovskis, keliautojas iš Varšuvos, su Kotryna Kuncevičiūte. Vestuvėse dalyvavo sukirpėjas Mykolas Duninas, Jiezno siuvėjas Pranciškus Jesipovičius, kalvis Juozas Damalakas ir Jonas Sviatocha. 1805 metais Jiezno daktaro Jono Erragierio prieangyje pasikorė atvykėlis vardu Simonas, žmogus be pavardės, apie 30 metų amžiaus. Jaunuolis palaidotas Jiezno kapinaitėse. 1804 metais pakeliui į Budą ant kelio numirė iš Kauno pusės atėjęs bevardis keliautojas, kuris taip pat atsigulė amžinajam poilsiui vietinėse kapinaitėse. 1802 metais Jiezne numirė užėjęs (zachožy) aštuoniasdešimtmetis čekas Jan Paften – Bysta. 1800 metais Niskodvorcuoce pakrikštyta mergaitė Magdalena, tėvų, kurie neturėjo nei vardų, nei pavardės, buvo keliauninkai.

 Jiezno neaplenkdavo ir čigonų tautybės žmonės. Štai, 1806 metais pakrikštytas berniukas Antanas, sūnus Jono ir Bogumilos Lukaševičių – čigonų. Pakrikštijo bajoras Antanas Prokopovičius, kuris, nurodyta, jog buvo kalvis. Paties bajoro Prokopovičiaus sūnų Bernardą Valerijoną 1805 metais krikštijo bajorai Mikalojus Surinskis ir Johana Skibicka. Paminėtina, jog kažkuriuo metu Jiezne buvo paplitęs Johanos vardas, galbūt atvežtas tų pačių vokiečių. Pažymėtina, jog neretai vardus parinkdavo pats kunigas, pvz., patiko kunigui koks nors naujas vardas ir pavadindavo iš eilės kokias tris, keturias mergaites Rožėmis ar Bogumilomis. Pvz., 1792 metų spalio mėnesį iš eilės pakrikštytos trys mergaitės vardu: Rozalija. Iš retesnių vardų Jiezno metrikuose teko aptikti vieną Egidijų, pakrikštytas XVIII a. pradžioje Kisieliškėse, du – tris Rokus, kelis Jonus Nepomukus, pora Jonų Evangelistų. Mergaitės Malvinų vardais ir berniukai Felicijanų vardais Jiezne atsirado gerokai vėliau – XIX amžiuje.

 Kaip minėta, ankstesniuose straipsniuose, XVIII amžiaus pabaigoje Jiezne gyveno vokiečių kilmės daktaras Jonas Erragieris su šeima bei chirurgas Jonas Kovaliauskas. Jiezne stovėjo ir špitolė. Iš mirties metrikų galima daryti išvadą, jog ji veikė ir kaip savotiška ligoninė. Ši špitolė turėjo direktorių Simoną Michailovskį, kuris metrikuose nurodomas ir kaip Jiezno parapijos direktorius. Špitolėje dirbo  vargonininkas Mykolas Visčinskis, zakristijonas Mykolas Sankovskis. „Špitolnikai“ minimi ir pačiuose metrikuose. Pvz., 1809 metais Jiezne susituokė „špitalnikas“ Jurgis Bedrickis su panele Justina Beržinskaite. 1804 m. Rozalija Pauzunskaitė „špitolnikė“ pakrikštijo Jakonio dukterį Ievą. 1809 metais „špitolnikas“ Motiejus Šarkauskis pakrikštijo Mykolo ir Vincentinos Navickų dukterį Bogumilą. 1795 metų Jiezno gyventojų surašymo dokumentuose prie špitolės nurodyti seniausieji Jiezno gyventojai.

 Netoliese špitolės gyveno ir Jiezno altaristos. 1797 m. Jiezno siuvėjo (lot. sutorum) Motiejaus Gajausko sūnų Jokūbą pakrikštijo Jiezno altarista Jokūbas Dubinovičius. Altarista turėjo  tarnautojų, tarp jų bajorą Vincentą Macejievskį, šeimininkę Marijoną Kušelevską, kurios statusas buvo kaip laisvosios. Minimas  ir kitas altarista, kanauninkas Felicijanas Ganas. Pacų altaristoms buvo išskirtos tam tikros pinigų sumos pragyvenimui, kurios nurodytos gyventojų surašymo dokumentuose.

Jiezną lankė ir žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas Ksaveras Bogušas. Jiezno bažnyčioje jis krikštijo parapijiečių vaikus. Pvz., 1776 metais Bogušas pakrikštijo Mykolo ir Magdalenos Kondratovičių sūnų Jurgį.

Parapijoje vykdavo vyskupų, kitų didesnių miestų kunigų vizitacijos. Pvz., Jiezną aplankė vyskupas Feliksas Tovianskis, kuriam kaip garbės vyskupija buvo suteikta vyskupystė Karpasijos parapijoje (teko tokią aptikti žemėlapyje Kipre).

XVIII amžiaus Jiezne veikė pašto kontora. Pats vyriausias paštininkas buvo bajoras Benediktas Zakrzevskis, kuris gyveno su dvejomis dukterimis Aldegunda ir Kotryna. Žmona gyventojų surašymo metu tikriausiai buvo mirusi, nes nenurodyta. Pašte taip pat figūravo tarnautojas Povilas Rublevičius, gyveno kampininkė Ona Filipovičienė su trimis sūnumis Motiejumi, Juozu ir Vincentu bei dukterimi Viktorija. Pašte taip pat gyveno tarnautojas Jurgis Drozdiukas su šeima.

Apie pakeistas pavardes 

Jau ankstesniuose straipsniuose minėta, jog Jiezne Vološynai tapo Mackevičiais, Trachymai – Bieliauskais, Kruczai – Navickais, Svilai – Narkūnais, Brakštukai – Aleknoniais ar Aleknavičiais, Baniukai – Kazlauskais, Avižiniai – Volodkevičiais, Pasakos – Nienartovičiais, Amelko – Mielkūnais, Kiškūnai – Kondratais, Giliai – Bernatoniais, Skopec arba Kopec – galbūt Beržinskiais. Tą patvirtina daug metrikų. Kai kurios pavardės išliko ir senosios ir pakeistos, kai kurios dingo. Manytina, jog atvykėliai gaudavo jau gyvenančių Jiezne gyventojų pavardes ir nebuvo susiję giminystės ryšiais, kaip, kad Kiškūnų atvejis. Jie Jiezne virto Kondratais, tačiau Sondakuose nuo seno gyveno Kondratai, kurie nebuvo Kiškūnais. Dėl to XIX amžiuje metrikuose Kondratų atsirado tikrai daug.

Kai kurių pavardžių transformacija abejotina. Pvz., tų pačių Beržinskių. Ši giminė gausiai minima nuo pat XVIII amžiaus pradžios kaip Jiezno miestiečiai. Ir štai, 1754 metais Jundeliškėse susituokė Jonas Beržinskis “alias Kopec ar Skopec” su Kristina Čapnisovaite iš Verbyliškių. 1756 metais Jundeliškėse pakrikštijamas Laurentijus, sūnus Martyno Skopec ar Kopec ir Onos Baronaitės. Daugiau metrikų, kur būtų nurodyta Kopec, Skopec pavardė šalia Beržynskių pavardės, kol kas neteko aptikti.

Bernatoniai kaip Giliai minimi nuo pat XVIII amžiaus pradžios, pvz., 1732 metais viename metrike krikšto tėvas Simonas Gilis “seu Bernatonis” arba Pelekonyse Baltramiejus Bernatonis “seu Gilis”.

1805 metais Agotą, Motiejaus Avižinio Volodkevičiaus dukterį, Benčiakiemyje pakrikštijo Jurgis Avižinis Volodkevičius. 1806 metais Ginkaus vaiką Benčiakiemyje pakrikštijo Jurgis Avižinis Volodkevičius. Ir šiais laikais dar prisimenama, jog buvo Volodkevičiai – Avižiniai ir Kvietiniai.

1806 metais pakrikštytas sūnus Juozo Barleto Matukevičiaus. 1798 metais ištekėjo panelė Agota “Barletouna seu Matukeviczouna” už našlio Jiezno piliečio (miestiečio) Motiejaus Budrevičiaus.

1744 metais pakrikštyta mergaitė Marijona, duktė “Stryszko Koscian”, t.y. Jiezne Stryžkai pakeitė pavardę į Kasčionių. 1791 m. Jiezne įvyko Kazimiero Jurkonio “seu Kiškonis” vestuvės. 1779 metais krikšto tėvu Andriaus Vaičiūno vaikui gimus, tapo Jokūbas Jurkonis “seu Sudovicz”. 1809 metais Niskodvorcuose pakrikštytas berniukas Ignacijus, sūnus Pranciškaus Kadykos Klonovičiaus. 1791 metais Niskodvorcuose pakrikštyta mergaitė Cecilija, duktė Baltramiejaus “Klonovski seu Kadykas”. Krikštytoja – Rozalija Kadykienė. 1808 m. Niskodvorcuose pakrikštytas berniukas Mykolas, sūnus Pauliaus Kadykos Klonovičiaus. Krikšto tėvas – Pranciškus Klonovičius. 1780 metais Knyšiškėse pakrikštyta mergaitė Deodora, duktė Motiejaus Milaševičiaus “aliter Knyszevicz”, t.y. Knyšiaus. 1806 metais mirė Ieva Knyšienė, žmona Motiejaus Knyšiaus Milaševičiaus. 1794 metais susituokė Mykolas Kondratovičius “seu Juneliūnas”. 1806 metais Žideikonyse pakrikštyta mergaitė Kotryna, duktė Tomo Upietekio Petkevičiaus. 1791 metais vaiką krikštijo Aukštunas “seu Wisocki”.

Nėra kol kas aišku, kokia egzistavo pavardžių pakeitimo tvarka Abiejų Tautų Respublikoje ir kas turėjo teisę atvykėliui suteikti naują pavardę. Galbūt Jiezne tokią teisę turėjo didikai Pacai.

Iš Jiezno metrikų margumyno galima daryti išvadą, jog Žečpospolita buvo ganėtinai liberali ir tolerantiška bei svetinga. Ypač daug metrikuose teko aptikti smulkiųjų bajorų, kilmingųjų su kuo įvairiausiomis pavardėmis, kurie nebeminimi kaip kilmingi XIX amžiaus bažnytinėse knygose. Rašytiniuose šaltiniuose teko skaityti teiginių, jog Abiejų Tautų Respublikos bajorija buvo gausi ir stipri. Ir labai gaila, jog caro okupacinė imperija visa tai nusodino į daug žemesnį lygmenį, o vėliau po pusantro šimto metų – sovietinė valdžia nugramzdino į užmarštį.

 Straipsnio autorė dėkoja Rasai Šileikienei už lotyniškuosius metrikų vertimus.

Naudota literatūra:  

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos;

Mindaugo Tamošiūno pateikti Jiezno gyventojų 1725 m. surašymo duomenys, fotografuota iš Vrublevskių bibliotekos fondų;

1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73;

1795 m. Stakliškių gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 77.

Dvarai , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra