Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje. 1867...
Straipsnio autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Jieznas, www.voruta.lt 2020 m. liepos 2 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre (Basanavičiaus g. 12) atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada. Lietuvių kostiumas senosiose nuotraukose“. Tai bene pirmoji jiezniečių pažintis su spalvomis bei įvairove kerinčiu visų Lietuvos etnografinių regionų tautiniu kostiumu. „Tautinis kostiumas...
Pacų rūmai prie Jiezno. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jiezno vokiečiai – malūnininkai Kažkuriuo momentu į Jiezną prigužėjo vokiečių. Galbūt sutapimas, jog dauguma jų buvo amatininkai – malūnininkai. Visa tai nutiko XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje, kilus Napoleono karams. Abiejų Tautų Respublika tuo metu dar nebuvo galutinai subyrėjusi, nors jau padalinta trečią kartą,...
Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius (dešinėje), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė (kairėje) su muzikologe Živile Ramoškaite ir kunigo Prano Bieliausko sesers Kandrotienės vaikaičiais Virginijumi ir Gintautu Kandrotais. Autoriaus nuotr. Algis BARTUSEVIČIUS, Jiezno seniūnas, www.voruta.lt 2018-aisiais buvo minimos Vilnijos krašto lietuvių veikėjo, lietuvių draugijų nario, rašytojo, kunigo Prano Bieliausko 135-osios gimimo metinės, jis gimė...
XVIII amžiaus Jiezno muzikai Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius „Jeigu pasakyčiau, jog Jiezne gyveno žmonės, kurie kilo iš pasakų ir per paukščius pamilo muziką…“ – niekas nepatikėtų, sakytų, jog tai tėra literatūrinė fantazija. Tačiau iš tikrųjų tai tiesa. Būtent Paukštiškių kaime, kuris priklausė Jiezno parapijai, gyvenę Nienartovičiai galbūt sunkiausiai būtų aptinkami Jiezno bažnytiniuose metrikuose. Kaip...
Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną 1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir...
Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės...
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...