Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*

Autorius: Data: 2011-02-25, 10:33 Spausdinti

Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*

Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius

„Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai.

Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo sunku. 1905 m. buvo sumanyta įsteigti lietuvių vaikams prieglaudą namuose prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, o po prieglaudos priedanga organizuoti lietuvių pradinę mokyklą. Šis sumanymas metų pabaigoje buvo įvykdytas kun. Juozapo Kuktos rūpesčiu. Dar prieš gaunant oficialų leidimą prieglaudoje jau buvo apie 30 vaikų. Buvo mokoma lietuvių kalbos. Bet ji netenkino Vilniaus lietuvių, jie galvojo apie aukštesnio tipo mokyklą. Reikia neužmiršti, kad tada lietuviai sudarė mieste tautinę mažumą. Buvo išrinkta delegacija deryboms su Vilniaus švietimo apygardos globėju baronu B. Volfu. Po antro vizito, kuris įvyko 1907 m., Jonas Basanavičius savo gyvenimo kronikoje pažymi: „Sausio 5 d. pas kuratorių baroną Volfą drauge su Vileišiu ir Matulioniu apsilankydamas, patyriau, kad lietuvių dviklasė mokykla jau leista Vilniuje įsteigti.“

Gydytojui Antanui Vileišiui bei studijavusiam kunigų seminarijoje, baigusiam miškų mokslus, girininkui Povilui Matulioniui 1907 m. kovo 29 d. pagaliau buvo leista steigti Vilniaus lietuvių dviklasę mokyklą.

Pirmoji oficialiai leista Vilniaus lietuvių pradinė mokykla pradėjo darbą tų pačių metų rugpjūčio 16 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijos patalpose. Tą dieną į parengiamąją klasę atėjo 26 mokiniai, kurių dauguma buvo prieglaudos auklėtiniai. Prieglauda perdavė mokyklai baldus ir lėšas. Mokytojauti buvo pakviestas Antanas Kaunas, turįs liaudies mokytojo cenzą. Kadangi klebonijos patalpose mokykla buvo įsikūrusi laikinai, oficia­liai ją atidaryti buvo sutarta perkėlus į nuolatines patalpas.

Pagal tada veikusius Rusijos švietimo nuostatus, dviklasės mokyklos buvo sudaromos iš parengiamojo skyriaus ir dviejų pagrindinių klasių, turinčių po du skyrius. Mokslo kursas išeinamas per penkerius metus. Abiejų lyčių vaikai priimami nuo 7 iki 15 metų amžiaus. Mokykloje mokoma: tikėjimo, rusų kalbos, lietuvių kalbos, istorijos, aritmetikos, geografijos, gamtos, braižybos, piešimo ir dailyraščio, dainavimo. Mokymo programa gerokai apribojo lietuvių kalbą: dalykai, išskyrus tikybą, turėjo būti dėstomi rusiškai, tik aritmetiką, jeigu mokiniai nemoka rusiškai, leidžiama dėstyti pirmoje klasėje lietuviškai. Tikybą lietuviškai dėstė kun. Juozapas Kukta. Paradoksaliai skambėjo tokia programos pastaba: „Lietuvių kalba dėstoma lietuviškai.“ Buvo ir kita „kilniadvasiška“ pastaba: „Medžiaga dainavimui gali būti ir lietuvių liaudies dainos.“

Buvo sudarytas Globos komitetas, kuris turėjo rūpintis mokyklos tvarka ir jos ūkiu. Į komitetą įėjo steigėjai dr. A. Vileišis ir P. Matulionis, švietimo draugijos „Aušra“ įgaliotiniai Jonas Vileišis ir Ona Puidienė, Šelpimo draugijos įgaliotiniai Valentinas Urbonavičius ir kun. Juozapas Kukta, du mokinių tėvų atstovai Jonas Senkevičius, Petras Gaižutis ir mokytojas Antanas Kaunas. Globos komiteto pirmininku išrinktas Antanas Vileišis. Mokyklos pedagogų tarybą sudarė mokytojas (mokytojai), kunigas ir abu steigėjai.

O jau spalio 22-oji Vilniaus lietuvių visuomenei buvo didelė šventė. Tą dieną buvo iškilmingai ir oficialiai atidaryta Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla – pirmoji lietuviška pradinė mokykla istorinėje Lietuvos sostinėje. Į šventę atvyko Vilniaus vyskupijos valdytojas kun. Kazimieras Michalkevičius, Vilniaus liaudies mokyklų inspektoriai, miesto valdybos atstovai ir, žinoma, iškilūs lietuvių visuomenininkai: Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas Jonas Basanavičius, Vilniaus „Aušros“ draugijos atstovas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, žymūs lietuvių visuomenės veikėjai Petras Vileišis, Jonas Vileišis, dr. Augustinas Paškevičius, Antanas Smetona ir kt.

Pirmaisiais mokyklos veiklos metais ją lankė 35 vaikai.

1908 / 1909 mokslo metais veikė trys skyriai: parengiamasis ir du pirmosios klasės skyriai. Mokinių skaičius padidėjo iki 64. Buvo pakviesta nauja mokytoja Jadvyga Graurokaitė. Nuo 1909 m. tikybą mokė kun. Povilas Januškevičius, naujasis Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas.

Prie dviklasės mokyklos, steigėjams A. Vileišiui ir P. Matulioniui išsirūpinus leidimą, pradėjo veikti vakariniai kursai suaugusioms lietuvaitėms. Buvo priimamos mergaitės nuo 15 metų amžiaus. Mokslo trukmė – dveji metai. Mokyta tikybos, aritmetikos, rusų ir lietuvių kalbos. Pirmieji mokytojai buvo kun. Kukta ir Adelė Malinauskaitė. Vakarinių kursų tikslas – išleisti mergaites tiek išsilavinusias, kad jos galėtų mokytojauti Rytų Lietuvos sodžiuose.

1908 m. rudenį buvo nutarta pakabinti dvi iškabas – viena didelę ant pastato kampo, kita mažesnę – ant mokyklos durų.

1909 m. gegužės 30 d. mokykloje pirmą kartą įvyko keliamieji egzaminai, į kuriuos Globos komitetas pakvietė lietuviškųjų laikraščių bei visuomenės atstovus. Egzaminus laikė 36 mokiniai.

1909 / 1910 mokslo metų pradžioje mokytojui A. Kaunui išvykus jį pakeitė mokytojas Pranas Klimaitis. Mokėsi 62 mokiniai, 34 berniukai ir 28 mergaitės.

1910 / 1911 mokslo metais atsisakius dirbti dviem mokytojams P. Klimaičiui ir J. Graurokaitei, mokytojais buvo patvirtinti Konstancija Vaitiekūnaitė ir Ignas Jurkūnas (žinomas rašytojas Ignas Šeinius). Kitais mokslo metais vietoj mokytojos K. Vaitiekūnaitės dirbo Ona Klongevičaitė, o tikybą mokė kun. P. Bieliauskas.

Vėlesniais metais mokykloje keičiantis mokytojams dirbo Vladislava Palavinskaitė, Antanas Gylys, Sofija Šimkienė, Augustinas Jakučionis, Klemensas Ruginis, kun. Vladas Jezukevičius, seserys Emilija ir Jadvyga Valterytės ir kiti.

Vilniaus lietuvių pradinė dviklasė mokykla – pirmoji oficiali lietuviška mokykla Vilniuje, kuri skleidė ir stiprino lietuvybės pozicijas Lietuvos sostinėje. Mokykla vykdė svarbią socialinę funkciją lavindama daugiausiai nepasiturinčių Vilniaus lietuvių šeimų vaikus, visiems atverdama kelią į tolesnį mokslą bei platesnius horizontus, kitiems sudarydavo galimybes išmokti amatų ir stiprinti lietuvių amatininkų luomą Vilniuje. Mokykla sudarė sąlygas įsisteigti pirmajai Vilniaus lietuvių gimnazijai, vėliau pavadintai Vytauto Didžiojo vardu.

Nuo 1908 m. šiame pastate glaudėsi ir Lietuvių mokslo draugija, kuri 1917 m. spalio mėnesį persikėlė į geresnes patalpas Aušros Vartų g. 21-ame name. Kurį laiką čia gyveno ir vienas pagrindinių draugijos steigėjų, jos pirmininkas, Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius.

Lietuvius, gyvenusius Vilniuje praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, jų vaikus ir vaikaičius jungiantis Vilniečių ainių klubas, kurio pagrindinis tikslas lietuvių bendruomenės veiklos įamžinimas, savo lėšomis atstato dar tarybiniais metais kabėjusią, tačiau pastato restauracijos metu nežinia kur dingusią, paminklinę lentą. Reikia pažymėti, kad tam mielai pritarė ir parūpino leidimą pakabinti lentą „Pranciškonų rūmų“ direktorė Gintarė Čeponytė ant pastato, kuris dabar priklauso jos vadovaujamai įstaigai.

Vilniaus rotušė (valdytojas Jonas Jonynas) geranoriškai sutiko padėti atminimo lentą pakabinti bei atidengti.

Ačiū jums visiems.

Tikimės, kad ši paminklinė lenta, pirmoji kregždė, įamžinant praėjusio amžiaus Vilniaus istorijos lietuviškus puslapius, bus pavyzdys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai įamžinti ir kitus istorinius faktus – tai, kas yra brangu kiekvienam lietuviui, senosios Lietuvos sostinės Vilniaus, patriotui.

Paminklinės lentos atidengime ant pastato Lydos g.6 / Pranciškonų g. 3 (2011-02- 15) dalyvavo Vilniaus visuomenė, Vilniečių ainių klubo nariai. Kalbėjo Vilniečių klubo pirmininkas K. K. Šimas, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna. Jis taip pat perdavė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio padėką Vilniečių ainių klubui, už rezultatyvią kultūrinę veiklą.

*Pranešimas skaitytas 2011 m. vasario 15 d. atidengiant paminklinę lentą Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai.

Nuotraukoje: Iš kairės: Vilniečių ainių klubo pirmininkas K. K. Šimas, Vilniaus meras Raimundas Alekna, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius prie atidengtos paminklinės lentos Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai

Voruta. – 2011, vas. 26, nr. 4 (718), p. 5, 8.

Mokyklos, mokytojai , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra