Atgaivinkime istorinį Reformatų skverą Vilniuje ir pastatykime paminklą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Kreipimasis į kultūros mecenatus

Autorius: Data: 2020-05-26 , 07:35 Spausdinti

Atgaivinkime istorinį Reformatų skverą Vilniuje ir pastatykime paminklą  Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Kreipimasis į kultūros mecenatus

 

www.voruta.lt

 

Paminklas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams (filmukas)

 

 

Gerbiamieji kultūros mecenatai,

kreipiamės į Jus, kviesdami prisidėti, realizuojant paminklo

REFORMACIJOS  IR  LIETUVIŠKOS  RAŠTIJOS PRADININKAMS

Vilniuje, Reformatų skvere / sode, statybą

 

Reformacija, kurios 500 m. jubiliejų pasaulis minėjo prieš porą metų, Lietuvą pasiekė palyginti greitai ir jau po poros dešimtmečių nuo M. Liuterio tezių paskelbimo čia pradėtos statyti protestantų bažnyčios. Nedideliame mūsų krašte ji paplito akimirksniu ir turėjo teigiamų pasekmių: be svarbaus katalikų bažnyčios modernizavimo, mažoms tautoms suteikė galimybę turėti liturgiją savo kalbomis, o tai mažai lietuvių tautai su archajiška kalba buvo ypač svarbu. Maždaug pusantro šimto metų Reformacija Lietuvoje klestėjo. Etninėse lietuvių žemėse gimė žmonių, dariusių didžiulę įtaką lietuvių, lenkų ir aplinkinių tautų, įskaitant tuometinę Prūsiją, kultūrai. O Vilniuje, dabartinėje Pylimo g. ir aplinkinėse teritorijose buvo protestantizmo centras su bažnyčia, kurioje nepalankiais laikais glaudėsi ir reformatai, ir liuteronai, Sinodas, biblioteka, reformatų ir liuteronų kapinės ir t. t.    

Sovietų valdymo laikais visa tai, deja, buvo sunaikinta. 1992 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Reformacijos istorija ir kultūra ėmėsi rūpintis įkurta  Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – visuomeninė, nekonfesinė, nepolitinė organizacija, kurios nariai – mokslininkai ir kiti intelektualai – puoselėja Reformacijos paveldą bei idėjas Lietuvoje: užsiima protestantizmo tyrimais, knygų leidyba ir t. t. Vienas pagrindinių organizacijos tikslų yra siekis mūsų valstybės sostinėje, minėtoje istorinėje vietoje, kur apie 1960 m. buvo galutinai sunaikintos reformatų kapinės ir sakralinių statinių likučiai, pastatyti paminklą ir taip deramai įamžinti bei įprasminti Reformacijos judėjimo ir būtent lietuviškos raštijos pradininkų atminimą.

Draugija istoriniame Reformatų skvere / sode priešais evangelikų reformatų bažnyčią Pylimo g. parengė skvero / sodo su paminklu viziją, pradėjo kaupti lėšas. 2017 m., minint Reformacijos 500 m. jubiliejų, Reformacijos draugijos iniciatyva Lietuvos dailininkų sąjunga kartu su Kultūros ministerija organizavo atvirą skulptūrinių-architektūrinių idėjų konkursą minėtam paminklui sukurti. Konkursą laimėjo skulptorės prof. D. Matulaitės ir architekto prof. J. Balkevičiaus projektas „STELOS“. Numatomas statyti paminklas – ne tik pagarba mūsų praeičiai, bet ir šiuolaikiškos demokratinės valstybės, jos atminties kultūros tolesnio puoselėjimo akivaizdus patvirtinimas.

Reformatų skvere / sode, kurį Vilniaus savivaldybė šiuo metu kaip tik atnaujina, paminklas turėtų iškilti jau 2020 m. Tam būtina surinkti solidžią sumą – 230 000 eurų. Siekdama sukaupti šias lėšas, Reformacijos draugija atidarė specialią sąskaitą ir įkūrė paminklo statymo komitetą-fondą.

10-tyje stelų bus įamžinta 10 asmenybių, ne tik suteikusių postūmį laisvai minčiai, bet ir sudariusių sąlygas atsirasti unikaliosios, senosios lietuvių kalbos raštijai. Jų dėka lietuviškas spausdintas žodis susilaukia pagarbos ir dėmesio visame pasaulyje. Kas tie žmonės?

Pirmiausia tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikai Radvilos.

Mikalojus Radvila Juodasis (Mikołaj Radziwiłł Czarny, Michael Radziwill „der Schwarze“) – LDK kunigaikštis, reformacijos šalininkas ir veikėjas, asmeniškai bendravo su evangelikų reformatų „tėvu“ Jonu Kalvinu (Jean Calvin, 1509–1564). 1555 m. buvo vienas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vardu Unitas Lithuaniae įkūrėjų, 1556 m. parašė garsųjį „Atsakymą” popiežiaus nuncijui, Breste įsteigė protestantų raštų spaustuvę, 1563 m. organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą. Gimė 1515 m. Nesvyžiuje, mirė 1565 m. Lukiškėse.

Mikalojus Radvila Rudasis (Mikołaj Radziwiłł Rudy, Michael Radziwill „der Rote“) – LDK kunigaikštis, žymus Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas: steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Gimė 1512 m. Nesvyžiuje, mirė 1584 m. Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose.

Iš kitų 8 intelektualų 6 vienaip ar kitaip buvo susiję tiek tarpusavyje, tiek ir su lietuvių bei lenkų kultūromis, su Reformacijos ir lietuvių raštijos LDK istorija, Prūsijos Kunigaikštyste, jos kunigaikščiu Albrechtu ir Karaliaučiaus universitetu.

Martynas Mažvydas (Martinus Mossuid) – lietuvių rašytojas, liuteronų kunigas, vertėjas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ (1547) ir kt. knygų autorius; gimė apie 1520 m. Pietų Žemaitijoje, studijavo Karaliaučiaus universitete, gyveno Prūsų Lietuvoje, dirbo Prūsijos Kunigaikštystės lietuviškose parapijose, mirė 1563 m. Ragainėje.

Abraomas Kulvietis (Abraham Culvensis, tikroji pavardė Adaitis, kitais duomenimis – Ginvilionis) – gimė apie 1510 m. ir mirė 1545 m. Lietuvos viduryje, Kulvos miestelyje netoli Jonavos. Mokėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, teisės daktaras. Apie 1540 m. (40 metų iki Vilniaus Universiteto įkūrimo) Vilniuje įsteigė aukštesniąją mokyklą; Prūsijos kunigaikščio Albrechto pakviestas ir paskirtas pirmuoju faktiniu Karaliaučiaus universiteto pirmtako – partikuliaro – vadovu ir kunigaikščio patarėju, pirmasis universiteto graikų k. profesorius.

Stanislovas Rapolionis (Rapalavičius,  Stanislaus Rapagellanus arba Stanislaus Lituanus, Stanisław Rapajłowicz) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, teologijos daktaras, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos katedros vadovas, profesorius. Mokėsi Lenkijoje, Vokietijoje. Spėjama, kad gimė  apie 1485 m. Lietuvoje netoli Eišiškių, mirė 1545 m. Karaliaučiuje, palaidotas Karaliaučiaus katedroje. Jo antkapio epitafijoje įrašyta: „Čia guli didis vyras, lietuvių tautos garbė“.

Baltramiejus Vilentas (Bartolomeus Villentatius) – Martyno Mažvydo pusbrolis, bendradarbiavo su Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius; Mažvydo veikalų leidėjas, kitų veikalų vertėjas ir leidėjas. Gimė apie 1525 m. Lietuvoje, apie Ariogalą–Tytuvėnus, studijavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1550 m. iki mirties 1587 m. buvo Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas.

Jonas Bretkūnas (Johannes Bretke) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, istorikas. Lietuvių k. išleido 1000 psl. apimties „Postilę“, išvertė visą Bibliją, Martyno Mažvydo ir Mikalojaus Daukšos lygio asmenybė. Gimė 1536 m. Bambliuose, Prūsų Lietuvoje, mokėsi Karaliaučiuje, Vitenberge, liuteronų kunigas Labguvoje, vėliau lietuvių ir lenkų parapijoje Karaliaučiuje, kur 1602 m. ir mirė.

Andrius Volanas (Andreas Volanus) – politikos ir kultūros veikėjas, humanistas, publicistas, liberalių pažiūrų reformatas. Gimė apie 1531 m. Silezijoje, mokėsi Frankfurto prie Oderio ir Karaliaučiaus universitetuose. Tarnavo Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, nuo 1568 m. tapo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriumi ir šias pareigas ėjo valdant Žygimantui Augustui, Steponui Batorui, Zigmantui Vazai. Veikalas „Apie politinę arba pilietinę laisvę“ (1572) – žymiausias Lietuvos Renesanso politinės minties pavyzdys, siūlė reformuoti ir modernizuoti valstybę. Mirė 1610 m. Bijutiškėse, Gardino srityje.

Merkelis Petkevičius (Melchior Pietkiewicz) – LDK reformatų veikėjas. 1598 m. parengė ir išleido pirmąją protestantišką lietuvišką knygą LDK – dvikalbį lietuvišką ir lenkišką katekizmą, Vilniuje įsteigė nuosavą leidyklą tam, kad galėtų spausdinti protestantiškas knygas, katekizmų vietinėmis kalbomis leidybą laikė svarbiu reikalu. Buvo Vilniaus žemės teismo raštininkas. Gimė apie 1550 m. Lietuvoje, Aukštaitijoje, mirė 1608 m. Vilniuje.

Jokūbas Morkūnas (Jakub Markowicz) – gimė apie 1550 m. Rytų Lietuvoje, mirė po 1611 m. tikriausiai Vilniuje. Didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė Vilniaus LDK evangelikų reformatų bažnyčios reikmėms, buvo vienas veikliausių Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės narių, jos Sinodo spaustuvininkas. Išleido daugiau kaip 25 knygas. Jo spaustuvė Vilniuje veikė 27 metus, joje buvo spausdinama lietuvių, lenkų, lotynų, vokiečių kalbomis. 1600 m. išleido stambų pamokslų rinkinį „Postilė lietuviška“ – didžiausią LDK XVI a. leidinį lietuvių kalba.

Senajai mūsų kalbai, šios Europos dalies istorijai ir kultūrai šios išskirtinės asmenybės buvo ir yra nepaprastai svarbios. Jeigu taip manote ir Jūs, mielas mecenate, kviestume finansiškai prisidėti prie mūsų paminklo idėjos realizavimo. Galime pažadėti, kad asmenys ar organizacijos, prisidėję prie paminklo statymo 5000 EUR ir didesne suma, bus įamžinti paminklo akmenyje skulptorės nurodytoje vietoje.

Paramą paminklo tolimesniam kūrimui ir statymui maloniai prašome pervesti:

Gavėjas:  Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Sąskaita: LT69 7044 0600 0090 8619

                 AB SEB bankas, banko kodas ‎70440, SWIFT kodas (BIC): CBVILT2X

Paskirtis: Paminklui „Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams“

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdyba

El. paštas: ReformacijosDraugija@gmail.com, tel. +370 698 76500, +370 613 09542                                        

Paminklo statymo komitetas-fondas

Daugiau informacijos apie projektą:

http://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/

Parengė dr. Vidūnas RAMŠA

 

Paminklas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams (filmukas)

 

Evangelikai reformatai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Naujienos , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra