Audringo XX amžiaus pirmąją pusę Dzūkija išliko kaip ekonominiu ir kultūriniu atžvilgiu atsilikusi, tačiau kovingiausia Lietuvos provincija. Dzūkai neabejotinai buvo kovų su lenkų militaristais ir rusų bolševikais lyderiai. Nepriklausomybės kovų metais garsėjo Perlojos Respublika, pokariu – kovinga Lietuvos partizanų Dainavos apygarda. Užmaršties miglose liko tik dzūkų Rezistencija pirmosios sovietų okupacijos metais (1940-06-15–1941-06-22). Neseniai Lietuvos Ypatingajame archyve rasti dokumentai šiek tiek praskleidžia nežinios uždangą. Ir šį kartą istorijai pasitarnavo išdavystė: Seirijų gyventojas, buvęs lietuvių aktyvistas Jurgis Runta kažkokiu būdu perėmė “Geležinio Vilko” organizacijos archyvą, priklausiusį karo metų Alytaus apskrities policijos viršininkui Alfonsui Nykštaičiui (sovietų sušaudytam 1956 m.), ir 1944-08-01 perdavė jį III Baltarusijos fronto 11-os gvardijos divizijos “Smeršo” skyriui. Pastarojo tardytojas kapitonas Mazalovas pasirūpino išversti dokumentus į rusų kalbą, pavedęs tai atlikti Lietuvos rusui Konstantinui Zolotuchinui ir bėgliui iš Alytaus karo belaisvių stovyklos Aleksandrui Klimkovičiui (jiedu liūdnai pagarsėjo Butrimonyse kaip stribų ir “aktyvo” vadai, Klimkovičius tapo saugumo organų pulkininku).
Šie dokumentai šimtams dzūkų patriotų atvėrė kelią į lagerius ir mirtį. Jų originalai iki šiol nerasti, o rusiškų vertimų radome tik dalį. To pakanka, kad išryškėtų bendras galingos, visą Alytaus apskritį apėmusios “vietinės gamybos” pogrindžio organizacijos vaizdas, nors lieka daugybė neaiškumų dėl jos struktūros ir veiklos. Neaišku, ar ji turėjo centralizuotą vadovybę, kas ją sudarė, kokiais organizaciniais ir programiniais principais ji vadovavosi.
Aišku tik tiek, kad pradžią Geležinio Vilko Lietuvos partizanų (GVLP) organizacijai 1940-10-01 davė grupė Daugų valsčiaus patriotų, vadovaujamų pašto viršininko Petro Juonio. Lapkričio 17 d. valsčiuje jau veikė 10 skyrių (Sokonių, Daugų, Dvarčėnų, Atžalyno, Vėžionių, Žvirgždėnų, Užukalnių, Bukauciškių ir Geidukonių (Varėnos vls.), kurie sudarė GVLP Daugų apygardą. Atrodo, jog būtent Daugų apygardos vadovai ir “vairavo” visos organizacijos veiklą. Iki 1945 m. pradžios susibūrė padaliniai Alytaus mieste ir valsčiuje, Alovės, Butrimonių, Simno, Seirijų, Merkinės ir Varėnos valsčiuose.
Akivaizdu, bet neįtikėtina: vos per kelis mėnesius pogrindžio sąlygomis suburta masinė organizacija, kuriai vien Daugų valsčiuje priklausė 200, Alytuje – 100 narių, tarp jų 7 milicininkai. Ją sukūrė ne kokie nors žinomi politikai, kariškiai ar inteligentai, kurie sovietų buvo represuoti, įbauginti ar kitaip izoliuoti, o paprasti valstiečiai, sudarę apie 80 proc. jos narių. Prisidėjo dar kelios dešimtys moksleivių, labai nedaug tarnautojų ir pedagogų. Daugiausia tai buvę šauliai ir tautininkų partijos nariai, kairesnės orientacijos žmonėmis nepasitikėta.
Programinių GVLP dokumentų nerasta, tačiau jos veiklos strategija ganėtinai aiški: pasipriešinimas sovietizacijai visose jos apraiškose, politinis–patriotinis gyventojų švietimas, sovietinio aktyvo sekimas ir izoliacija, ginklavimasis ir pasirengimas tinkamu momentu sukilti  ir perimti valdžią vietose. Išties, vokiečiams išstūmus sovietus iš Lietuvos, praktiškai per savaitę buvę GVLP aktyvistai visoje Dzūkijoje suorganizavo savivaldą ir sukarintas policines struktūras – “Tautinę darbo apsaugą” – TDA, kitaip vadintus baltaraiščiais (žr. H.Rimkaus publikaciją “Tautinė darbo apsauga ir policija Alytaus apskrityje 1941 m. vasarą” – “A.N”. 1999 m. Nr.130).
Žinoma, kad aktyvistai leido laikraštėlį “Kovos varpas” (numerių ir egzempliorių skaičius nežinomas), išplatino kelis tūkstančius atsišaukimų. GVLP Domantonių apygardos vadovas Petras Zajankauskas turėjo rotatorių, kuriuo 1941 m. pavasarį išspausdino po 200 egz. savo parengtų atsišaukimų “Lietuvi!”, “Brangūs krikščionys!”, “Broliai lietuviai!”, “Draugai ir broliai”, kurie buvo platinami ne tik Alytaus, bet ir Trakų apskrities Onuškio valsčiuje. Tautinių švenčių progomis kaimuose buvo keliamos Trispalvės. Ginklai slėpti iki tinkamo momento – tik Dvarčėnuose 1941-06-15 mesta granata į trėmimo akcijos vykdytojus.
Suprasdami patriotinių jėgų vienybės visos šalies mastu svarbą, GVLP vadovai 1941 m. vasarį sutiko įsilieti į Kazio Škirpos ir kt. suburtą Lietuvių aktyvistų frontą (LAF) kaip jos teritorinis padalinys, kurio nariai vadinosi lietuvių aktyvistais ir turėjo atitinkamus pažymėjimus.
1941 m. balandį Sokonių skyriaus aktyvistas mokytojas Jonas Verseckas pastebėjo organizacijoje, anot jo, “kažką įtartina”. Susitaręs su atsargos leitenantais Vytautu Balčiumi, Jonu Kalinkevičiumi ir Juozu Jarusevičiumi, jis nušalino GVLP steigėją, Daugų apygardos vadą Petrą Juonį ir užėmė jo postą, pavaduotoju paskyręs Algirdą Jusevičių. Prasidėjus karui, jis perdavė įgaliojimus TDA Alytaus apskrities kuopos vadui atsargos leitenantui Vladui Šimeliūnui (tenka apgailestauti, kad J.Verseckas 2002 m. mirė Veisiejuose, plačiau nenušvietęs šių įvykių).
Enkavėdistai jau buvo užuodę aktyvistų sambūrį. Vien Daugų valsčiuje buvo suimti apygardos vadovas Petras Juonys, Romualdas Bernatavičius, Vytautas Dirsė, Algirdas Jusevičius, Juozas Kurkutis, Boleslovas (žinomas poetas) ir Kostas Mačioniai, Leonas Milinavičius, Julius Mironas, Boleslovas Platūkis, Vytautas Verseckas. Tik prasidėjęs karas apsaugojo organizaciją nuo masinių represijų. Tačiau jos užgriuvo po karo, aplenkdamos tik tuos, kurie spėjo pasitraukti į Vakarus, žūti fronte ar Vietinės rinktinės kariūnų gretose. Žemiau pateikiami GVLP aktyvistų sąrašai (toli gražu ne pilni!) – savotiškas šimtų kalintų, kankintų, žudytų dzūkų patriotų – vyrų ir moterų – martirologas.
Geležinio Vilko pavadinimas pasikartojo pokario Rezistencijoje. 1945 06-1946 08 Dainavos partizanų apygardoje veikė Geležinio Vilko rinktinė. Vaclovo Voverio–Žaibo vadovaujama Daugų ir aplinkiniuose valsčiuose veikusi Geležinio Vilko grupė (tėvūnija) buvo kovingiausias partizanų dalinys visoje Lietuvoje. Jos gretose žuvo apie pusantro šimto rezistentų.
Geležinio Vilko Lietuvos partizanų-Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Alytaus apskrities aktyvistų sąrašas
Sutrumpinimai: (sk. v.) – skyriaus vadas
(pav.) – skyriaus vado pavaduotojas
* sovietinių baudėjų nužudytas arba žuvęs lageriuose
** žuvęs pokario partizanų gretose
Daugų apygarda
Sokonių skyrius
Vincas Dirsė (sk.v.)*, Juozas Aleksonis, Juozas Alekšiūnas **, Feliksas Aliukonis, Bronius Čaplikas, Juozas Čaplikas **, Jonas Daugirdas, Adolfas ir Vytautas Dirsės, Silvestras Dusevičius, Petras Juonys, Andriaus s., Petras Juonys, Petro s., Algirdas Jucevičius, Vaclovas Latvys, Vaclovas Paleckas, Juozas Ščiglinskas, Jadvyga Urbelionytė, Adelė Verseckaitė, Jonas Verseckas (vėliau tapęs apygardos vadu), Juozas Žuromskas.
Daugų skyrius
Jonas Blažys (sk.v.), Ona Blažienė, Povilas Bakšys (kunigas), Liudas Dirsė, Juozas Dubickas*, Sofija Dubickienė, Juozas Dusevičius, Jonas** ir Viktoras Juoniai, Zigmas Komaras, Jonas Kurkutis, Valentinas Paulauskas**, Alfonsas ir Bronius Petružiai, Petras Pleskevičius, Marija Pleskevičiūtė, Alfonsas Sakalauskas*, Stasys Urbonavičius, Magdalena Vaitkevičienė, Jonas Vaitkevičius.
Daugų kolonijų skyrius
Alfonsas Dirsė (sk.v.), Leonas Milinavičius (pav.), Vincas Baliukonis, Jeronimas, Jonas ir Petras* Dirsės, Alfonsas ir Juozas Kavaliauskai, Adolfas ir Jonas Lučinskai, Algirdas Milinavičius*, Aleksandras Palubinskas, Bernardas ir Vladas Petružiai, Juozas Remeika, Vincas Sakalauskas, Jonas Savickas, Andrius ir Viktoras* Šerpenskai, Alfonsas Vervečka.
Dvarčėnų skyrius
Vytautas Pūtys (sk.v.), Motiejus Skliutas (pav.), Juozas ir Kristupas Dirsės, Kristupas Dusevičius, Adomas Mačionis, Aldona Mačionytė, Adomo d., Kostas Revinskas, Adomas ir Vincas Skliutai, Juozas ir Silvestras Truncės.
Atžalyno skyrius
Bolieslovas Mačionis (sk.v.), Kostas Mačionis (pav.)**, Adolfas ir Kazimieras* Mačioniai, Aldona Mačionytė, Adomo d., Aldona Mačionytė, Silvestro d., Marijona ir Ona Mačionytės, Juozas Anusevičius, Juozas Gavelis, Julius Kaminskas, Alfonsas Liuolia, Julius Mironas, Alfonsas Petružis, Vytautas Petružis (nušautas vokiečių karo pradžioje), Karolis Rubliauskas, Algirdas Tamulionis.
Vėžionių skyrius
Antanas Degėsis (sk.v.), Boleslovas Degėsis, Jonas Degėsis, Adomo s., Jonas Degėsis, Gabrieliaus s.,  Jonas Degėsis, Petro s., Juozas Degėsis, Petro s.,* Viktoras Degėsis, Bernardas Dirsė, Juozas Kašėta **, Viktoras Krisiulevičius **, Boleslovas ir Viktoras Miliai, Adolfas ir Jonas Paruliai, Pranas Šilalė, Alfonsas ir Jonas Zaleckai.
Skabeikių skyrius
Petras Šilanskas** (sk.v., vėliau tapo sk.v. Broniaus Pušinsko pavaduotoju), Vladas Dabravolskas **, Maižiešius Kairys, Bronius Pušinskas**, Jonas ir Vaclovas Pušinskai, Vincas ir Motiejus Šilanskai, Vladas Vasiliauskas, Aleksandras Vilkauskas, Bronius Žuromskas.
Žvirgždėnų skyrius
Jonas Juonys** (sk.v.), Alfonsas Juonys** vėliau tapo sk.v.), Jonas Juonys, Pranas Baliukonis, Adolfas, Jonas ir Juozas Mikailioniai, Remeika Gabrielius, Stanelka Gabrielius, Jonas** ir Gabrielius** Turskai.
Rokančių skyrius
Jonas Černiauskas (sk.v.), Bronius Kazlauskas (pav.), Bronius Čaplikas, Bronius Černiauskas, Petras Čyras, Vladas Karpuška**, Bronius Kasiulynas**, Bronius Kasiulynas**, Motiejaus s., Juozas ir Leopoldas Kasiulynai, Ciprijonas Kazlauskas, Vincas Patackas, Alfonsas Truncė.
Užukalnių skyrius
Viktoras Remeika (sk.v.), Nikodemas Buinickas, Juozas Dabravolskas, Juozas Kairys, Feliksas ir Vincas Šmigelskai, Juozas ir Viktoras Vadeikos.
Bukauciškių skyrius
Alfonsas Šarkus** (sk.v.), Viktoras Bilinskas, Adolfas Kamandulis, Adomas Kamandulis**, Bronius, Jonas, Juozas, Petras ir Vaclovas Kamanduliai, Jonas Krištapavičius, Jonas Rakauskas, Petras ir Vincas Ribačiauskai.
Past.: vėliau sk. vadu tapo Adomas Kamandulis, pavaduotoju Adolfas Kamandulis.
Geidukonių skyrius (Varėnos vls.)
Jonas Jarusevičius (sk. vadas**), Alfonsas* ir Juozas Aleksandravičiai, Petras Balkus**, Izidorius Bernatavičius**, Romualdas Bernatavičius, Telesforas Bernatavičius, Aleksandras ir Antanas Buinickai, Jonas Česnulevičius, Adolfas Damkauskas, Julius Daugirdas, Feliksas Daugirdas**, Juozas Dusevičius, Zigmas Gecevičius, Petras Jankauskas, Gabrielius Jarusevičius, Feliksas, Jonas ir Šimas Jermalavičiai, Anicetas Leikauskas, Valentas Rutkauskas, Vincas Tribandis**, Leopoldas Vaičiulevičius, Juozas, Daminas*, Martynas ir Teofilis** Valickai.
amusių skyrius (Varėnos vls.)
Vincas Gliebus (sk.v.), Vincas Saulėnas (pav.), Daminas Baniulis, Kazimieras Gliebus, Motiejus Juonys, Bronius Miškinis, Juozas Saulėnas, Motiejus Saulėnas, Vincas Saulėnas, Alfonsas Tarasevičius, Boleslovas Zagorskas, Juozas Zagorskas.
Kančėnų skyrius
Juozas Baliukonis (sk.v.), Mikas Baliukonis (pav.), Adomas Baliukonis, Feliksas Baliukonis, Adomo s., Juozas Baliukonis, Adomo s., Juozas Baliukonis, Silvestro s.,  Silvestras Baliukonis, Juozas Dabravolskas, Vincas Kamandulis, Bronius Maževičius, Adolfas Patackas, Adolfas** ir Juozas Šmigelskai.
Čižiūnų skyrius
Juozas Tankevičius (sk.v.), Pranas Miškinis (pav.), Edvinas Balkauskas, Juozas Danilevičius, Vladas Kazakevičius, Romualdas ir Vaclovas Rakauskai, Rapolas Stumbras**, Vaclovas ir Vytautas Tankevičiai, Bernardas ir Vladas Vadeikos.
Kaniūkų skyrius (Daugų vls.)
Aleksandras Adžgauskas, Stasys Bačinskas, Juozas ir Petras Baliukoniai, Feliksas Balkus, Vladas Janušauskas, Jonas Patinskas, Antanas Platūkis, Gabrielius Saulynas, Juozas Stanevičius, Jonas, Juozas, Stasys ir Vaclovas Vasiliauskai, Silvestras Žydelis.
Alytaus miestas
I. Amšiejus, Česlovas Astrauskas, Mikas Baliukevičius, Juozas Balynas**, Vincas Barcys, Jonas Budrevičius, Vytautas Česnulevičius, Antanas Dainauskas**, Adolfas Janulevičius, Stasys Janulynas*, Vytautas Kanauka, Juozas Katalynas, Viktoras Kazlauskas**, Simonas Kuzmickas**, Stasys ir Vaclovas Mališauskai, Adomas Marčiulaitis, Kalikstas Martušis, Placidas Mickevičius, Antanas Pačkauskas, Algirdas Pleskevičius, Leonas ir Zenonas Pranckevičiai, A.Rekevičius, Julius Sinkevičius, Jonas Stabingis, Marija Sukackaitė, Antanas Sviklas, I.Šlimkelis, Danielius Tulaba, Albinas Valiukevičius, Alfonsas Verbauskas, Antanas Žaliaduonis.
Milicininkai: Zigmas Gudukas, Jonas Mikulevičius, Kazimieras Pangonis, Vitas Pavilionis Justinas Stašauskas (nužudytas vokiečių), Vincas Šeštakauskas, Benediktas Valukevičius.
Alytaus žemesnioji žemės ūkio mokykla
Paulius Šiugždinis (sk.v,), Stasys Čeikus, Pranas Mazėtis (mokytojai), Vanda Nenortaitė (raštininkė), Motiejus Turskas (sargas), moksleiviai: Ona Abeciūnaitė, Leokadija Ališauskaitė, Bronė Ambravičiūtė, Jonas Balasevičius, Marija Balčiūtė, Aldona Baravykaitė, Marija Bartašiūnaitė, Vytautas Dervinis, Birutė Dumbliauskaitė, Emilija Grakauskaitė, Antanas Juodys, Kostas Juonys, Bronius Karlonas, Stasė Kazlauskaitė, Zuzana Kukalytė, Motiejus Marcinonis, Ona Marcinonytė, Izidorius Masalskis, Jonas Mickus, Vytautas Nanartonis, Juozas Noreika, Genovaitė Piličiauskaitė, Jonas Savickas, Vladas Savukynas, Antanas Stankevičius**, Surdokaitė Ona, Surdokas Kostas, Šerkšnaitė Adelė, Švitraitė Ona, Vadapalas Paulius, Valerija Vaikšnoraitė, Viktoras Vilčinskas, Romualdas Volungevičius, Antanas Zubras.
Domantonių – Butrimonių apygarda Domantonys
Petras Zajankauskas (sk.v.), Viktoras Račkauskas (pav.).
Venciūnai
Juozas Bingelis, Jurgis Čyras, Kostas Zelenius.
Takniškės
Vincas Adžgauskas, Mikas Baliulevičius, Juozas Danilevičius, Karolio s.
Poteronys
Alfonsas Samulevičius.
Gečialaukis
Jonas Bagdanavičius, Vincas Mažeika, Juozas Pilkionis, Igno s., Juozas Pilkionis, Motiejaus s., Leonas Sidaras.
Kalnėnai
Jonas Statuta.
Skraičionys
Aleksandras Adžgauskas, Jonas Adžgauskas, Jono s., Adžgauskas Jonas, Juozo s., Adžgauskas Mikas, Juozo s., Adžgauskas Mikas, Kazimiero s., Romas Bernatavičius, Juozas Danilevičius, Vincas Dudavičius, Jono s., Mikas Matonis, Petras ir Romas Sakalauskai, Juozas Skirkevičius, Bronius Vrubliauskas.
Nenurodyto kaimo (Alovės vls.)
Jonas Čyžius, Jonas Judickas, Jurgis Masalskas, Bronius Zalanskas, Pranas Videika, Ignas Vrubliauskas.
Alovė – Meškučiai
(Petras Pleskevičius – koordinavo šiose apylinkėse veikusių skyrių veiklą), Julius Aleknavičius, Juozas ir Stasys Bingeliai, Julius ir Vitas Čaplikai, Juozas Čeikus, Rapolas Česynas (žuvo), Petras Čyras, Stasys Dusevičius, Marijona Dzekevičienė, Petras Gruzinskas, Bronius ir Juozas Jermalavičiai, Boleslovas Konstantinavičius, Marijona Laukevičiūtė, Juozas Mankevičius, Juozas Martūnas, Juozas Mažeika, Mikas ir Vincas Mickevičiai, Vladislava Mickevičiūtė, Pranas, Stasys ir Vladas Remeikos, Vaclovas Sidaras, Grigas Truncė, Zigmas Vaičiulevičius, Vincas Vainickas, Vladas Valiulis, Juozas Videika, Vladas Urbonavičius, Antanas Vadeika, Juozas Zelenius, Juozas Žekonis**.
Simno valsčius
Juozas Kvedaravičius (sk.v.), Vladas Dainauskas (sk.v.), Vincas Akamavičius, Jonas Aleksandravičius, Juozas Baliukonis, Aldona Berčiūnaitė, Antanas Bieliauskas, Cidzikas, Vincas Čepukaitis**, Juozas Černiauskas, Juozas Čižikas, Pranas Germanavičius, Antanas Jankauskas, Vladas Janulevičius, Adomas Jovaiša, Antanas Jucevičius, Vladas Kaminskas, Pranas Kavaliauskas, Pranas Kyguolis, Antanas Klimavičius**, Juozas Krasnickas, Jonas Krugelis, Antanas Kudzys, Antanas Kukalis (žuvo), Pijus Kvedaravičius, Jonas Laibinis, Jonas Launikonis, Albinas ir Stanislovas Lėliai, Jonas Marčiukaitis, Kazimieras Margelis, Pranas Matulevičius, Meškelevičius, Edvardas ir Pranas Miškiniai, Julius Paršeliūnas, Jonas** ir Vincas Perliai, Aleksandras, Algirdas ir Edvardas Pilauskai, A.Pileckas, Jonas Rauličkis, Vincas Rudzevičius, Albinas Rumzys, Vincas Savickas, Vaclovas Stasiukynas, Juozas Stenionis**, Antanas Šeštakauskas, Juozas Tamulionis, Jonas Tuinyla, Motiejus Turskas, Vladislava Zailskaitė, Vytautas Zailskas, Antanas Zagorskas, Pijus Žvinakis**.
Merkinės valsčius. Merkinės centrinį skyrių sudarė: Zigmas Povilaitis** (Merkinės apygardos vadas, tvarkęs ir Merkinės miestelio skyrių), Vytautas Barysas (ryšininkas tarp Merkinės apygardos ir LAF vadovybės), skyrių vadovai: Savilionių – Petras Karkauskas, Samūniškių – Jonas Lepeška, Davainiškių – Jonas Dvareckas, Gudakiemio – Juozas Barysas, Ilgininkų – Julius Bubėnas, Vabalių – Jonas Prieskienis, Lydekininkų – Vaclovas Barysas, Raitininkų – Rokas Gavelis, Perlojos – Stasys Baublys**.
Eiliniai nariai (kaimai nenurodyti):
Jonas Černiauskas, Petras Čyras, Vladas Fomičius, Bronė Galčienė, Vincas ir Zigmas Galčiai, Elena Grigaravičienė, Vlada Grigaravičienė, Andrius, Bronius ir Vladas Grigaravičiai, Vladas Kašėta, Teresė Lučkauskaitė, Petras ir Vaclovas Lučkauskai, Julius Makaraitis, Izabelė Mazaliauskaitė, Pijus Mažeika, Vincas Micevičius, Bronius Pleskevičius, Marija Pleskevičiūtė, Adelė Povilaitienė, Juozas Sakalauskas, Jonas Sinkevičius**, Genovaitė Sluškonytė, Juozas Stravinskas, Petras Švedas, Antanas Valentukevičius, Bronius, Jonas ir Zigmas Vinkevičiai.
Savilionių k. skyrius: Petras Bradauskas**, Stasys Jurgaitis, Julius Kilmonis, Antanas, Petras ir Rokas Rimašauskai, Antanas Stanevičius.
Varėnos valsčius (nurodyti ne visi nariai)
Vladas Kvietkauskas (sk.v.), Izidorius Dabravolskas, Andrius, Pranas ir Vincas Čeikai, Julius Juškevičius, Jonas ir Pranas Prakapai.
Seirijų valsčius
Vytautas Abeciūnas, Jonas Ališauskas, Antanas Dulskas, Vytautas Kandrotas, Rapolas Karčemarskas, Antanas Morkeliūnas.
Sovietinių baudėjų nužudyti ar nukankinti lageriuose:
Alfonsas Aleksandravičius, Juozas Degėsis, Petro s., Petras Dirsė, Vincas Dirsė, Juozas Dubickas (mokytojas), Petras Karkauskas,  Kazimieras Mačionis, Jurgis Masalskas, Algirdas Milinavičius, Jonas Perlys, Jonas Prieskienis, Alfonsas Sakalauskas, Viktoras Šerpenskas, Daminas Valickas, Petras Zajankauskas (kiti dar nenustatyti).
Žuvę pokario metais partizanų gretose:
Mikas Adžgauskas, Juozo s., Juozas Alekšiūnas, Juozas Balynas, Petras Balkus, Stasys Baublys, Petras Bradauskas, Juozas Čaplikas, Vincas Čepukaitis, Vladas Dabravolskas, Jonas Jarusevičius, Alfonsas Juonys, Jonas Juonys, Kamandulis Adomas, Vladas Karpuška, Bronius Kasiulynas, Juozas Kašėta, Viktoras Kazlauskas, Viktoras Krisiulevičius, Vladas Kvietkauskas, Jonas Lepeška, Kostas Mačionis, Valentinas Paulauskas, Zigmas Povilaitis, Bronius Pušinskas, Alfonsas Samulevičius, Sinkevičius Jonas, Stankevičius Antanas, Juozas Stenionis, Rapolas Stumbras, Alfonsas Šarkus, Petras Šilanskas, Adolfas Šmigelskas, Vincas Tribandis, Jonas Turskas, Gabrielius Turskas, Teofilis Valickas, Juozas Žekonis, Pijus Žvinakis ir kiti.
Tai tik dalis sakmės apie “Geležinį Vilką” – ryškų ir savitą dzūkų Rezistencijos fenomeną. Tikimės, kad į publikaciją atsilieps išlikę GVLP aktyvistai ir padės užpildyti mūsų žinių spragas.