Kuopos vadas Juozas Klimkevičius apdovanoja aktyviausius šaulius. Šaulės Rasos Šlinkšienės nuotr.

Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio  štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt

Prieš keletą dienų  Kauno Vytauto  Didžiojo karo muziejaus sodelyje LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus  kvietimu įvyko Lietuvos šaulių sąjungos  įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado  Putvinskio mirties 97-ųjų metinių minėjimas. V. Putvinskis  1927 m. parengė pagrindinius šauliams  įsakus: ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, pačiam  šviestis ir šviesti kitus, stiprinti valią ir kūną, būti drausmingam ir mandagiam, gerbti ginklą, būti teisiam ir  teisingam, tesėti duotą žodį, būti budriam, saugoti  valstybės turtą, branginti šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Minint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją, prisiminėme ir neseniai  Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos namų salėje įvykusį Vytauto  Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių Štabo aptarnavimo kuopos, vadovaujamos Juozo Klimkevičiaus, narių  susirinkimą. Susirinkimas buvo pradėtas Padėkos šventomis Mišiomis, kurias aukojo aktyvus kuopos šaulys – bažnyčios klebonas teologijos  licenciatas Evaldas Vitulskis.

Kauno šaulių rinktinė buvo atkurta 1989 m. lapkričio 19 dieną ir pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Dabar rinktinei pakiliai vadovauja didelį moralinį autoritetą šauliams  turintis  atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Jis pasižymi savo nuoširdžiu paprastumu, jautrumu  ir talentingu vadovavimu nelengvoms užduotims vykdyti. Jam vadovaujant žymiai pagausėjo rinktinės narių skaičius, pasiruošęs įvykdyti bet kokią Tėvynės gynimo užduotį. Rinktinė mena vykusiose Nepriklausomybės kovose žuvusį jauną šaulių būrio vadą  Vincą Dovydaitį, 1923 m. vykusiame Klaipėdos krašto sukilimo metu žuvusį Kauno  „Aušros“ gimnazijos gimnazistą šaulį Algirdą  Jasaitį. Rinktinės šauliai daug prisidėjo likviduojant Lietuvos iškilios žvalgės Marcelės Kubiliūtės atskleistą  lenkų pogrindinės karinės  organizacijos ruošiamą perversmą, aktyviai dalyvavo ir 1941 m. Birželio sukilime, ir vėlesnėse laisvės kovose prieš sovietinį okupantą.

Vytauto Didžiojo 2-ojoje rinktinėje didelį aktyvumą rodo  rinktinės Štabo aptarnavimo kuopa. Jos vadas Juozas Klimkevičius, kaip ir minėtas pačios rinktinės vadas,  visada pasižymi dideliu pareigingumu, iniciatyviu sugebėjimu burti į šaulių gretas  pilietiškai nusiteikusius naujus narius, rengiant juos reikiamai Tėvynės gynybai. Daug užsiėmimų su įvairiomis karinėmis pratybomis vyksta lauke ir miške, rengiamos jaunųjų šaulių stovyklos.  J. Klimkevičius stengiasi didinti ir jų  švietėjišką išprusimą, geresnį savo krašto istorijos pažinimą, puoselėti  lietuvių tautos etninę kultūrą, dvasinių vertybių branginimą, savo krašto  gamtos tausojimą.  Jis pats, būdamas miškininku,  per savo gyvenimą yra pasodinęs apie 5 tūkstančius medžių. Kuopos vadas J. Klimkevičius dažnai jauniesiems šauliams pabrėžia, kad „svarbiausia pasodinto medžio nepamiršti, juo reikia rūpintis kaip vaiku – tuomet jis žaliuos ir džiugins, kuo daugiau Lietuvoje bus medžių, tuo mums visiems bus geriau“.

Rinktinės šauliai Juozą Klimkevičių pažįsta ir kaip gerąjį Kalėdų Senelį. Jis Kalėdų švenčių išvakarėse su simboliniu dovanų krepšeliu aplanko daugelį kuopos šaulių šeimų, palinkėdamas, kad šios šventės pirmučiausiai prasidėtų jų širdyse, skleisdamos gimusio Kūdikėlio  Šviesą,  tarpusavio  ir Tėvynės meilės žiedus.

Patriotinė nuostata ugdoma ir per rengiamas geresnio Lietuvos pažinimo ekskursijas. Pavyzdžiui, didelį pasisekimą turėjo kuopos jaunųjų šaulių, vadovaujamų šaulio Remigijaus Zubavičiaus, surengta ekskursija „Lietuvos himno kūrėjo dr. V. Kudirkos keliais“ ir kitos išvykos.

Kuopoje aktyviai reiškiasi ir kultūros bei meno būrys,  vadovaujamas šaulio  – Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Janušaičio.

Jau virtusiame tradiciniame rinktinės Štabo aptarnavimo kuopos  minėtame susirinkime  kuopos vadas Juozas Klimavičius  aptarė   nuveiktus ir planuojamus tolimesnius  darbus, stiprinant Lietuvos valstybės nepriklausomybės pamatus, rengiantis pilietinei savigynai, krašto ginkluotai gynybai, reikiamam visuotiniam pasipriešinimui, padėkojo šauliams už jų aktyvią veiklą.

Kuopos susirinkimą pasveikino atvykęs LR Seimo narys Audrius Radvilavičius. Šauliams gražų sveikinamąjį žodį tarė Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas ats. kapitonas  Vytautas Žymančius, padėkodamas jiems už jų nuveiktus gražius šauliškus darbus. Kalbėjo taip pat kuopos šaulių vyresnieji ir  dalyvavę susirinkime  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovai – d. mjr. Gediminas Reutas bei  d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas.     Aktyviesiems kuopos šauliams buvo įteikti rinktinės vadovybės  Padėkos raštai ir atminimo dovanėlės. Rinktinės vadai – ats. kapitonas Vytautas Žymančius ir Juozas Klimkevičius, kunigas Evaldas Vitulskis bei  atvykęs svečias – lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius už savo plėtojamą  patriotinę veiklą apdovanoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Padėkos raštais. Susirinkimo dalyvė – fortepijono mokytoja ekspertė Aldona Didžiulytė už jaunimo patriotinį ugdymą ir istorinės Atminties sklaidą buvo apdovanota Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Padėkos raštu.

Susirinkimą savo dainomis pagyvino šaulių rinktinės patriotinių dainų ansamblis „Žaibas“, vadovaujamas meno vadovo, žinomo dirigento Rolando Daugėlos.

Gera pažymėti, kad šaulių rinktinės vadovybė  bendradarbiavimo  ryšius palaiko ir su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu,  su miesto  mokyklomis bei kitomis kultūros skleidimo įstaigomis. Tad miela, kad šiame susirinkime dalyvavo viešnios – Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijos pirmininkės pavaduotoja  jau minėta mokytoja Aldona Didžiulytė, Lietuvos laisvės  armijos įkūrėjo ir ideologo, brigados generolo Kazio Veverskio artima giminaitė  Albina Veverskytė-Morkevičienė ir minėtas svečias – Lietuvos laisvės kovų dalyvis Algirdas Petrusevičius.

Beldžiasi į mūsų   namų duris Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šauliai, kaip dauguma mūsų krašto žmonių ir gyvenančių užsienyje lietuvių, šią garbingą datą sutiks su plazdančiomis mūsų valstybės vėliavomis,  plačiai atverdami savo namų duris, atverdami ir savo Tėvynei kupinas meilės širdis. Tad tegul Lietuva – vienintelė šioje žemėje mūsų Tėvynė, švenčianti savo atgautą Nepriklausomybę,  visada skambės   gražiausia styga mūsų sielose, nes ji, anot Vydūno, – yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.