Zigmas Tamakauskas. Raimundo Kaminsko nuotr.
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt
Mūsų rašytoja ir filosofė Marija Pečkauskaitė viename savo rašinyje, apibūdindama žmogaus gyvenimo kelią, rašė, kad svarbiausia gyvenime turėti savo idealą, ne tik turėti, bet ir jo ilgesingai stengtis siekti savo veikla, savo darbu.
Mano gyvenimo kelias vienokiu ar kitokiu būdu per pasitaikiusias kai kurias asmenines negandas, ėjo su jaunystėje gimusio idealo siekimu, susijusiu su gyvu Tikėjimu ir Viltimi. Ta didžioji Viltis buvo susipynusi su svajone bei tikėjimu sulaukti Lietuvos laisvės. Stengiausi ta linkme ir sukti savo gyvenimo kelią, savo darbo dalele prisidėti prie mūsų Tėvynės Prisikėlimo aušros. Jaunystės idealo sparnams išaugti daug padėjo tėvai, katalikų Bažnyčios patriotiškai nusiteikę kunigai, atitinkamo turinio skaitytos knygos, domėjimasis Lietuvos istorija. Taip ir sulaukiau, padedant Aukščiausiajam, savo gyvenimo pavasarinio rudens, nors dauguma mano idėjinių bendražygių jau senokai ilsisi Viešpaties namų buveinėje.
Džiaugiuosi, kad mano gyvenimo rudeninio medžio lapai dar nenukritę. Ir nesinori tikėti tuo rudeniu. Tik jį primena kai kuri atsiradusi fizinė negalia ir pase įrašyti gimimo metų skaičiai, į kuriuos stengiuosi visai nekreipti dėmesio. Tačiau, pasirodė, jie buvo žinomi kai kuriems mano bičiuliams – idėjiniams draugams, artimiesiems, esamos dabarties bendražygiams, kurie savo gana netikėtu nuoširdžiu sveikinimu ir užsakyta šventų Mišių auka bei bendru pabuvimu įvertino mano gyvenimo žingsnių kuklaus darbo pėdsakus.
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadui ats. kapitonui Vytautui Žymančiui, kuopos vadui Juozui Klimkevičiui, būrio vadui – Kauno muzikinio teatro solistui Juozui Janušaičiui ir veikliajam kunigui šauliui Evaldui Vitulskiui, surengusiems mano pagerbimo renginį Šventojo Antano Paduviečio bažnyčioje bei parapijos namų salėje. Nuoširdžiai dėkoju iš Šiaulių atvykusiam vadinamam Džiaugsmo vyskupui J. E. Eugenijui Bartuliui, aukojusiam šventas Mišias ir įteikusiam man Jo Šventenybės popiežiaus Leono XIV Apaštalinio Palaiminimo Raštą.
Dėkoju minėtos Šaulių rinktinės vokaliniam ansambliui „Žaibas“ (meno vadovas Rolandas Daugėla) už padainuotas skambias lietuviškas dainas, dėkoju Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, jo štabo viršininkui ats. majorui Gediminui Reutui, pirmininkui Giedriui Gataveckui, Tarybos nariui Sauliui Černai ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkui dr. Raimundui Kaminskui už tartus linkėjimų žodžius.
Dėkoju taip pat mane sveikinusiems kanauninkui daktarui Robertui Pukeniui, kanauninkui Donatui Jasulaičiui, kunigams Sauliui Juozaičiui ir Algirdui Daukniui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams Laurynui Kasčiūnui, profesoriui Valdui Rakučiui, Angelei Jakavonytei, Vytautui Sinicai bei buvusiems Seimo nariams Rytui ir Andriui Kupčinskams.
Esu labai dėkingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiajam istorikui Arvydui Gelžiniui, interneto svetainių „Voruta.lt“, „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“, „Laikmetis“ ir kitoms redakcijoms.
Už pasakytus gražius žodžius dėkoju kalendorių leidėjui – Stasio Lozoraičio premijos laureatui rašytojui Aurelijui Noruševičiui, Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijos pirmininkės pavaduotojai Aldonai Didžiulytei, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo bei ideologo brigados generolo Kazio Veverskio dukterėčiai Albinai Veverskytei-Morkevičienei, profesoriui Petrui Zabielai bei jo žmonai Rūtai, Vidai ir Juozui Kučiauskams, profesoriui Algimantui Kurlavičiui, Antanui Staniuliui, dr. Audriui Kopustinskui, Kauno deputatų klubo prezidentui Kęstučiui Ignatavičiui ir viceprezidentui Raimondui Gaidžiui, daktaro Modesto Juozaičio šeimai, buvusiam J. Urbšio katalikiškos gimnazijos direktoriui Pauliui Martinaičiui, „Žalgirio pergalės parko“ kūrėjui Gintautui Tamulaičiui, buvusiems bendradarbiams Leonui Šidiškiui bei jo žmonai dr. Jadvygai, Laimutei Krušaitei ir Vincui Bačinskui, Tuskulėnų memorialo vyriausiajai muziejininkei Giedrei Račiūnaitei, Daivos Gervienės šeimai, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto buvusiam dekanui profesoriui Stasiui Girdzijauskui ir to paties fakulteto studijų draugams, kitiems bičiuliams – Laurynui Zubavičiui, Vytautui Laskauskui, Marytei Draugelienei, Birutei ir Apolinarui, Agnei, krikštadukrai Agnutei Bačkauskaitei, dukrai Dalytei ir jos šeimai, brolienei Aldonai, TS- LKD Kauno skyriaus sueigos bendruomenei, Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijai ir kitiems pasveikinusiems.
Nuoširdžiai dėkoju kitą dieną atvykusiai mane pasveikinti Vengrijos ambasadai, visada prisiminusiai 1956 metų vykusios Vengrijoje antisovietinės revoliucijos palaikymą Lietuvoje įvykius. Nuoširdų ačiū tariu ambasadoriui, dideliam Lietuvos draugui – ats. generolui leitenantui J. E. dr. Janošui Beresui, kalbančiam lietuviškai. Misijos vadovo pavaduotojui – Lietuvos istorijos žinovui p. Denesui Andrasui Nagiui, ambasadoriaus padėjėjai p. Linai Ubartei, ambasados darbuotojui Egidijui Musteikai, Garbės konsulei Kaune Ilonai Jočionienei ir kitiems ambasados darbuotojams.
Ačiū visiems, man siuntusiems šiltus sveikinimus, gerus linkėjimus.
Savo Padėką noriu baigti rašytojo kanauninko Vaižganto pasakytais žodžiais: iškovota laisvė – tai siela kuri gaivina mano Tėvynę… Aš mylėjau Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano garbė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas.
2026-05-17
