Baltijos valstybių ir Suomijos karo atašė vizitas Kaune 1924 m. Iš E. Ivanausko rinkinių

Vincas RUZAS, www.voruta.lt

Straipsnyje skelbiami Lietuvos kariuomenės karininkų ir į ugniagesių tarnybą perėjusių karininkų apdovanojimai Estijos pasižymėjimo ženklais. Istorinių šaltinių apie karininkų apdovanojimus nėra daug. Daugiausia remtasi spauda ir Lietuvos kariuomenės įsakymais, V. Kavaliausko parengtu akademiniu leidiniu Už nuopelnus Lietuvai. Vilnius. 2003, T. II (p. 679–683).

Estijos nepriklausomybę Lietuva pripažino 1921 m. kovo 2 d. Atsirado galimybė plėtotis įvairaus pobūdžio santykiams tarp abiejų valstybių. Pirmuoju iš lietuvių Estijos Laisvės kryžiaus III rūšies 1-ojo laipsnio ordinu 1925 m. pagerbtas Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969). Tai buvo vienintelis A. Stulginskio apdovanojimas, jis neturėjo ir nė vieno Lietuvos ordino.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos karinės valdžios ryšiai su Estijos kariuomene buvo daugiau epizodiniai ir apsiribojo mandagumo vizitais.

1925 m. gruodžio 11–16 d. į Estiją buvo išvykęs generolas Vladas Nagevičius (1880–1954) ir pulkininkas Vladas Ingelevičius (1889–1985), dalyvavę naujos estų karo ligoninės atidarymo iškilmėse.[1] Būdamas Taline, V. Nagevičius aplankė parlamento pirmininką ir krašto apsaugos ministrą, atidavė pagarbą ir padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems. Estija generolą V. Nagevičių apdovanojo dviem ordinais, pirmąjį kartą – Estijos Raudonojo Kryžiaus ordinu (Eesti Punase Risti teenetemaerk, įsteigtas 1920 m.). Šį ordiną 1931 m. vasario 12 d. Prezidento A. Smetonos aktu Nr. 122 generolui leitenantui gydytojui V. Nagevičiui leista nešioti viešai.[2]

2-ojo laipsnio Estijos Raudonojo Kryžiaus ordinu vėliau buvo apdovanotas ir majoras Aleksandras Ružancovas (1893–1966). Respublikos Prezidento 1936 m. rugsėjo 8 d. aktu Nr. 1042 A. Ružancovui šis garbės ženklas leistas nešioti viešai. [3]

                      1928 m. Estijos Gynybos Sąjunga įsteigė Erelio Kryžiaus ordiną (Kotkaristi teenetemaerk). Ordinas buvo skirtas apdovanoti už nuopelnus Estijai arba Gynybos Sąjungai. Nuo 1936 m. Estijos Erelio Kryžiaus ordinas tapo nacionaliniu apdovanojimu. Šį apdovanojimą gavo ir 29 Lietuvos valstybės pareigūnai – iš jų 8 karininkai. Pirmasis Estijos Erelio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu 1931 m. apdovanotas pulkininkas Balys Giedraitis (1890–1941). Estijos Erelio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu apdovanotas generolas V. Nagevičius. 1932 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Prezidento aktu Nr. 564 V. Nagevičiui šį jau antrąjį Estijos garbės žymenį leista nešioti viešai.[4]

1936 m. 1-ojo laipsnio Estijos Erelio Kryžiaus ordiną leista nešioti viešai Vidaus reikalų ministrui generolui leitenantui Juliui Čaplikui (1888–1941), 3-ojo laipsnio ordinu taip pat apdovanotas „Mūsų žinyno“ leidinio redaktorius majoras Vytautas Steponaitis (1893–1957).

1937 m. 3-iojo laipsnio ordinu apdovanotas karo atašė Baltijos valstybėms pulkininkas Boleslovas Jakutis (1890–1969).

3-ojo ir 2-ojo laipsnio Estijos Erelio Kryžiaus ordinais 1938 m. buvo apdovanotas Generalinio štabo pulkininkas, karo atašė Berlyne Kazys Škirpa (1895–1979). [5] 1-ojo laipsnio apdovanojimu pagerbtas ir Lietuvos kariuomenės vadas brigados generolas Stasys Raštikis (1896–1985). 1939 m. vasario 23–25 d. gen. S. Raštikis buvo nuvykęs į Taliną, į Estijos nepriklausomybės šventę. Jos metu su oficialiu mandagumo vizitu aplankė Estijos kariuomenės vadą generolą Johaną Laidonerį (1884–1953) ir įteikė Lietuvos Prezidento jam paskirtą Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną.[6] Estija Taline Lietuvos kariuomenės vadą S. Raštikį apdovanojo 1-ojo laipsnio Erelio Kryžiaus ordinu.[7] 1939 m. birželio 13 d. Lietuvos Prezidentas pasirašė aktą Nr. 822, kuriuo brigados generolui S. Raštikiui leido viešai nešioti ,,Estijos Aro 1-ojo laipsnio ordiną“.[8] Paskutinį apdovanojimą, 3-ojo laipsnio Erelio Kryžiaus ordiną, 1940 m. gavo pulkininkas, karo atašė Baltijos valstybėms Povilas Meškauskas (1900–?).

 Karo aviacijos apdovanojimai

1933 m. rugsėjo 25 d.–spalio 3 d. lėktuvų „Anbo“ konstruktorius pulkininkas leitenantas inžinierius Antanas Gustaitis (1898–1941) su aviacijos majoru Vytautu Jablonskiu (1898–1963) atliko parodomąjį ir pažintinį skrydį su naujuoju lėktuvu „Anbo IV“ į Latviją, Estiją ir Suomiją. Rugsėjo 27 d. Lietuvos lakūnai atskrido į Talino aerodromą. Nuoširdžiai sutikę mūsų lakūnus, estai juos apdovanojo Estijos aviacijos garbės ženklais.[9]

Pulkininkas leitenantas inžinierius A. Gustaitis prie „Anbo 52“. Apie 1932 m. Iš E. Ivanausko rinkinių

Estijos Kaitselito (nacionalinės gvardijos) apdovanojimai

Kaitselito Baltojo kryžiaus (Kaitseliidu Valgerist) apdovanojimą 1929 m. įsteigė Estijos Kaitselitas. Tiktai 5 Lietuvos karininkai gavo šį apdovanojimą.  1931 m. birželio 20 d. Prezidento A. Smetonos aktu Nr. 393 buvusiam karo atašė Pabaltijo valstybėms pulkininkui B. Giedraičiui, apdovanotam Estijos Kaitselito kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, leista tą garbės ženklą nešioti viešai.[1]

Vėliau sekė generalinio štabo pulkininko Juozo Lanskoronskio (1893–1980) apdovanojimas. 1933 m. lapkričio 20 d. Respublikos Prezidentas pasirašė aktą Nr. 1082/126, kuriuo leido Kaitselito 3-ojo laipsnio kryžių generalinio štabo pulkininkui J. Lanskoronskiui nešioti viešai.[2]

1935 m. birželio mėn. estų šaulių vadovybės pakviesti, Taline lankėsi pulkininkas Jonas Kazitėnas-Kaziutis (1893–1984) ir pulkininkas Česlovas Kairiūkštis (1897–1939). Jie įteikė Šaulių Žvaigždę Estijos nacionalinės gvardijos viršininkui generolui majorui Roskai-Orasmaa. 1936 m. Šaulių Žvaigžde pagerbiami Kaitselito štabo viršininkas pulkininkas J. Maide ir mokomojo skyriaus viršininkas A. Balderis.[3] 1935 m. balandžio 26 d. Lietuvos Prezidento aktu 2-ojo laipsnio Kaitselito Baltuoju kryžiumi apdovanotam pulkininkui Brunonui Štenceliui (1892–1943) suteikiamas leidimas jį nešioti [4](estų šaltiniuose nei 1, nei 2 laipsniai neaprašyti, buvo įteikinėjami 3 laipsnio apdovanojimai).

Respublikos Prezidento 1936 m. rugsėjo 8 d. aktu Nr. 1042 3-ojo laipsnio Kaitselito kryžiumi apdovanotam pulkininkui leitenantui V. Steponaičiui leista jį nešioti viešai.[5]

1937 m. birželio 3 d. Respublikos Prezidentas pasirašė aktą Nr. 574, kuriuo generalinio štabo pulkininkui B. Jakučiui leido viešai nešioti Estijos Šaulių Kaitselito kryžiaus 3-ojo laipsnio ordiną.[6]

Ugniagesių apdovanojimai

Lietuvos karininkai, susiję su ugniagesyba, buvo pagerbiami Estijos ugniagesių apdovanojimu ,,Ordinu už darbštumą ugniagesyboje“. Ordino laipsniai buvo: Didžiojo darbštumo žymuo, 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Aukso kryžiai, 3-ojo laipsnio Sidabro kryžius. 1933–1940 m. šį ordiną gavo 17 Lietuvos karininkų.

Pirmųjų Lietuvos apdovanotojų pavardės buvo paskelbtos 1933 m. birželio 10 d. Piarnu mieste vykusioje V eilinėje Pabaltijo valstybių ugniagesių sąjungų sąjungos konferencijoje. Šia  proga Estijos ugniagesių 1-ojo laipsnio Aukso kryžiumi buvo apdovanoti ne tik Lietuvos ugniagesių sąjungos pirmininkas Gustavas Feterauskas (1874–1944), bet ir tarybos nariai kapitonas Antanas Goncerauskas (1897–1976), o 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi – tarybos narys kapitonas Dominikas Jėčys (1896–1947).[7]

1933 m. Estijos ugniagesių lyga Lietuvos kariuomenės ugniagesių penkmečio proga apdovanojo Ugniagesių 1-ojo laipsnio Aukso kryžiumi inspekcijos tarėjus pulkininką Adolfą Birontą (1885–1958) ir pulkininką leitenantą Vytautą Augustauską (1884–1944), inspektorių majorą A. Ružancovą, 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi – 4-ojo pėstininkų pulko ugniagesių komandos viršininką leitenantą Afanasijų Kazaną (1898–1953).[8]

4-ojo pėstininkų pulko ugniagesių komandos viršininkui leitenantui A. Kazanui ir jo padėjėjui viršilai J. Markeliui 1933 m. liepos 9 d. Pajuostėje (kareivinės šalia Panevėžio), dalyvaujant Panevėžio ir aplinkinių miestelių šauliams, estų ugniagesių garbės ženklus įteikė generolas leitenantas Pranas Tamašauskas (1877–1951).[9]

1935 m. birželio 29 d. Kaune įvyko eilinis Pabaltijo ugniagesių sąjungos Biuro posėdis. Jo metu buvo pranešta, kad Estijos Ugniagesių 1-ojo laipsnio Aukso kryžiumi apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos viršininkas pulkininkas leitenantas Mykolas Kalmantas (1895–1976).[10] 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi buvo pagerbtas ir Kėdainių miesto brandmajoras Antanas Maksimavičius (Maksimaitis, 1900–1943).

Kėdainių miesto brandmajoras A. Maksimavičius su Ugniagesių 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi (pirmas iš dešinės). Iš E. Ivanausko rinkinių

1937 m. birželio 12–14 d. Taline vyko Pabaltijo valstybių ugniagesių sąjungų sąjungos kongresas. Šio kongreso proga Estijos ugniagesių 1-ojo laipsnio Aukso kryžiumi buvo apdovanotas Lietuvos ugniagesių sąjungos majoras Motiejus Karaša (1895–1979).[1]

1938 m. Estijos ugniagesių sąjunga Lietuvos nepriklausomybės proga už nuopelnus ugniagesyboje apdovanojo 1-ojo laipsnio Aukso kryžiumi Vidaus reikalų ministrą, Priešgaisrinės propagandos savaitės Centro komiteto pirmininką atsargos pulkininką B. Giedraitį, 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi apdovanojo Karo butų valdybos Trobesių dalies vedėją, sąjungos valdybos narį majorą Vladą Vaičių (1896–1943), Kretingos šaulių rinktinės vado padėjėją, sąjungos tarybos narį leitenantą Osvaldą Žadvydą (1903–1994), 3-ojo laipsnio Sidabro kryžiumi – Ariogalos savanorių ugniagesių komandos viršininką, valsčiaus viršaitį atsargos leitenantą Bronių Girštautą (1901–1960). Iš viso estai apdovanojo devynis asmenis.[2] 1939 m. Lietuvos nepriklausomybės proga už nuopelnus ugniagesybai Estijos ugniagesių garbės ženklais ir medaliais buvo apdovanota 15 Lietuvos ugniagesybos darbuotojų. 1-ojo laipsnio ,,Ugniagesių kryžiumi“ buvo apdovanotas Kauno miesto Priešgaisrinės Propagandos savaitės komiteto pirmininkas atsargos pulkininkas Steponas Rusteika (1887–1941), sidabro kryžiumi – Marijampolės savivaldybės ugniagesių komandos viršininkas atsargos leitenantas Juozas Stepelis (1894–?).[3] Paskutiniais abiejų valstybių nepriklausomybės metais (1940 m.) Estijos ugniagesių sąjunga Lietuvos Nepriklausomybės šventės 22 metų proga už nuopelnus ugniagesyboje apdovanojo grupę Lietuvos ugniagesybos darbuotojų, tarp jų buvo ir karininkai ugniagesiai. Ugniagesių 2-ojo laipsnio Aukso kryžiumi apdovanotas Vilniaus miesto ugniagesių vadas majoras Kazys Petkevičius (1899–1943), o Ugniagesių 3-ojo laipsnio Sidabro kryžiumi – Kauno įgulos XII ugniagesių komandos viršininkas leitenantas Povilas Grižas (1909–1985) ir dar šeši Lietuvos miestų ugniagesių vadai.[4] Atitinkamai Estijos nepriklausomybės šventės 22 metų proga už nuopelnus ugniagesyboje Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos garbės ženklais buvo apdovanoti ir Estijos ugniagesybos darbuotojai.

Literatūra

1. Grįžo iš Estijos gen. Nagevičius ir pulk. Ingilevičius. – Lietuva. 1925 m. gruodžio 18 d. Nr. 285, p. 6.
2. Įsakymas kariuomenei. 1931 m. vasario 18 d. Nr. 12 2.
3. Įsakymas kariuomenei. 1936 m. rugsėjo 8 d. Nr. 56. 7.
4. Įsakymas kariuomenei. 1932 m. rugsėjo 30 d. Nr. 66. 1.
5. Kavaliauskas, V. Už nuopelnus Lietuvai II / For Merits to Lithuania II. Vilnius, 2003, 680.
6. Įsakymas kariuomenei. 1939 m. kovo 14 d. Nr. 17. 1, p. 1.
7. Raštikis S. Kovose dėl Lietuvos. I d. Vilnius. 1990, p. 454.
8. Įsakymas kariuomenei 1939 m. birželio 13 d. Nr. 41. 1, p. 1.
9. 1933 m. Nr. 41, p. 823.
10. Įsakymas kariuomenei. 1931 m. birželio 25 d. Nr. 38 1.
11. Įsakymai kariuomenei. 1933 m. lapkričio 29 d. Nr. 88. 1–3.
12. Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Sudarė A. Liekis. Vilnius. 1992, p. 241–242.
13. Vyriausybės žinios. 1936 m. birželio 19 d. Nr. 430, p. 11 (Prezidento aktas Nr. 272).
14. Įsakymas kariuomenei. 1936 m. rugsėjo 8 d. Nr. 56. 7, p. 3.
15. Įsakymai kariuomenei. 1937 m. birželio 14 d. Nr. 36. 3, p. 2.
16. Iš Lietuvos Ugniagesių Organizacijų Sąjungai Įsakymo Nr. 52. – Ugniagesis 1933 m. rugpjūtis Nr. 8, p. 16.
17. 1933 m. birželis Nr. 6. p. 20; Karys. 1933. Nr. 24, p. 492.
18. 1933 m. liepos 20 d. Nr. 29, p. 594.
19. Pabaltijo ugniagesių sąjungos biuro posėdis. – Ugniagesis. 1935 m. liepa. Nr. 7, p. 16.
20. 1937 m. rugpjūtis. Nr. 8, p. 15.
21. Apdovanoti estų garbės ženklais. – Ugniagesis. 1938 m. vasaris Nr. 2, p. 17.
22. Estijos ugniagesių garbės ženklai ir medaliai Lietuvos ugniagesybos darbuotojams. – Ugniagesis. 1939 m. vasaris. Nr. 2, p. 17–18.
23. 1940 m. vasaris Nr. 2, p. 11; Apdovanoti Lietuvos ugniagesybos darbuotojai. – Lietuvos žinios. 1940 m. vasario 29 d. Nr. 49, p. 10.