Ukrainiečių moksleivių grupė Seimo Laisvės gynėjų galerijoje

Angelė Valienė, Tarptautinės Ukrainos mokyklos Vilniuje lietuvių kalbos mokytoja, www.voruta.lt

Žirgas – vienas iš labiausiai lietuvių mylimų gyvūnų, ištikimas jo draugas. Jį galima rasti beveik kiekvienoje lietuvių liaudies dainoje. Visur bernelis „raitas joja šimtus mylelių ant mažo žirgelio“.

Žirgas –  Lietuvos simbolis kartu su Vyčiu – raiteliu, ginančiu Lietuvą. Todėl ši paroda – puikus akcentas užbaigiant 2023 – uosius, Seimo skelbtus Žirgo metais.

Labai apsidžiaugiau gavusi kvietimą apsilankyti 2023-11-28 Lietuvis Respublikos Seime atidarytoje Tarptautinio dailininkų ir fotografų plenero „Nupiešk/nufotografuok žemaituką“ parodoje, eksponuojamoje Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva.

Parodos moderatorė ir vedėja Raselė Kaltenienė, organizavo VŠĮ Fotosąjūdis, direktorius Gintaras Kaltenis.

Bėga žemaitukai, prunkštauja

Sofija Čiurlionienė

Parodos  anotacijoje buvo rašoma: „Tarptautinis dailininkų ir fotografų pleneras „Nupiešk/nufotografuok žemaituką“, skirtas Lietuvos Respublikos Seimo skelbtiems „Žirgo metams“. Pleneras įvyko šį rugsėjį per Rietave vykstančias miesto dienas, tradicines šv. Mykolines. Plenere dalyvavo kviestiniai svečiai – Varšuvos dailininkų ir fotografų grupė „Equitas Equitatum“ – jie specializuojasi piešti, tapyti ar fotografuoti žirgus. Per plenerą Rietave vyko daug renginių, taip pat žemaitukų konkūrų varžybos kunigaikščių Oginskių taurei laimėti. Dailininkai piešė, tapė ir fotografavo žemaitukus ir per varžybas, ir šalia esančiame žirgyne, pievose, ganyklose bei Giliogirio dvare (minimas nuo nuo XVI a.)

Pleneras skirtas ne tik Žirgo metams, bet ir nykstančiam mūsų gyvajam paveldui – žemaitukams. Nuo seno jie buvo didžioje pagarboje Žemaitijos ir Lietuvos krašte, o Rietavo kunigaikščiai Irenėjus (M.K.Oginskio sūnus) ir jo sūnūs Bogdanas (Rietavas) ir Mykolas (Plungė) labai prisidėjo prie žemaitukų išsaugojimo. Kunigaikščiai net kalbos ir rašto draudimo metais suteikdavo žemaitukams lietuviškus vardus, kalbėjo žemaitiškai.

Plenero dalyviai atrinko labiausiai temą atitinkančius ir geriausius tapybos, piešimo ir foto darbus parodai, kuri buvo atidaryta per šv. Mykolinių (Rietavo dienos) šventės kulminaciją. Paroda tapo keliaujanti po Lietuvos žirgininkystės centrus – tai Arklio muziejus Anykščiuose, Baisogalos grafų Komarų (XIX a.) rūmai (ten įsikūrusi Žemaitukų arklių augintojų asociacija). Po eksponavimo Seime paroda keliaus į Lietuvos Respublikos ambasadą Varšuvoje. Tuomet ji sugrįš į Rietavą, kur įsikurs Žemaituko šlovės muziejuje. Rietavas taps vieta, kur ne tik auginami ir šlovinami šie išskirtiniai istorinės atminties žirgai, bet čia bus įkurtas pirmasis Lietuvoje (žinoma, ir pasaulyje) Žemaituko muziejus.

Dalyviai gyveno ir piešė šalia Rietavo esančioje Sauliaus Kavecko Giliogirio dvaro sodyboje. Ponas Kaveckas – įdomi asmenybė, restauruoja seną giminės dvarą (paminėtas 1554m.),   baigė VU istorijos studijas, augina ir puoselėja žemaitukus. Jis yra ir plenero rėmėjas kartu su Rietavo savivaldybe. Per parodos atidarymą pasisakė: Asta Markevičienė, Seimo ryšių su visuomene vyr.specialistė, Auksė Dransard, Seimo nario, Nepriklausomybės Akto signataro Emilio Zingerio patarėja, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Vytas Rutkauskas, Oginskių muziejaus direktorius, Eglė Fabijonavičienė, Rietavo KC direktorės pavaduotoja, dr. Rūta Šveistienė, Žemaitukų arklių augintojų asociacijos prezidentė, Stasys Svetlauskas, buvęs valstybinio Lietuvos žirgyno direktorius, profesorius Libertas Klimka – etnologas, LR žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Mindaugas Karčemarskas – Arklio muziejaus direktorius,  Gintautas Babravičius – Vilniaus tarybos deputatas, ekspedicijos „2000 km istorijos“ vadovas, Saulius Kaveckas – Giliogirio dvaro savininkas, plenero rėmėjas, Jan Jacek Komar – Lietuvos ir Lenkijos žurnalistas, vertėjas, Varšuvos dailininkų grupė „Equitas Equitatum“ grupė: Magdalena Muraszko-Kowalska, Malwina Von Rude, Marekas Holda.

Visų pasisakiusiųjų žodžiuose jutau pasididžiavimą žemaitukais ir norą sugrąžinti juos į deramą vietą. Buvo pažerta nemažai žinių apie šiuos žirgus, sužinojau, kad žemaitukai – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje, žinoma nuo VI-VII a., išvesta Lietuvos teritorijoje. Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais.

Žemaitukai žirgai – viena seniausių veislių Lietuvoje ir Europoje. Žinomi nuo VI-VIII a. ir ypač išgarsėję lietuvių kovose su kryžiuočiais. Tai kovotojo dvasią turintys žirgai, unikalūs savo istorija, genetika, ištverme, universaliu darbingumu, nepaprastu žemaitišku charakteriu. Šie žirgai – mūsų , lietuvių, istorinės prigimties atspindžiai.

Žemaitukų ūgis nedidelis, siekia 128 -142 cm , sveria tik 350-420 kg, tačiau yra be galo energingi ir stiprūs. Veislei net keturis kartus grėsė išnykimas, bet ji buvo atkurta. Šiuo metu saugoma tarptautiniu mastu, įtraukta į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką.

Susižavėjusi paroda, dar tą pačią savaitę nuvedžiau ukrainiečių mokinių grupę į Seimo Laisvės gynėjų galeriją susipažinti su paroda. Dviejų puikių tautų – ukrainiečių ir lietuvių – istorijoje ir kultūroje yra daug bendra. Tai dar kartą įsitikinome kartu su Tarptautinės Ukrainos mokiniais Vilniuje aplankę parodą apie žemaituką, mylimą Vytauto Didžiojo žirgą, girdytą Juodojoje jūroje, Ukrainos teritorijoje. Paroda mokinius suintrigavo ir paskatino ieškoti papildomų žinių apie dvasines vertybes, kurios prisideda prie šalių stiprinimo ir susivienijimo kovoje su blogio imperija.