Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vadovas arkivyskupas metropolitas Inokentijus. Evgenios Levin nuotrauka
Rusios Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys trys lietuviai dvasininkai, kritikuojantys Rusijos invaziją Ukrainoje bei patriarchą Kirilą, susilaukė savo vadovybės nemalonės. Kaip patvirtino „Bernardinų“ šaltiniai, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš užimamų pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės Bažnyčioje.
Tai yra pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukia tokių nuobaudų.
Taip pat skaitykite
Kokios to priežastys – neaišku. Patys kunigai situacijos kol kas nekomentuoja, tačiau, „Bernardinų“ žiniomis, artimiausiu metu ketina viską viešai papasakoti žiniasklaidai bei visuomenei.
Taip pat bandysime gauti ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atstovo komentarą.
Aktyvūs, atvirai pasisakantys dvasininkai
Kun. Vitalijus Mockus iki šiol ėjo Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kanclerio bei Vilniaus dekano pareigas, taip pat buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedros klebonas. Prasidėjus karui Ukrainoje, dvasininkas, kaip arkivyskupijos atstovas spaudai, ne kartą viešai pareiškė, kad Lietuvos ortodoksai smerkia Rusijos agresiją bei šios šalies vadovus dėl pradėtų karo veiksmų.
Kai, besitęsiant karui, Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas vis atviriau ėmė vartoti prieš besiginančią Ukrainą ir Vakarus nukreiptą Kremliaus retoriką, kun. Vitalijus tikino, kad patriarcho pasisakymai politinėmis ir karo temomis Lietuvos ortodoksų „visiškai neįpareigoja“, taigi, jie neprivalo sutikti su Kirilo išsakytais teiginiais.
Karo Ukrainoje tema kun. V. Mockus visada kalbėdavo diplomatiškai ir dalykiškai, nesiveldavo į diskusijas socialiniuose tinkluose ir stengdavosi pateikti ne savo asmeninę, o Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos poziciją. Kita vertus, vietos ortodoksai kun. V. Mockų pažįsta kaip labai patriotišką lietuvį.
Kun. Vitalijus Mockus. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kur kas aktyviau ir asmeniškiau viešojoje erdvėje dėl Rusijos ir patriarcho Kirilo pasisako kiti du lietuvių ortodoksų dvasininkai. Kun. Vitalis Dauparas pirmasis iš Lietuvos ortodoksų atvirai pasmerkė Kirilo žodžius ir veiksmus. Dėl patriarcho pozicijos bei jo skleidžiamos „rusiškojo pasaulio“ ideologijos, kun. Vitalis jau anksčiau buvo savo iniciatyva atsitraukęs iš aktyvios veiklos Lietuvos vyskupijoje.
„Negaliu sutikti [su Kirilu] ir 100 proc. angažuotis Maskvos patriarchate“, – kovo 23 d. savo feisbuko paskyroje rašė V. Dauparas. Iki tol jis klebonavo lietuviškojoje Vilniaus Šv. Paraskevės parapijoje, buvo atsakingas už ortodoksų kapines.
Kun. Gintaras Jurgis Sungaila taip pat atvirai kritikuoja Maskvos patriarchą Kirilą, smerkia Rusijos agresiją. Lietuvis lig šiol tarnavo vikaru Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedroje, buvo ortodoksų leidinio vyr. redaktorius. Kun. Gintarą galima vadinti tikru „ortodoksijos populiarintoju“ – tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose jis visada stengiasi išsamiai ir suprantamai perteikti Ortodoksų Bažnyčios teologiją bei aktualijas.
Kun. V. Mockui netekus savo pareigų, jam išlieka teorinė galimybė užimti kitas – tarnauti parapijose ir pan. Tuo metu nuo bet kokios aktyvios tarnystės nušalintiems kunigams G. Sungailai bei V. Dauparui neapribotam laikui užsiveria visi keliai Bažnyčioje – taigi, nebebus galima gauti ir lėšų už tarnystes.
Vietoje „didesnės nepriklausomybės“ siekio – nusilenkimas Maskvai?
Kas čia vyksta? Klausimas, turbūt kilsiantis daugeliui, kurie seka Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu. Žinia apie nušalintus kunigus skamba šokiruojamai ir nesuprantamai, turint omenyje vos prieš kelias savaites demonstruotą gan „disidentinę“ paties metropolito Inokentijaus laikyseną. Kovo 17-ąją jis išplatino viešą laišką tikintiesiems, kuriame pasmerkė Rusijos veiksmus ir pabrėžė, kad Lietuvos ortodoksai nesutinka su Kirilo pasisakymais apie karą. Taip pat buvo pasakyta, kad „Lietuva nėra Rusija“, o arkivyskupija sieks „dar didesnės nepriklausomybės“ nuo Maskvos.
Kirilui nepritarianti ortodoksų bendruomenės dalis visoje Europoje sveikino tokį drąsų Inokentijaus kreipimąsi. Tiesa, metropolitas nepaaiškino, kaip suprasti tą „dar didesnę nepriklausomybę“, tačiau išreiškiamas noras būti vis labiau savarankiškiems (šiuo metu labiausiai „pastebimi“ saitai – Maskvos patriarchas turi teisę Lietuvai skirti vyskupus, be to, pagal Rusios Ortodoksų Bažnyčios tradiciją, ortodoksų dvasininkai Dieviškosios liturgijos metu mini patriarcho vardą).
Kun. Vitalis Dauparas Vilniaus ortodoksų Šv. Paraskevės parapijos / Paraskevi.lt nuotrauka
Kaip „Bernardinams“ viename pokalbyje (kurį planavome publikuoti kitą savaitę) užsiminė ortodoksų diakonas Joanas Stankevičius, Lietuvos ortodoksai norėjo eiti Latvijos ir Estijos keliu (šios minties pašnekovas neplėtojo, tačiau paminėtose šalyse sudaryta galimybė vietos ortodoksams rinktis priklausyti Maskvos arba Konstantinopolio patriarchatui; tuo metu Lietuvoje tėra vien tik Maskvos patriarchato parapijos).
Toje pačioje laidoje Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos deleguotas pašnekovas tikino, kad artimiausiu metu laukia svarbūs pokyčiai, kalbant apie šią „didesnę nepriklausomybę“.
Tačiau tai, kaip pasielgta su lietuviais kunigais, kelia rimtų klausimų ir abejonių, ar arkivyskupija tikrai nori atsiriboti nuo Maskvos, kaip buvo skelbta. Kas nutiko su Inokentijaus drąsa? Galbūt jis po savo atviro laiško sulaukė grasinimų iš Maskvos ir nusprendė įvykdyti nurodymą susidoroti su išsišokėliais kunigais?
Žinią apie Lietuvos ortodoksus taip pat paskelbęs interneto portalas Delfi.ru atkreipia dėmesį į rusų žurnalisto Konstantino Eggerto įrašą feisbuke (paryškinta mano – S. B.):
„Nauja drama Rusios Ortodoksų Bažnyčios vyskupijoje Lietuvoje. Kunigai, kurie atsiribojo nuo patriarcho Kirilo pozicijos dėl Ukrainos, atleisti ir nušalinti iš pareigų. Metropolitas Inokentijus (kuris iš pradžių palaikė „disidentus“) į atsilaisvinusius svarbiausius administracinius postus paskyrė Maskvai ištikimą vyskupą. Akivaizdus Maskvos bandymas pažaboti kai kurių Lietuvos parapijų persikėlimo į kitas jurisdikcijas galimybę. Pavyzdžiui, į Lenkijos Ortodoksų Bažnyčią. Signalas Latvijos ir Estijos vyskupijoms, kuriose vyrauja tos pačios nuotaikos.“
Gintaras Sungaila konferencijoje „Tėvo namai. Krikščionių vienybės link: iššūkiai ir kaip su jais kautis“. Lino Atgalainio nuotrauka
Lietuvoje, be Inokentijaus, tėra vienas ortodoksų vyskupas – Lietuvos pilietybę turintis, lietuviškai gerai kalbantis Trakų vyskupas Amvrosijus Fedukovičius. Jeigu tai, ką apie jį (jau ne pirmą kartą) rašo K. Eggertas, yra tiesa – tuomet situacija tampa labai rimta.
Kaip bebūtų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija ir jos vadovas Inokentijus vienu savo veiksmu nubraukia viską, ką pozityvaus bandė statyti dar prieš kelias savaites. Kad Ortodoksų Bažnyčią Rusijoje bjauroja purvina dėmė – jau senokai aišku. Tačiau dabar tas šėšėlis sparčiai slenka Bažnyčios Lietuvoje link.
Visas ankstesnis įdirbis ir kalbos iš serijos „mes, ortodoksai, esame su Lietuva“, visuomenėje gali labai greit netekti prasmės. O kiekvienas doras Lietuvos ortodoksas tiesiog privalės kelti rimtą sąžinės klausimą, ar likti Maskvos patriarchate, kuris juodina ortodoksiją ir mūsų valstybėje. Ir jau tą daro atvirai.
Lauksime komentarų ir atsakymų.
