Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis

Restauratorių iššūkiu tapo Lietuvos ir Sovietų Rusijos sienų žemėlapis

Restauratorė D. Šlaustienė. L. Dmuchovskajos nuotr.

Prieš metus į Lietuvą grįžusios tarpukario tarptautinės sutartys mūsų šalies diplomatams tapo ryškiausiu paskutinių metų įvykiu. Užsienio reikalų ministerija, visame pasaulyje ieškojusi šių dokumentų, buvo benuleidžianti rankas – pradėta svarstyti, kad sutartys galėjo patekti į Rusijos archyvus arba yra sunaikintos, taigi jas susigrąžinti nebėra vilties.

Tačiau Kanadoje surasti ir Lietuvai grąžinti dokumentai, perduoti saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, sukėlė ne vien džiaugsmą. Juos apžiūrėję restauratoriai dūsavo – ilgus dešimtmečius laikytos netinkamomis sąlygomis, drėgmėje, kai kurios sutartys buvo pažeistos, varganos būklės.

„Pirmiausia dokumentus reikėjo dezinfekuoti specialioje dezinfekavimo kameroje, kurioje naudojamas eterinių aliejų mišinys. Paskui pažeisti drėgmės, dėmėti dokumentai buvo valomi ir restauruojami, – pasakoja Dokumentų restauravimo skyriaus vedėja, restauratorė Danguolė Šlaustienė. – Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo Lietuvos Taikos sutarties su Rusija priedo – Lietuvos ir Rusijos sienos žemėlapio – restauravimas.“

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys 

Itin didelės apimties (apie 10 kv. metrų) žemėlapis irgi buvo pažeistas drėgmės. Restauratoriai pirmiausia šiam darbui turėjo įrengti patalpą, sustumti kelis didelius stalus, kad trapų žemėlapį kuo mažiau lankstytų. Dar labiau specialistai nustebo išvydę, kad žemėlapis – ne vienalytis, o suklijuotas iš kelių skirtingų. Vienos dalys buvo XIX a. pabaigos, kitos – jau XX a. pradžios žemėlapio. Nors mastelis – tas pats, tačiau įsižiūrėjus buvo galima pastebėti, kad nesutampa objektų kontūrai.

Restauratorė D. Šlaustienė teigia, kad šiam darbui teko pasitelkti fantaziją, naujausius išradimus ir patikrintas technologijas: „Nuo žemėlapio purvą valėme specialiu mikropluošto audiniu. Įdėjus dokumentą tarp audinio atraižų, jis buvo supurškiamas distiliuotu vandeniu ir švelniai voluojamas voleliu. Taip dėmės iš žemėlapio susigerdavo į mikropluošto audinį. Ši technika padėjo unikalų dokumentą apsaugoti nuo įplyšimų ir kitokių pažeidimų.“

Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialistams teko restauruoti ne tik žemėlapio popierių, bet ir drobę, ant kurios žemėlapis buvo priklijuotas. O išvalyti dokumentai restauruoti japonišku atstatomuoju popieriumi, kuris buvo parenkamas kiekvienam dokumentui pagal jo gramatūrą (ji turi sutapti su dokumento popieriumi). „Net teko virti klijus: juos gaminome darbe, iš kviečių krakmolo. Klijai specialiai buvo ruošiami pagal dokumento popieriaus storį“, – su šypsena prisimena restauratorė D. Šlaustienė.

Restauruoti dokumentai. M. Kaminsko nuotr.

Šiandien svarbiausios restauruotos 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kaip ir Taikos sutarties su Sovietų Rusija priedas, sienų žemėlapis, eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje. Paroda čia veiks iki rugsėjo 18 d., vėliau svarbūs valstybės dokumentai bus grąžinti saugoti į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.

Rugsėjo 13 d. restauratorė D. Šlaustienė surengė pasakojimą parodoje „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Lankytojai sužinojo, kaip dokumentai buvo restauruojami ir kokių rezultatų pavyko pasiekti, priimant kartais netradicinius, neįprastus sprendimus.

Valdovų rūmų muziejaus informacija

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.