Foto iš Algimanto Stalilionio asmen. archyvo

Ona STRIŠKIENĖ, Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ narė, www.voruta.lt

2018 m. gegužės 5 d. Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.) pašventinta Nepriklausomybės kovų atminimo vieta – Nepriklausomybės kovų savanorių lentos ir atstatytas senasis kryžius bei pristatyta knyga „LAISVĖS IR TĖVYNĖS GINTI 1918-1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“. Ši diena ilgam liks, kaip didelės istorinės pamokos ir šventės diena.

Šventė prasidėjo savanorių kapų lankymu ir pagerbimu, dalyvavo savanorių giminės. Pumpėnų bažnyčioje Šv. Mišias aukojo klebonas Domingo Avellanada. Po jų pašventino savanorių lentas ir atstatytą kryžių. Savanorių lentas atidengė savanorių vaikai: Petras Jasiūnas iš Talkokių kaimo, Petras Gvazdauskas ir sesuo Apolonija Gvazdauskaitė-Paskačimienė iš Vilniaus. Sugiedotas valstybės himnas. Tris salves – už savanorius, Lietuvą ir Vytį – šovė KASP Vyčio apygardos 5-os rinktinės Pasvalio 503-os pėstininkų kuopos kariai savanoriai.

Apie 65-erius metus bažnyčios varpinėje slėptą 1928 metais statytą kryžių (nugriautą 1953 m.) pasakojo pumpėnietė Bronislava Čekanauskienė. Ji ir metais vyresnė sesuo Janina Kondrotavičienė, būdamos 9-10 metų atitempė į varpinę tik ką nuverstą kryžių ir slaptai saugojo visus tuos dešimtmečius. Tik paaiškėjus, jog kryžius bus atstatomas, jį parodė Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ prezidentui Algimantui Stalilioniui, tos vietos nežinojo nei vienas Pumpėnų kunigas.

Mietelio centre dabar stovi atstatytas kryžius, šalia memorialinės lentos Pumpėnų valsčiaus savanoriams. Trijuose memorialinėse juodo granito plokštėse įrašytos 140 savanorių pavardės. Kairėje surašyti 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovose dalyvavusių Pumpėnų valsčiaus savanoriai, viduryje aštuonių Vyčio kryžiaus kavalierių pavardės, dešinėje – valsčiaus milicininkų, partizanų, karių pavardės. Renginio vedėjai Pumpėnų kultūros namų direktorė Aldona Kurlinskienė ir kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ prezidentas Algimantas Stalilionis bei mokinės Ineta ir Neda perskaitė visų Nepriklausomybės kovotojų pavardes. Apie istorijos saugojimą kalbėjo Pasvalio rajono meras Gintaras Gegužinskas, Pumpėnų seniūnė Regina Rapkevičienė ir savanorio anūkė Pumpėnų bendruomenės pirmininkė Vilma Matuzevičienė.

Pasipuošę tautiniais rūbais, darnia eisena šventės dalyviai keliavo į Pumpėnų gimnaziją. Tai sulaukė didelio susidomėjimo ir palaikymo. Gimnazijos salėje buvo pristatoma  Algimanto Stalilionio ir Vykinto Vaitkevičiaus knyga „LAISVĖS IR TĖVYNĖS GINTI 1918-1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“.

Salės senoje stovėjo tautinėmis juostomis perjuosti keturi betoniniai kryžiai. Praėjus beveik šimtui metų, 2013 m. gegužę senosios Pumpėnų mokyklos palėpėje netikėtai buvo surasti keturi betoniniai kryžiai-antkapiai. Vienas jų skirtas J. Mikoliūnui, kitas Pirmojo artilerijos pulko eiliniui Povilui Čingai, 1923 m. gegužę mirusiam Panevėžio ligoninėje, o kiti – nenustatytam puskarininkiui Juozui Mikoliūnui ir Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eiliniui Pranui Morkevičiui. Pagrįstai manoma, kad šiais kryžiais pasirūpino lietuviškos valdžios kūrėja Pumpėnuose, mokytoja ir visuomenininkė Anelė Urbonaitė (1890–1963). Tačiau nežinoma priežastis, kodėl antkapiai liko palėpėje šalia A. Urbonaitės kambario. Tai buvo nematyta ir netikėta, kai kas po renginio tiesiog ėjo prie kryžių, ne tik juos apžiūrėjo iš arti, lietė rankomis.

Prieš knygos pristatymą Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio dalyviai, Panevėžio žygeiviai Lietuvos savanoriams padainavo dainą pagal Broniaus Krivicko eilėraštį. Vienas kitą papildydami kalbėjo knygos sudarytojai profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius ir kraštotyrininkas, G. Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatas Algimantas Stalilionis.

Šios knygos pratarmėje parašyta: „Ši knyga nuo pirmos iki paskutinės eilutės yra skirta Vasario 16-osios šimtmečiui. Tokia jos prasmė ir reikšmė“. Profesorius dr. Jonas Vaičenonis iš Vilniaus Didžiojo universiteto dėkoja autoriams už atliktą darbą, nori tikėti, kad šis tyrimas ir knyga netolimoje perspektyvoje taps kelrode žvaigžde tolimesniam Lietuvos karių savanorių tyrimams ir aprėps visus valstybės regionus. Norisi perteikti dr. Vytauto Jokubausko išreikštas mintis, jog tai atidaus ir kruopštaus darbo rezultatas, remiamasi plačiu spektru įvairių šaltinių. Knygoje gausu informatyvių ir nematytų nuotraukų. O pats tekstas šiltas ir parašytas sklandžia kalba. Tyrimo objektas 154 iš Pumpėnų valsčiaus kilę asmenys, kruopščiai surinktos jų biografijos. Mokslininkas atsiliepime rašo: „Drąsiai galima teigti, kad tai darbas kuris praturtins Lietuvos Nepriklausomybės kovų tyrimus, įneš savotiško naujumo”.

Susirinkusieji su susidomėjimu klausėsi knygos sudarytojų kalbėjimo, uždavė klausimų. Savanorių palikuonims buvo dovanota pristatomoji knyga. Daug asmenų norėjo įsigyti šią kruopščiai, atsakingai, žinančiai parašytą knygą.