Vasarį prasideda Lietuvių kalbos dienos: visame pasaulyje – Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigose, organizacijose, užsienio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose ir Lietuvos ambasadose – per du artimiausius mėnesius vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šį renginių ciklą jau devintą kartą inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). 

Organizatoriai pažymi, kad šiemet visų akys kryps į Biržus, 2024-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostinę, ir į Vakarų Australijos Perto miestą, Mažąją lietuvių kalbos dienų sostinę. Biržiečiai kvies apsilankyti sostinės renginiuose, o Perto lituanistinė mokykla „Baltų šalelė“ kartu su Lituanistinių mokyklų asociacija kvies lituanistines mokyklas įsitraukti į bendrą projektą „Lietuvių kalbos naktys“.

Užsienio lietuvių bendruomenėse šiuo laikotarpiu vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus beveik 90 bendruomenių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti dešimtieji „Sraigės“ apdovanojimai, kuriuos VLKK skiria už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet vėl organizuojamas ir Nacionalinis diktantas, pirmasis turas numatomas kovo 15 d.

Biržiečių parengtoje programoje stengiamasi atskleisti pasienio regionų šnektų turtingumą, aptarti lietuvių kalbos vaidmenį šiandienos kontekste, taip pat pristatyti Biržų krašte gimusių asmenybių, tokių kaip Jurgis Bielinis, Antanas Macijauskas, nuopelnus lietuvių kalbai. Kaip žinoma, šiais metais bus minimos 120-osios spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metinės. Prie spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo daug prisidėjo prieš 150 m. Pasvaliečių k. gimęs Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas A. Macijauskas, XX a. pr. laimėjęs prieš rusų caro valdžią vadinamąją „Macijausko žemėlapio bylą“. Tai paspartino lietuviškos spaudos atgavimą 1904 m. Kviesdamas į savo kraštą Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pripažįsta, kad Biržams šiemet teko džiaugsmas ir garbė tapti Lietuvių kalbos dienų sostine, bet kartu ir didelė atsakomybė.

Projektą „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“, iš dalies finansuojamą VLKK, parengusi Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė sako, kad paprastai turime daug progų švęsti – gimtadienius, vardadienius, valstybines šventes, „bet turbūt niekada nesusimąstėme, kad galime švęsti kalbos šventę, tam tikra prasme gimtosios kalbos gimimo dieną – 120 metų nuo spaudos draudimo panaikinimo. Istorija primena, kokia didžiulė grėsmė buvo iškilusi kalbai, o kartu ir tautai būti sunaikintoms. Šis projektas yra ne tik šventė, bet ir įpareigojimas prisiminti krašto žmones, kurie kūrė lietuvybę“.

Kovo 14–16 d. Biržuose rengiamas ciklas „Vieno lauko ir kalbos žmonės“: Lilijos Valatkienės tapybos paroda „Žodžio šviesoje“, A. Macijausko palikimui skirta konferencija, slapto lietuviško vakaro „O aš jau knygon įėjo“ inscenizacija ir kt. Sostinės atidarymo renginys „Rubežius“ jau vasario 10 d. (šeštadienį) 12 val. Biržų viešojoje bibliotekoje. Iškilmingas sostinės uždarymas vyks kovo 23 d. Suplanuota ir daugiau renginių.

Ne mažiau įdomus išeivijoje organizuojamas projektas „Lietuvių kalbos naktys“. Jo sumanytojai kvies viso pasaulio lituanistines mokyklas kelti tikrą lietuvių kalbos bangą – visuose pasaulio kampeliuose organizuoti vadinamąsias pižamų dienas, žaisti kalbinius žaidimus ir dalyvauti VLKK viktorinoje. „Norime, kad Mažoji lietuvių kalbos dienų sostinė apkeliautų visus žemynus ir visas laiko juostas“, – sako antrus metus šią iniciatyvą pasiūliusi Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė. Projekto šūkis nesikeičia – „Lietuvių kalba nemiega niekada!“, tačiau šiemet kartu su Perto lituanistine mokykla „Baltų šalelė“ gimė nauja intriguojanti tema „Žodžiai naktibaldos“.

„Lietuvių kalbos dienos – puiki proga viso pasaulio lietuviams išgyventi bendrystę. Smagu, kad kalba sujungia ne tik skirtingų kartų, bet ir įvairių kraštų lietuvius“, – džiaugiasi VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė. Anot jos, teiginį, kad kalba yra visų bendras reikalas, pagrindžia ir dešimtąjį kartą teikiami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Lietuvių kalbos dienos rengiamos VLKK iniciatyva nuo 2016 m. remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu. Laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai – šiuo metu minimos Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Organizatoriai siekia prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Į Lietuvių kalbos dienas įsitraukia kasmet beveik visos šalies savivaldybės.

Renginių planus galima rasti: https://www.vlkk.lt/veikla/lietuviu-kalbos-dienos/lietuviu-kalbos-dienu-planas-2024 arba savivaldybės, kurioje gyvenate, interneto svetainėje. Naujienos skelbiamos „Facebook“: „VLKK. Lietuvių kalbos dienos“.