Vartai Palangoje skirti svečių sutikimui

Nomeda Bepirštytė, Benita Mincevičiūtė, www.voruta.lt, xfm.lt

Garso įrašas: https://soundcloud.com/xfmlt/lauzu-karta-alkas-paltarokas-2023-09-26?in=xfmlt/sets/lau-karta

Prieš devyniasdešimt metų, 1933 metų rugpjūčio 17 dieną, Lietuvą aplankė skautų organizacijos įkūrėjas Robertas Baden-Povelis. Tada su juo kartu atvyko ir 650 britų skautų. Tai buvo didžiulis įvykis tiek Lietuvos skautų bendruomenei, tiek pačiai valstybei. Vizito metu tuometinė Pušyno gatvė Palangoje buvo pavadinta R.Bade –Povelio vardu. 1940 metais okupavus Lietuvą skautų organizacija buvo uždrausta, turtas konfiskuotas ir gatvės pavadinimas panaikintas. Apie šį įvykį ir istorinės tiesos paieškas XFM laidos „Laužų karta“ vedėja Nomeda Bepirštytė kalbėjosi su visuomenininku, Strateginių iniciatyvų centro direktoriumi, Vilniaus Kernavės tunto Kerniaus skautų vyčių draugovės vyčiu, lordo Roberto Baden-Powellio gatvės vardo atgavimo iniciatyvinės grupės koordinatoriumi ir tiesiog broliu Alku Paltaroku.

Alkas. Sese Nomeda, kiek kartų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo bandoma atgauti Roberto Baden-Povelio gatvės pavadinimą?

Nomeda. 1990 metais, vos tik atgavus Nepriklausomybę, tarpukario skautai iš karto griebėsi šio reikalo. Nuodugniai išnagrinėjo gatvės istoriją, tad mums reikėjo tik patikrinti archyvus. 2008 metais Palangos gyventojas, mokytojas, vyresnės kartos skautams puikiai žinomas brolis Stepas Bladžius taip pat kreipėsi į miesto tarybą, bet atsakymas buvo neigiamas. Kiti trys prašymai parašyti šiais metais.

Alkas. Visų pirma tau turiu padėkoti už skautybės istorijos puoselėjimą, darbą ir tai, kad mane įtraukei į šitą veiklą. Mano indėlis turbūt nėra toks jau didelis, bet panaudoju savo energiją ir gebėjimus sudėtingiems projektams organizuoti ir judinti.

Šią vasarą mūsų pirmą prašymą pasirašė Lietuvos skautų istorijos knygos redkolegija, kurios nariai yra iš viso pasaulio: Australijos, Amerikos. Taipogi negavome teigiamo atsakymo, supratau, kad nebus paprasta, bet tikrai nenusivylėme. Buvo žiniasklaidoje gražių straipsnių, paskui mūsų darbas sustojo dėl techninių dalykų – politikai atostogavo, mes ruošėmės jubiliejinei tautinei stovyklai. Ačiū tau, Nomeda, už tai, kad labai populiarini skautų istoriją. Ką jau kalbėti apie gyvus eksponatus, pavyzdžiui, Antano Smetonos palapinę, kuri buvo eksponuojama stovykloje, nors ją draudei čiupinėti.

Nomeda. Paliesti buvo galima, bet tam reikėjo specialių pirštinių arba būti komandoje, kuri ją statė ir surinko!

Alkas. Labai svarbu čiupinėti istoriją tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. O atkurti gatvę – ypač svarbus dalykas, kuris koreliuoja su dabartine situacija Lietuvoje, t. y. viešųjų erdvių, paminklų, gatvių desovietizacija. Juk gatvių pavadinimai ar paminklai sovietų okupantų buvo naudojami kaip propagandos priemonė. Karas Ukrainoje tapo katalizatoriumi, kuris supurtė ne tik kaimynines valstybes, bet ir visą pasaulį, galų gale gerokai griežčiau ir teisingiau pradėjome elgtis su tuo, kas absurdiškai ilgą laiką buvo mūsų demokratinėje valstybėje akivaizdžiose vietose.

Kaip žinia, lordo Baden-Povelio gatvė buvo iki prieškario. Jos neliko, nes gatvė kaip simbolis neatitiko okupantų santvarkos, supratimo. 1940 metais okupavus Lietuvą skautų organizacija buvo panaikinta, uždrausta, turtas konfiskuotas, vyriausiasis skautininkas Juozas Šarauskas areštuotas ir vėliau nužudytas Červenėje. Okupantai Lietuvą, jos patriotines ir kitas organizacijas, taip pat ir skautų, laikė priešiškomis, todėl ėmėsi tokių drastiškų žingsnių.

Taigi po pirmojo rašto, kaip minėjau, atsimušėme į duris, nebuvo jokios reakcijos. Tada prašiau Seimo nario, mūsų brolio Valdo Rakučio parašyti prašymą, vėl tyla. Nenuleidome rankų. Istorinės tiesos ieškojimas yra ir gražus kelias. Galų gale patys sužinome daugiau apie savo istoriją, susijungiame bendram darbui ir Lietuvos žmonės sužino, kas gi yra tie skautai.

Nomeda. Noriu pritarti tau. Šiais metais Palangos kurorto muziejus parengė parodą „Pasaulio skautai Lietuvoje“. Tikrai visi archyvai buvo iššluoti. Netgi juokavome, kad niekada niekas iš archyvų, muziejų turbūt tiek neprašė ir nereikalavo nuotraukų, informacijos, susijusių su Baden-Povelio vizitu, kiek mes. Dėkojame muziejaus direktorei Virginijai Paleckienei už iniciatyvą parengti labai išsamią istorinę parodą, skirtą šiam įvykiui. Šiuo metu ji eksponuojama Palangoje, paskui keliaus į Klaipėdą, Telšius ir, neabejojame, pasklis po visą Lietuvą.

Ir skautai susipažino su šia istorija iš naujo. Kartu Palangos visuomenė pamatė, kokį stebuklingą, gražų įvykį patyrė miestiečiai, ką išgyveno Lietuva, nes tai buvo valstybinio lygio sutikimas, įsitraukė ne tik skautai, bet ir poilsiautojai. Tada Palangoje visą savaitę stovyklavo 1732 skautai.

Labai svarbu, kad tuo metu Baden-Povelis buvo vienas žinomiausių žmonių pasaulyje. O Lietuvos valstybei – vos 15 metų, tad kiekvienas žinomo žmogaus dėmesys buvo milžiniška parama ir įkvėpimas. Ne tik skautams, bet ir valstybei.

Alkas. Taip, tai buvo pasaulinės reikšmės įvykis, svarbus mūsų valstybei, valstybingumui ir jo įtvirtinimui. Juk pasaulinės organizacijos vadovas atvyko į Lietuvą pasveikinti savo narių.

Todėl savivaldybės žmonėms, kurie anksčiau ar vėliau balsuos dėl gatvės atkūrimo vardo, noriu pasakyti, kad tai yra ne tik istorinis teisingumas, bet nepaprasta nauda skautų organizacijai ir Lietuvai. Palangoje atkurtas gatvės pavadinimas bus ne tik nacionalinis įvykis, jis svarbus pasaulio skautų organizacijai ir žmonėms, kuriems įdomi istorija.

100 procentų esu įsitikinęs, kad ji bus atkurta. Tik yra toks niuansas. Roberto Baden-Povelio gatvė okupantų administracijos buvo pervadinta į S. Dariaus ir S. Girėno. Lietuvos didvyrių vardo gatvę. Gatvę juk galima dalyti: atkurti istorinę lordo Roberto Baden-Povelio dalį, o likusi tegul lieka Dariaus ir Girėno.

Beje, neseniai susitikau su Lietuvos Prezidentu ir mūsų broliu skautu vyčiu Valdu Adamkumi, kalbėjome valandą apie įvairiausius reikalus, Lietuvos istorijos puoselėjimo ir laisvės kovas, skautus partizanus. Ir brolis Valdas patvirtino: „Broli Alkai, einate teisingu žingsniu ir linkėjimai visiems skautams šioje kovoje. Ir tikrai turi būti gatvė atkurta“.

Nomeda. Šią idėją taip pat labai palaiko kunigas Antanas Saulaitis, jo tėvelis dalyvavo atidarant šią gatvę, yra likusių nuotraukų. Kai žiūrėjome savivaldybės komiteto posėdžio įrašą, matyti, kad nariai tikrai labai teigiamai nusiteikę, labai norėčiau pasidžiaugti, kad apsišvietę šiuo klausimu. Vienas komiteto narys minėjo turįs tą tarpukario žemėlapį, kurį šiais laikais buvo gana sudėtinga rasti.

Kitas mūsų žingsnis – išoriniai ženklai, artefaktai, kurie liudija apie Baden-Povelio apsilankymą. Naudodamasi proga noriu padėkoti ir bibliotekos darbuotojams, ypač Sigutei Bendikienei, Bronislavai Spevakovienei, direktoriui Kęstučiui Rūdžiui, taip pat Rūsnai Liudvikai Vaineikytei ir Antanui Sabeckui, kurie padėjo surinkti istorinę medžiagą apie išlikusį skautų akmenį, atlaikiusį sovietmetį.

Alkas. Įdomu, papasakok plačiau.

Nomeda. Išlikęs gražus lauko riedulys, ant kurio vizito metu buvo iškalti originalūs Antano Smetonos, Roberto Baden-Povelio ir jo žmonos Olavės inicialai. Išties kokie buvo išradingi skautai, kad sugalvojo tokį dalyką, kuris sulaukė mūsų laikų.

Alkas. Tas akmuo – tarsi simbolis. Mes žinome, ką okupantai darydavo su jais. Sugriaudavo ir sunaikindavo. Garsiausias pavyzdys yra Trijų kryžių kalnas, kuriame iki šiol yra po sprogdinimo likusios betoninės dalys…

Nomeda. Dar neseniai sužinojome dėka V.Paluckienės, kad Jungtinės Karalystės skautų paveldo kolekcijoje saugomas gintarinis obeliskas, kurį Baden-Poveliui padovanojo burmistras J.Šliūpas. Ten taip pat saugomas Baden-Poveliui suteiktas Geležinio vilko ordinas (pats aukščiausias skautų apdovanojimas) ir valstybinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinas. Manoma (tikiuosi, iki galo išsiaiškinsime), kad tą ordiną Antanas Smetona nuo savo krūtinės persegė Baden-Poveliui. Britų skautų prisiminimuose rašoma, kad nuotaika ir priėmimas buvo labai šilti. Per tą kruizą jie aplankė aštuonias Baltijos regiono valstybes. Lietuva jiems paliko didžiausią įspūdį. Baden-Povelis buvo pagerbtas iškilmingomis rikiuotėmis, skautai tai mėgsta. Ir tik Lietuvoje prie iškilmingos rikiuotės pasibaigus lietuvių eisenai spontaniškai, neplanuotai prisijungė ir britų skautai. Užsukite, muziejuje pamatysite, su kokia nuotaika jie žygiuoja.

Alkas. Tai, apie ką mes dabar kalbame, verta ne tik apibendrinimų, bet ir dokumentinio filmo. Manau, dar šiemet išvysime dokumentinį filmą ar apybraižą apie mūsų pastangas atgauti gatvės pavadinimą, istorinius vaizdus iš tos stovyklos ir šių metų jubiliejinės. Taigi skautiškas tiltas tarp istorijos, dabarties ir ateities jau nuteistas. Tai mūsų visų istorija, kuria reikia rūpintis ir puoselėti.

Nomeda. Atsisveikinkime su R.Baden-Povelio žodžiais, pasakytais Lietuvos skautams, poilsiautojams ir palangiškiams, linkiu „būti geros valios žmonėmis ir nešti taiką pasaulyje“. To skautai ir siekia.

Alkas. Ir mes pasieksime savo tikslą.

Nuotr. iš Lietuvos skautų archyvo