„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

1. Prieš dvidešimt penkerius metus

Iš Baltijos kelio koordinatoriaus Arūno Grumado archyvo

Laikas iš atminties ištrina ketvirčio amžiaus senumo įvykių detales ir daug kas atrodo kitaip, negu buvo, todėl pateikiu autentiškus dokumentus iš savo archyvo. Juos gavau raštu apklausos metu arba surašiau santraukas apklausdamas koordinatorius ir dalyvius – Sąjūdžio Seimo narius. Gaila, kad į mano archyvus buvo įsisukęs piktybiškas „bildukas“, kuris negrąžintinai „pasiskolino“ nemenką dalį mano turėtos gausios rašytinės medžiagos archyvo, bet ir išlikusių faksimilių kopijos bei mano surašytos lakoniškos liudijimų santraukos neblogai atspindi tų dienų dvasią ir požiūrį į tai, kas vyko, bei pateikia detales, kurios tuomet atrodė svarbios. Turimą medžiagą (informaciją) išdėlioju pagal trasą nuo Vilniaus iki Latvijos sienos, kur lankydamasis 2014 metais sužinojau naujieną (sau), kad lietuviai su latviais rankomis susijungė jau Latvijos teritorijoje, kurios pievoje vyko ir bendras po akcijos surengtas mitingas.

Vilnius, Mokslų akademija
1. Iš Mokslų akademijos darbuotojų dalyvavo pusė – daugiau kaip 2 tūkst. Su vaikais, tėvais ir kitais šeimos nariais – apie 4 tūkst.
2. Iš Vilniaus aukštųjų mokyklų taip pat dalyvavo apie 3–4 tūkst. žmonių. 4 km ruože stovėjo 2 eilėmis vienas prie kito. Apie 8 tūkst. žmonių.
3. Mašinų buvo viena prie kitos, sustatytų šonu – apie 1,5 tūkst.
4. Po akcijos – mitingas ties šašlykine, dalyvavo apie 3–5 tūkst. žmonių.
Kalbėjo: A. Sakalas, A. Kaušpėdas, Vilniaus universiteto prorektorius J. Vaitkus, R. Mickūnas, A. Brazas.

Prienai
Stovėjo 2 eilėmis. Didelė dalis dalyvių įstrigo Vievyje prie uždarytos geležinkelio pervažos. Pačiame Vievyje stovėjo 2–3 eilėmis. Po akcijos Vievyje įvyko improvizuotas mitingas.

Širvintos
Akmuo Rimaičių kryžkelėje, I viadukas.
Stovėjo 1,5–2 žmonės eilėje, apie 3 tūkst. Mitingas Širvintose. Kalbėjo A. Čekuolis, G. Kakaras.
Keturių kolūkių pirmininkai atsisakė duoti autobusus (tarp Neries ir plento). Čiobiškio kolūkio argumentas – neatlikta techninė apžiūra, nors autobusu kasdien vežioti vaikai į talką.

Alytus
80 žmonių netilpo į autobusus. Jie susirinko pirmojo sekretoriaus priimamajame ir reikalavo autobusų. Gavo.
Registravosi vykti 9 tūkst. žmonių. Atvyko ir patys, neregistruoti.

Trakai
Petys į petį. 0,5 km – 3–4 eilėmis. 0,5 km – 2 eilėmis. Ne visi atvažiavo iki vietos. Prie Vievio pervažos į Maišiagalą manevravo traukinys ir trukdė eismą. Mitingas su Kaišiadorimis.

Kaišiadorys
Kolonoje išvažiavo apie 5 tūkst. žmonių. Savo ruožą pasiekė apie 2 tūkst. 2 km lengvųjų automobilių. Spūstis ties Maišiagala Vievio link ir nuo Vievio iki Elektrėnų.

Molėtai
1. Dalis žmonių vyko pavieniais nuosavais automobiliais, apie 15 autobusų ir 30 lengvųjų mašinų koloną lydėjo autoinspektorius Sikorskis.
2. Neatvykusių į trasą nebuvo.
3. Akcijoje 238–240 km dalyvavo 2–2,5 tūkst. žmonių – apie 25 autobusai ir 350 automobilių.
4. 239 km pabaigoje buvo pastatytas kryžius, įvyko mitingas, kuriame dalyvavo deputatas G. Kakaras. Mitinge – apie 3 tūkst. žmonių.
5. Lydėjo VAI ir greitosios pagalbos automobiliai.
Parašė A. Kuliešius

Utena
Ruožo ilgis – 4 km. Žmonės netilpo, stovėjo ir kituose ruožuose. Stovėjo 2–3 eilėmis. Organizuotai vyko daugiau kaip 20 autobusų ir 1 000 lengvųjų automobilių, mažiausiai 10 tūkst. Dalyvavo rajono valdžia – partijos pirmasis, antrasis ir trečiasis sekretoriai.

Švenčionys
Gyva eilė 1,5–2 tūkst. Iš rajono atvažiavo tik apie 800, kiti vėlavo ir stovėjo kituose ruožuose.
Pastatytas liaudies dailininko, Sąjūdžio veikėjo, rajono tarybos pirmininko J. Jakšto darbo kryžius, kurį šventino 5 kunigai. Mitingas.

Marijampolė
Ruožas užpildytas. Ties Vieviu įstrigo apie 20 tūkst. marijampoliečių.

Šakiai
Gerb. A. Grumadai,
informuoju jus šakiečių, marijampoliečių ir kitų prašymu, kad „Baltijos kelio“ akcijos viena atšaka buvo M12 per Maišiagalą iki Vievio ir keletą kilometrų nuo Vievio Kauno link, nes čia 18 val. susidarė transporto kamštis ir žmonės nepateko į trasą M12. Jūs kalbėjote spaudos konferencijoje, kad susidarė 60 km šaka nuo Ukmergės per Jonavą iki Kauno, turėkite omenyje ir šaką per Maišiagalą iki Vievio. Beje, informaciją reikėtų tikslinti, kaip buvo Maišiagaloje. Vievyje aš pats buvau ir galiu būti liudininkas, kad ten akcija įvyko, o joje dalyvavę žmonės turi teisę, kad apie juos būtų paminėta.
Su pagarba – A. Vaičiūnas, LPS Šakių tarybos narys

Ukmergė
Sangrūda. Labai daug žmonių (ne ukmergiškių) 6–7 eilėmis. Apie 30–40 tūkst.

Raseiniai
Iš Raseinių išvažiavo 5–6 tūkst. Į 3 km ruožą atvyko 2–3 tūkst., o likusieji 49 autobusai įstrigo gretimame Jurbarko ruože. Atvyko visi į mitingą po akcijos. Pastatytas šventintas kryžius ant akmens.

Jonava
Iš 4 km dviejuose – 2 eilėmis, kitose dviejuose – normaliai. Dalis jonaviškių strigo tarp Ukmergės ir Jonavos ruožų. Pašventintas kryžius, mitingas.

Kaunas
Baltijos kelio akciją buvo nutarta koordinuoti iš oro šešiais lėktuvais „Vilga“. Šiuos keturviečius judrius lėktuvus galima nutupdyti bet kur, be to, iš jų patogu stebėti ir filmuoti. Likus parai iki akcijos pradžios paaiškėjo, kad „Vilgų“ nebus, nes generolas G. Taurinskas, kuriam buvo pavaldūs visi Lietuvos aeroklubai, pasakė „ne“. Susikrimto aviatoriai, nelengva buvo ir mums. Kooperatyvas „Aviopaslauga“ rado išeitį: „Duodame antrą lėktuvą AN-2“. Jau anksčiau jie buvo pasiūlę lėktuvu virš gyvosios grandinės barstyti gėles. Dabar davė antrą lėktuvą koordinatoriams.

Pasibaigus LPS Seimo sesijai, koordinatoriai skuba į savo vietas. Išvažiuojame iš Vilniaus 14 valandą. Skubame. Egidijus Klumbys, maloniai sutikęs talkininkauti, pristato mus į Kauno ruožą rekordiniu greičiu. Pakeliui stebime pirmųjų dalyvių, atvykusių į Baltijos kelią, pakilią nuotaiką, visur plaikstosi trispalvės, plakatai. „Žiburio“ kolūkio aerodromą, kur sutarta susitikti su lakūnais, randame greitai. Vienas lėktuvas jau vietoje, bet kodėl tiek sunkvežimių?! Pasirodo, jais atvežtos gėlės. Trys sunkvežimiai kupini gėlių. Nuostabieji Lietuvos žmonės po gėlelę sudėjo tokį kalną savo artimiesiems, pažįstamiems ir nepažįstamiems. O tai tik vilniečių gėlės! Kokį kalną skausmo suneštų visa Lietuva?!!

Paaiškėja, kad Kaune į pirmąjį lėktuvą kraunamos gėlės. Taigi, planas keičiasi. Teks barstyti gėles abiem lėktuvais, o drauge ir koordinuoti veiksmus žemėje. Pirmą kartą kylame 16.30 val., su mumis skrenda operatorių grupė. Kadangi lėktuvo krovininės durys plačiai atvertos, jiems tenka stipriai prisirišti. Lėktuvas prikrautas gėlių tiek, kad kartu su pilotais į kabiną tenka šliaužte šliaužti. Pakylame. Autostrada teka nenutrūkstama mašinų upė. Pasukame virš Ukmergės – keista, miesto centru, autostrados link, važiuoja tik kelios mašinos. Darosi neramu. Negi kauniečiai taip vėluoja? Sukame miesto aplinkkelio link – iš tolo matyti, kad jis užkimštas mašinų. Artėjame prie pagrindinės sankryžos – kelio į Jonavą. Viskas aišku. Ukmergiškis autoinspektorius kreipia visą srautą aplinkkeliu, nė neketindamas vykdyti išankstinio susitarimo – kreipti transportą abiem srautais per miesto centrą ir aplinkkelį, tuo tarpu Jonavos plentas tiesiog kimšte užkimštas. Susisiekiame su žeme. Pažada, kad tuoj padėtį ištaisys. Skrendame virš įstrigusio transporto srauto – keturios eilės mašinų. Iš pradžių atrodo, kad tokia galybė mašinų tik prieš Ukmergę, bet pusiaukelėje Jonavos link iliuzijos išsisklaido. Vaizdas vienodas – visame siauručiame plente transportas išsirikiavęs keturiomis eilėmis. Priešpriešiais – beveik vieni sunkvežimiai, tvarkingai stovintys šalutiniuose keliuose. Pirmą kartą pradedu manyti, kad gali atsitikti taip, jog Baltijos kelias turės savo atšaką į Kauną. Lėktuvo vadas Kazimieras Šalčius apsuka lėktuvą. Skrendame atgal į Ukmergę. Audrius Jonušas, skridęs kartu, sako: „Niekada nesu matęs nieko panašaus.“ Tikrai, begalinė mašinų upė stulbina. Prieš Ukmergę ši upė pradeda judėti. Atrodo, kad mūsų koordinavimas padėjo. Sankryžoje matyti pagyvėjimas, Ukmergės autoinspektoriai atidarė antrąjį šliuzą per miesto centrą. Vėl susisiekiame su žeme ir pasiūlome uždaryti miesto priešpriešinį transporto srautą, kad būtų galima važiuoti dviem eilėmis. Primygtinai tai kartojame, kol ukmergiškiai pasiduoda. Pradedame berti gėles – žmonės apačioje lėktuvą sutinka entuziastingai: mojuoja, fotografuoja. Perduodame Lietuvos radijui informaciją apie spūstis Ukmergėje ir apie padėtį autostradoje. Prie ką tik pastatytų kryžių matyti susibūrę žmonės, kryžių šventinimui ir šv. Mišioms paruošti laikini altoriai. Nuotaika labai pakili. „Kaip per atlaidus“, –  reziumuoja Audrius. Taip, tai patys tikriausi atlaidai – už tautos skausmą, netektį, neviltį, už daugelį metų bedvasės tylos. Ketvirtis šeštos – perduodu radijui, kad rajonai savo ruožus kol kas užpildė apie 10 proc. Artėja Panevėžys. Iš tolo matyti maršrutai, kuriais skubama į akcijos ruožą. Ilgiausia virtinė skuba nuo Šiaulių pusės, bet Panevėžyje spūsčių nematyti – visose sankryžose, apylankose tvarkosi autoinspektoriai. Šaunuoliai panevėžiečiai – čia mums nėra ką veikti, sukame atgal. Praėjo tik ketvirtis valandos, bet visų rajonų užpildomi ruožai stipriai pailgėjo. Mūsų gėlės baigėsi, leidžiamės. Ten apačioje jau pasiruošęs lėktuvas, pilotuojamas Vytauto Tamošiūno. Kol pakraus mūsiškį, skraidysiu su Vytautu. Vaizdas keičiasi, nepaprastai greitai mažėja neužpildytų ruožų, bet Ukmergėje blogai: aplinkkelyje techninė avarija ir jis praktiškai paralyžiuotas. Perduodame šią žinią į žemę ir skrendame toliau. Jonavos plentas pasitinka tuo pačiu vaizdu. Nors per Ukmergės centrą jau važiuojama dviem juostomis, bet milžiniška kolona vos vos juda. Maldaujame, kad inspektoriai kuo greičiau likviduotų spūstį aplinkkelyje. Iš žemės mums atsako, kad daro, ką gali. „Kad tai būtų darę ir prieš valandą“, – pastebi pilotas. Išbarstome gėles ir leidžiamės – vėl bėgte į jau pakrautą Kazimiero Šalčiaus lėktuvą. Be dešimties minučių septynios. Sutarta, kad mūsų lėktuvas barstys gėles nuo Ukmergės iki Vilniaus, o antrasis – nuo Ukmergės iki Panevėžio ir kiek toliau Latvijos link. Autostradoje tuščių vietų praktiškai jau nematyti. Žmonės jau pradeda kibtis rankomis, nors didžiulis mašinų srautas dar skuba į savo ruožus. Perduodame paskutines pastabas į žemę ir pasukame Vilniaus link. Dar be penkių minučių septynios, o žmonės jau visur susikibę rankomis. Dabar, kai nereikia sekti transporto srautų, skrendame virš grandinės – kvapą gniaužiančiai žemai. Įspūdis toks, kad šuoliuojame, nes nuolatos tenka šokčioti virš magistralę kertančių laidų ir viadukų – kaip kokiame Holivudo filme. Vaizdas stulbinantis: beveik visur grandinė susikibusių žmonių, penkiomis ar daugiau eilių stovinčių petys į petį. Kas imsis suskaičiuoti, kiek žmonių stovi grandinėje, kas pasakys, kiek čia vilčių, lūkesčių ir tikėjimo. Dauguma jų nešini juodais kaspinais perrištomis vėliavomis, su žvakutėmis. Džiugina vaikų gausa ir jaunuomenė. Kažkur palei Širvintas didžiulis autostrados plotas užstatytas vien motociklais: rankomis susikibę jaunuoliai, rokeriai, – stebisi Audrius. Mūsų gėlės tiksliai krinta į žaliąją juostą – stebina Kazimiero Šalčiaus virtuoziškas tikslumas ir šalti nervai, nes aukštimatis rodo penkis ir mažiau metrų. Prieš Vilnių stora grandinė dar pastorėja – kylame aukščiau. Tenka saugotis pastatų ir tikros laidų raizgalynės. Štai ir Gedimino bokštas, jo viršūnė pilna žmonių, o žemyn nuo kalno vingiuoja grandinė. Sukame ratu – Katedros aikštėje ištisa žmonių jūra, sukame dar ratą, beriame paskutines gėles ir sukame atgal. Nors akcijos laikas jau baigėsi, žmonės neskuba skirstytis. Matyti virtinės žvakučių, kas keli kilometrai lankose ir pamiškėse žmonės susirinkę apie kryžius ir koplytstulpius – vyksta jų šventinimas. Visur matyti mūsų darbo vaisiai: visos gėlės tvarkingai surinktos ir žaliojoje vejoje vinguriuoja įvairiaspalvė gėlių grandinė. Išsiskirstys žmonės ir visi, važiuojantys šiuo keliu, dar ilgai matys gėlių juostą, gėlių kelią, kuris primins, kokių baisių nelaimių sulaukėme dėl šio nelemto „jubiliejaus“. Tai, ką turėjau laimės stebėti iš viršaus, galima apibūdinti tik neapibrėžtomis sąvokomis: nepaprasta, milžiniška, stulbinama ir kt.

Baltijos kelio dalyviai elgėsi oriai ir santūriai – nebuvo nervingo skubėjimo ar džiaugsmingos euforijos. Likau sužavėtas Lietuvos žmonių organizuotumo, dvasios tvirtybės ir tautinės savimonės. Didžiuojuosi esąs lietuvis. Pasididžiavimo ir ramybės jausmas buvo užliejęs ir mano bendražygius. Mes matėme, kokie vieningi esame. Susikibę rankomis pasakėme, ko norime, ir įrodėme, kad to siekio neužgniauš niekas.

P. S. Perskaičiau, ką užrašęs, ir konstatuoju, kad nė dešimtadaliu neišreiškiau to, ką tada matėme ir jautėme.
Algimantas Norvilas, Kauno ruožo koordinatorius

Kaip aprašyti tai, ko negali aprėpti nei akys, nei pati lakiausia vaizduotė? Baltijos kelias buvo toks veiksmas, kai visa Lietuva turėjo vieną jausmą ir vieną siekį, todėl jį suvokti galime tik širdimi.

Kelioms dienoms praėjus, jausmai slūgsta, išryškėja išsamesnis akcijos vaizdas ir lieka vienas aiškus įspūdis – nepaprasto pakilimo ir vieningos Tautos valios. Nepalaužiamos valios grąžinti Lietuvai Nepriklausomybę.

…Pagyvenęs žmogus atvyko į trasą 9 val. ryto. Jo paklausė, ar ne per anksti jis atvykęs. Jis atsakė: „Ne, mes ir taip pavėlavome 50-čia metų…“

Akcijos organizatoriai ruošėsi dideliam žmonių ir mašinų srautui, planavo, kaip juos išskirstyti ir kur nukreipti. Aptarti veiksmai su autoinspekcija, „žaliaraiščiais“, rajonų žmonėmis, aviatoriais. Rodos, viskas iki smulkmenų išdėstyta, tačiau pasirodė, kad į kelią važiavo ne mažiau kaip 250 tūkstančių žmonių! O kiek susikibo į gyvas grandines miesto gatvėse, pagaliau, namuose?

Visi, kas buvo trasoje ar pakeliui į ją, kas stengėsi, bet negalėjo išvažiuoti iš Kauno, visi, kas širdimi buvo kartu, – visi kauniečiai, visa Lietuva – buvo akcijos dalyviai.

Organizatoriams kauniečiai turėjo nemažai pelnytų priekaištų. Reikėjo nustatyti ankstesnį išvykimo laiką, nurodyti aplinkinius kelius, gauti daugiau miesto autobusų… Reikėjo nuo pat ryto pastatyti Sąjūdžio „žaliaraiščius“ (jie iš Kauno išvyko 14 val., o trasoje atsirado tik apie 17 val.), geriau aprūpinti juos ryšio priemonėmis… Kai ką iš tiesų buvo galima padaryti, kai ko – neįmanoma. Turime nuoširdžiai atsiprašyti žmonių, nespėjusių atvažiuoti į nurodytą atkarpą, o labiausiai tų, kurie tikėjosi nuvykti miesto autobusais nuo Kauno pilies ir kitų, iš anksto paskelbtų vietų. Visur susirinko tokios minios žmonių, kad jų nebūtų galėjęs išvežti visas autobusų parkas. Žmonės sėdo netgi į maršrutinius autobusus, o jų vairuotojai, gavę dispečerio leidimą, suko į trasą…

Turime padėkoti autobusų parkui, aviatoriams, autoinspektoriams, visiems, kurių išvardyti neįmanoma, už pagalbą rengiant šią akciją.

Turime padėkoti vairuotojams – ir lengvųjų automobilių, ir autobusų, ir pravažiuojančių sunkvežimių – už nepaprastą kantrybę, savitvardą, pakantumą. Kad tų savybių nepritrūktume ir toliau!

Dėkojame žmonėms, atnešusiems gėlių berti iš lėktuvų, – koordinatoriai prašė 300 kg, kauniečiai sunešė jų 3 pilnutėlius sunkvežimius.

O visiems mums, kuriems teko laimė gyventi šiuo laikotarpiu ir susikibti rankomis, už šią akciją padėkos ateinančios kartos. Nes Baltijos kelias – tvirtas žingsnis Nepriklausomybės keliu.

…Kažkas po akcijos pasakė: „Jaučiuosi kaip po išpažinties – apsivalęs ir pasiruošęs šventam darbui.“
A. Abišala, Kauno ruožo koordinatorius

Zarasai
Iš Zarasų organizuotai išvažiavo apie 3 tūkst. žmonių. Kelyje nuo Kauno ruožo pusės – labai daug žmonių, nuo Rokiškio pusės – mažai.

Rokiškis
Organizuotai išvyko daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, dalis jų nepasiekė savo ruožo. Ruože buvo 2–3 tūkst. Pastatė du kryžius. Surengtas bendras su Kupiškiu mitingas.

Kupiškis
1. Atvykome gerai.
2. Dalis žmonių įstrigo prie geležinkelio pervažos (prie Panevėžio).
3. Buvo 60 autobusų ir daug automobilių, žmonių buvo dvigubai daugiau negu reikėjo – daugiau kaip 4 tūkst.
4. Po susitikimo buvo surengtas mitingas ir kryžiaus šventinimas.
5. Žmones lydėjo du VAI automobiliai ir du greitosios pagalbos automobiliai.
6. Problemos: reikėjo išvykti anksčiau, nes nespėjome tolygiai paskirstyti žmonių ruože, kadangi ėmė trukdyti kitos kolonos.
Kupiškio atsakingasis sekretorius J. Baniulis

Anykščiai
Į akciją vykome gerai, išskyrus spūstį ties Velžio sankryža, nes susitikome su Kupiškio kolona.
Ruožas visiškai užpildytas, atskirose vietose žmonės stovėjo net 2–4 eilėmis.
Autobusų – 64.
Lengvųjų automobilių – apie 620.
Žmonių – apie 5 tūkst., dar apie 1 000 jau buvo vietoje.
Dalis žmonių dalyvavo mitinge Panevėžyje, dalis – mitinge Kupiškio ir Rokiškio zonoje. Žmones lydėjo VAI ir greitosios pagalbos automobiliai.
A. Vingrys

Panevėžys
Akcija pavyko aukščiausiu lygiu. Kas 3–4 km buvo statomi akmenys, kryžiai, koplytstulpiai: paminklinis akmuo Piniavoje (4 km nuo Panevėžio), 10 km – kryžius, 12 km – kryžius, dvigubas Lietuvos kariuomenės kryžius, akmuo. Pumpėnuose Šiaulių atstovai pastatė koplytstulpį. Panevėžyje įvyko mitingas, susirinko 20 tūkst. žmonių. Jame dalyvavo V. Tomkus, A. Juozaitis, K. Uoka. Senvagėje vyko 50 ratų bėgimas.
Ši informacija yra apie Panevėžio–Pasvalio ruožą. Autorius, deja, nežinomas (pamirštas).

Panevėžio miestas ir Panevėžio rajonas
1. Žmonės vyko visuomeniniu transportu, nuosavomis ir įstaigų mašinomis.
2. –
3. Žmonių – apie 50 tūkst., automobilių – apie 2 tūkst.
4. Kryžkelėje ties Piniavos gyvenviete pašventintas paminklinis akmuo. Įvyko mitingas miesto centrinėje aikštėje, dalyvavo LPS Seimo tarybos nariai K. Uoka, A. Juozaitis, V. Tomkus. Žmonių – daugiau kaip 15 tūkst.
5. Lydėjo VAI ir greitosios pagalbos automobiliai.
6. Kitų miestų delegacijos vėluodamos sunkino (paralyžiuodavo eismą) padėtį kryžkelėse. Ateityje reikėtų organizuoti išvykimą ryte, atsižvelgiant į rajono nutolimą nuo ruožo ir delegacijų gausumą.
G. Šileikis

Šiauliai
Visi dalyviai iš Šiaulių į savo ruožą nespėjo. Džipe lydimi kareivių važiavo Stalinas su Hitleriu. Prie Pumpėnų – 5 eilės, kitur – susiėmę už rankų. Kryžius ir iškaltas akmuo prie Pumpėnų. Šiaulių rajono žmonės pastatė kryžių. Iš viso išvažiavo apie 25 tūkst. žmonių.

Tauragė
Atvyko 60 dengtų sunkvežimių. Iki vietos atvyko apie 50 proc. dalyvių (2 tūkst.), kiti dalyvavo akcijoje pakeliui. Surengtas mitingas.

Radviliškis
Apie 7 tūkst., vietomis 2 eilėmis. 3 km už Pasvalio buvo pastatytas kryžius (šventino du kunigai). Po akcijos įvyko mitingas. Dalyviai atvyko sklandžiai, be ekscesų.

Skuodas
LPS Skuodo taryba siunčia Jūsų prašomą informaciją apie vykusią Baltijos kelio akciją.
Skuodo rajonui buvo skirtas dviejų kilometrų kelio ruožas (nuo septinto iki devinto kilometro) už Panevėžio Latvijos link.

Skuodo rajono žmonės šiame ruože stovėjo normaliai, maždaug 0,4 m žmogus nuo žmogaus viena eile. Tarpų žmonių grandinėje nebuvo. Dalis skuodiškių buvo atėję į talką Neringos miestui (Neringos miesto ruožas buvo tuoj už Skuodo ruožo Latvijos link), sudarydami apie 250 m eilę.

Iš Skuodo į Baltijos kelią išvažiavo 37 keleiviniai autobusai (įvairių markių), 3 mikroautobusai, apie 100 privačių lengvųjų automobilių. Tikslios lengvųjų automobilių apskaitos mes nevedėme, nes to padaryti buvo neįmanoma.

Tikslą pasiekė visi autobusai ir beveik visi lengvieji automobiliai. Iki Skuodui skirto ruožo negalėjo privažiuoti tik apie 10–15 lengvųjų automobilių, įstrigusių penktajame ir šeštajame kilometruose už Pasvalio Latvijos link. Ten susidarė ypač tiršta transporto spūstis. Kelyje buvo judama keturiomis eilėmis, kai kas bandė važiuoti prie kelio esančia dirva, bet nesėkmingai.

Skuodiškiai pastatė du kryžius, dalyvavo mitinge, kuris vyko Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Kad tokią informaciją reikia pateikti Vilniui, LPS Skuodo taryba sužinojo tik po skambučio iš sostinės.
LPS Skuodo tarybos narys Stasys Girdžiūnas

Akmenė
Apie Akmenės rajono gyventojų dalyvavimą Baltijos kelio akcijoje

Išsidėstymas – 2 km ruože nuo 376 iki 378 km (tarp Pasvalio ir Latvijos sienos).

Iš viso akcijoje dalyvavo 2,4 tūkst. žmonių iš Akmenės rajono.

Iš jų minėtame kelio ruože buvo 1,8 tūkst. žmonių. Tarpų grandinėje nebuvo. Stovėta susikibus pusiau ištiestomis rankomis, viena eile.

Iki minėto kelio ruožo neprivažiavo 600 žmonių (įstrigo). Jie prisijungė kitose trasos atkarpose (nukrypimų nuo trasos (atšakų) nebuvo).

Žmonėms nuvežti į trasą panaudota: 38 autobusai, 8 mikroautobusai, 220 asmeninių lengvųjų automobilių.

Akcijos metu prie minėto kelio ruožo pastatytas ir pašventintas koplytstulpis.
Sigitas Žalneravičius, LPS Seimo narys, rajono tarybos narys
Naujoji Akmenė, 1989 m. spalio 4 d.

Joniškis
3 km ruože – apie 6 tūkst. žmonių. Prieš išvykimą užsiregistravo 62 autobusai ir apie 400 lengvųjų automobilių (registravosi ne visi dalyviai). 358 km pastatytas kryžius, šventino Joniškio dekanas.

Biržai
Informacija apie Baltijos kelio akciją
1. Biržų kilometrai: 386–391.
2. „Susiglaudimas“: 3 km stovėjome viena eile, o paskutinius du – dviem, trimis ir daugiau… Pasienyje buvo minios…
3. Tarpai: žinome vieną tarpą (3–4 m), kur buvo ištiestas juodas kaspinas, nors už 300 metrų žmonės stovėjo dviem eilėmis…
4. Trasoje buvo žmonių: iki 10 tūkst. (atsargiau skaičiuojant, 8–9 tūkst.). Automobilių – apie 2 tūkst., autobusų – apie 20.
5. Neprivažiavo: man sakė, kad Saločių kelyje neprivažiavusios lengvosios mašinos stovėjo maždaug 3 km ruože. Atsargiai skaičiuojant, galėjo būti apie 500 automobilių; apie 1,5 tūkst. žmonių. Jie atskiros grandinės nesudarė.
6. Kas vyko: išvakarėse pačiame Latvijos pasienyje pastatėme Rūpintojėlio medinę skulptūrą (autorius – liaudies meistras Algirdas Butkevičius), o po akcijos kunigas V. Kareckas ją pašventino. Dalyvavome Pasvalio ir Bauskės organizuotame mitinge prie Lietuvos ir Latvijos sienos.
P. Gasiulis, LPS Biržų r. tarybos pirmininkas

2. Po dvidešimt penkerių metų

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nario, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininko Romo Pakalnio kalba Baltijos kelio 25-mečio minėjime Vilniuje, Katedros aikštėje, 2014 m. rugpjūčio 23 d.

Mielieji lietuviai,
Mielieji Lietuvos piliečiai,
Mielieji Baltijos šalių broliai,
Aukštieji tautos ir valdžios žmonės!

Tebevirpa širdis nuo prieš 25 metus patirto Baltijos kelio įspūdžio ir nuo šiandienos bendrumo jausmo, kuriuo gyvenau išvykdamas iš svarbiausios mūsų šventovės – Vilniaus arkikatedros bazilikos su šventintu mūsų didžiausiu turtu – lietuviška duona ir važiuodamas susitikti su Baltijos kelio sąšaukoje vėl stovinčiais ir dainuojančiais žmones. Ačiū jiems visiems – ir anuometinio Baltijos kelio organizatoriams bei dalyviams, ir šiandienos žygių dalyviams. Anuomet ir šiandien mačiau daug laimingų ir viltingų veidų. Tačiau, kita vertus, žinau, kad yra ir nusiminusių  bei nusivylusių, tad šiandien kartu verta pagalvoti, ką privalome padaryti, kad laimingųjų gretos gausėtų.

Tačiau pirma apie optimistus. Apie tuos, kurie anuomet pakviesti keliais ir keleliais skubėjo į Didįjį Baltijos kelią pareikšti, kad jie nori gyventi nepriklausomoje valstybėje. Tas didis Laisvės laimėjimas pasiektas 1990 metų kovo 11 dieną sau ir pasauliui paskelbiant, kad atkūrėme Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Sudarėme progą didžioms tautoms ir pasaulio galiūnams pripažinti, kad esame verti būti pasaulio bendruomenės nariais. Kaip Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas galiu pasidžiaugti tuo, kad Baltijos kelias įgavo labai aiškų tarptautinį pripažinimą, kai 2009 m. trijų Baltijos šalių siūlymu buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO globojamą programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Džiaugiuosi ir tuo, kad nuo 2014 m. birželio visos tos 36 vietos, kuriose prieš 25 metus telkėsi iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, įrašytos į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Džiaugiuosi ir tuo, kad Baltijos kelio ženklai be didelių paraginimų tvarkomi ir prižiūrimi, o vakar savivaldybių ir senųjų Sąjūdžio entuziastų pastangomis atidengti dar devyni Baltijos kelio atminimo ženklai. Maždaug po valandos Latvijos pasienyje Saločiuose bus atidengtas Baltijos kelio 25-čio atminimo ženklas. Visa tai rodo, kad Baltijos kelio atminimas gyvas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Dėkoju visiems ir už žodžius, bet ypač – už veiksmus ir už supratimą, kad įspūdingai pradėtas Baltijos kelio žygis dar toli gražu nėra baigtas.

Visiems pesimistams ar kitaip nelaimingiems noriu priminti JAV prezidento Džono Ficdžeraldo Kenedžio žodžius: neklausk, ką tau Tėvynė gali padaryti, paklausk, ką gali padaryti jai tu. Taigi klausimas labai asmeniškas: ką padarėme kiekvienas iš mūsų, kad Lietuvoje būtų kitaip, kad būtų geriau. Negerai, jei nepadarėme nieko arba padarėme labai nedaug, jeigu tik dejuojame ir nieko nedarome. Visiems valdžios žmonėms taip pat reikia aiškiai pasakyti: atotrūkis tarp valdžios ir žmonių turi būti mažesnis, nes dabar kai kam atrodo, kad valdžia dirba sau ir rūpinasi daugiau savimi negu valstybės ir žmonių rūpesčiais. Kad mažėtų šis atotrūkis, reikia ne tik piliečių, bet ir valdžioje esančių žmonių pastangų. Žiūrint į partijų kūrimosi ir nykimo istorijas bei į politikų bėgiojimą iš partijos į partiją, taip ir norisi juokais siūlyti: kurkime nepartinių partiją. Ji tikriausiai neturėtų suprantamos ideologijos (o kuri turi?), bet turėtų daug narių ir turėtų daug įtakingų vyrų bei moterų, kuriuos būtų be galo sunku atleisti iš viceministrų ar kitų pareigūnų postų. Tokia partija tikriausiai neleistų diskredituoti už laisvę žuvusių Lietuvos savanorių atminimo ir nevažinėtų iš Lietuvos sostinės autobusas į Giedraičius su užrašu Wilno–Gedroicy. Taip nebuvo net okupuotoje Lietuvoje (plojimai), net dailininko Antano Jaroševičiaus paminklas savanoriams Giedraičiuose nebuvo nugriautas. Dabar viena kita partija griauna piliečių pasitikėjimą valstybe. Ir nieko, dalyvauja valdymu užsiimančiose koalicijose. Suprantu, kad šventės dieną nedera kalbėti apie problemas. Bet čia kalbu apie vertybes ir tiesą.

Kariaujame su korupcija, ir tos kovos rezultatų labai reikia. Tačiau taip pat reikėtų pradėti pratintis liautis meluoti. Statome viešbutį, o išeina daugiabutis gyvenamas namas, statome elingą valčiai laikyti, o išeina pirtis (kaip toj dainoj: aš pasėjau linelius, o išdygo bulbos (tarmiškai). Raginame piliečius laikytis įstatymų ir vykdyti teismo sprendimus, bet patyliukais ieškome būdų, kaip pakeičiant įstatymus nevykdyti teismų sprendimų. Kalbu apie melą ir partijas, kurios galų gale gali sudaryti prielaidas kokiems nors žaliems žmogeliukams apyaušry atsirasti. Žinia, pasaulis galingas, apgins, bet nuo avantiūristų apsisaugoti turi būti mokomi ir valstybės piliečiai. Visai neseniai buvome liūliuojami, kad jokių pavojų nėra. Pavojų yra ir apie juos Europos Parlamente keletą metų kalbėjo Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys. Kažin ar liko ten Parlamento narys, kuris dabar aiškiai pasisakytų apie politikos ir moralės santykį? Lenkiškai rašęs Stanislovas Moravskis 1849 metais rašė, cituoju: „Parduotų tėvą, jei kas pirktų, aišku /…/“. Čia švelniai kalbu apie karinio laivo „Mistralis“ pardavimą. Taigi ar nėra pavojaus, kad tarp pasaulio galingųjų įsivyraus principas perku-parduodu, nes ekonomika ir dujos svarbiau?

Štai todėl reikia nuolat prisiminti, kad Baltijos kelias yra tik pradžia, kad valstybės kūrimas yra nenutrūkstamas darbas, kuriam reikia mobilizuoti visas visuomenės galias. Praėjo 219 metų, kai trys kaimynės brutaliai pasidalijo demokratiškai bandžiusią tvarkytis Abiejų Tautų Respubliką. Aš labai norėčiau, kad istorijos tęsinys Lietuvai būtų kitoks nei 1795 metais. Galbūt todėl mes ir šiandien esame Didžiajame Baltijos kelyje. Ir esame ne vieni: su mumis estai ir latviai. Ir todėl šiandien tebūnie pasakyta:
ELAGU EESTI !
LAI DZIVUO LATVIJA !
TEGYVUOJA LIETUVA ir tautas sujungęs BALTIJOS KELIAS!

lt.wikipedia.org nuotr.