Alfonsas Petrulis. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė. Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6 (nuotraukos fragmentas)
Neringa Tuškevičienė, „Krašto žinių“ vyr.redaktorė
Ką man reiškia Lietuva? – Gal tai žodis ir gana? Man ji didelė svajonė, nesibaigianti dėlionė. Klaupiuosi prieš tave, mano Lietuva…. Gyvuok per amžius – būk laisva! (Alfonsas Petrulis)
Prieš 150 metų Kateliškiuose, Čypėnų valsčiuje, gimė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-osios akto signataras, kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius, Lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje dalyvis Alfonsas Petrulis. Savo ganytojišką kelią baigė Musninkuose (Širvintų raj.), ten ir palaidotas Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje.
Musninkiečiai prisimena savo krašto šviesuolį, kunigą
Rugpjūčio 6 dieną Musninkų Šv. Trejybės bažnyčioje vyko istoriniai Atsimainymo atlaidai, kurių metu buvo minimas čia kunigavusio ir čia palaidoto Signataro Alfonso Petrulio 150 metų gimimo jubiliejus bei įteikta pirmoji Signataro premija Musninkų krašto šviesuoliui.
Iškilmių organizatorius, Musninkų klebonas kunigas Marius Talutis džiaugiasi, kad „daugybė žmonių iš įvairių įstaigų, organizacijų, bendruomenių talkino rengiantis šiai šventei. Todėl turime net tris parodas, turėjome meninę programą, šventėme iškilmingą Eucharistiją, grožėjomės jaukiai išpuošta ir švaria šventove, klausėmės puikaus giedojimo, dalyvavome įdomioje meninėje programoje, džiaugėmės puikia agape, ne tik skaniu totorišku plovu ir Merės tortu bei Punsko šakočiais, bet ir linksmomis dainomis. Visiems labai labai nuoširdus AČIŪ❤“
Atlaidų svečias – Vabalninko (kun. A. Petrulio tėviškės) klebonas kunigas Jonas Tamošiūnas.
Iškilmingų mišių metu vykusi procesija ėjo pro Signataro Alfonso Petrulio kapą. Taip netiesiogiai atiduota pagarba ir pačiam Signatarui. Po mišių norintys ėjo prie Jo kapo ir nusilenkė, kiti uždegė žvakutes, padėjo gėlių.
Bažnyčios šventoriuje, tvoros arkose buvo eksponuojama nuotraukų paroda „Nepriklausomybės akto signataro, kunigo Alfonso Petrulio gyvenimo takais“, kurią organizavo Musninkų ir Vileikiškių bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.
Pirmoji A.Petrulio premija
Mišių pabaigoje pirmą kartą Musninkų parapijos istorijoje įteikta Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio premija. Pirmuoju laureatu tapo Juozas Kalinauskas. Šis žmogus yra didžiulis savo gimtojo krašto patriotas, kuris savo talentą ir širdį atidavė mūsų kraštui.
„Nedideli darbai taip pat reikšmingi. Jie ratilais banguoja ir akina kitus imtis veiklų“, – sakė medžio drožėjas, restauratorius Juozas Kalinauskas, laidoje, rengtoje apie gimtuosius Musninkus.
Ir išties, stipendijos laureato Juozo darbai banguoja ne tik Musninkų krašte. Visur, kur tik reikalinga medžio virtuozo ranka ar akis – Juozas pirmas. Jis be galo rūpinasi savanorių atminimo įamžinimu ne vien Musninkuose. Juozas daug prisidėjo prie Vyčio kryžių gamybos ir pastatymo Musninkų apylinkėse, kurie skirti Nepriklausomybės kovų savanorių atminimui, jo rankų darbas – kryžius Musninkų sankryžoje, įvairūs restauraciniai darbai.
Juozas vienas iš tų, kurie rūpinasi ir Čiobiškio ąžuolo pastatymu. Jis paaukojo daug laiko ir medienos Musninkų „Spindulio“ bendruomenės namų restauravimui ir įrengimui. Kunigo Mariaus Talučio žodžiais: „Juozas visą save atiduoda visuomeniniam ir krikščioniškam gyvenimui“.
Lietuva, mylėjau ir mylėsiu
Po Atlaidų Švč. Trejybės bažnyčioje Širvintų kultūros centro Musninkų filialo mėgėjų teatras „Suktukas“ parodė literatūrinę kompoziciją „Lietuva, mylėjau ir mylėsiu“ (režisierė Dalia Kiaulevičiūtė). Signataro A.Petrulio vaidmenį atliko Tadas Imbrasas.
Po visų iškilmių klebonas pakvietė parapijiečius į Agapę pievelėje šalia varpinės. Agapė – tai bendras pabuvimas kartu, pasikalbėti ir pasivaišinti. Vieni dideli atlaidų pietūs. Į šventę atvyko totorius iš Trakų Tairas ir dideliame puode ant ugnies gamino tikrą totorišką plovą, kurio su malonumu ragavo susirinkusieji. Saldumynais vaišino Punsko dosnūs žmonės padovanoję du didelius šakočius, o gėrimais pasirūpino Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, užraugusi statinę skanios giros.
Parapijiečiai ir miestelio svečiai smagiai vaišinosi, dalijosi įspūdžiais, čia pat skambėjo Musninkų bendruomenės kaimo kapelos dainos ir virkdoma armonika.
