Vos tik išgirstame žodį „masažas“ – galvoje iškart iškyla atsipalaidavimo vaizdas, švelni muzika ir pažadas: „mes išmasažuosime toksinus ir pagreitinsime limfos tekėjimą“. Skamba viliojančiai, tačiau ar tai – tiesa, ar tiesiog rinkodaros dūmai?

„Išmasažuosime toksinus“ – gražus, bet tuščias pažadas?

Terminas „toksinai“ masažo kontekste dažnai vartojamas labai laisvai. Tačiau medicinoje „toksinas“ – tai konkreti, kenksminga biologinė medžiaga, pavyzdžiui, bakterijų ar gyvačių nuodai. Kasdienėje kalboje toksinais dažnai vadinama bet kas – nuo netinkamo maisto iki streso. Masažo metu galime atsipalaiduoti, pagerinti kraujotaką, bet jokie mokslo tyrimai nepatvirtina, kad masažas „išvalo toksinus“ per odą ar raumenis.

Gyd. reabilitologė Rūta paaiškina: „Už organizmo valymą atsakingi inkstai, kepenys ir limfinė sistema. Masažas gali šiek tiek pagerinti kraujo bei limfos cirkuliaciją, bet jis neišvalo organizmo. Tai kaip manyti, kad paglostymas gali pašalinti virusą – fiziškai neįmanoma.“

O kaip su „užsistovėjusia limfa“?

Limfinė sistema – tai sudėtingas mūsų imuninės sistemos tinklas, kuris transportuoja limfą (bespalvį skystį, kuriame yra baltųjų kraujo kūnelių), šalina atliekas, mikroorganizmus bei perteklinį tarpląstelinį skystį iš audinių. Ji neturi savo „variklio“ kaip širdis kraujotakai – limfa juda dėl raumenų susitraukimų, kvėpavimo judesių ir kūno judrumo, todėl aktyvus judėjimas, gilus kvėpavimas ir fizinis krūvis natūraliai palaiko jos tekėjimą.

Limfodrenažinis masažas gali būti labai naudingas, kai sutrinka natūrali limfos cirkuliacija – tai dažnai nutinka po operacijų (ypač po onkologinių gydymų), esant limfedemai, venų nepakankamumui ar tam tikroms uždegiminėms ligoms. Šiais atvejais masažas padeda sumažinti tinimus, pagerinti audinių mitybą ir mažina infekcijų riziką.

Tačiau kai kalbama apie sveiką, fiziškai aktyvų žmogų – mokslas neturi aiškių įrodymų, kad limfa „užsistovi“ tiek, kad ją reikėtų dirbtinai „stumdyti“ rankomis. Limfinė sistema veikia tyliai, bet efektyviai, ir dažnai daugiau naudos duoda paprastas pasivaikščiojimas nei brangus „detoksikuojantis“ masažas.

Be to, klaidingai atliktas masažas, ypač per stiprus spaudimas ar neteisingi judesiai – gali pažeisti paviršinius limfinius kapiliarus, sukelti diskomfortą ar net atvirkštinį efektą – skysčių kaupimąsi audiniuose. Taigi, limfodrenažą turėtų atlikti tik apmokyti specialistai, ypač jei yra sveikatos problemų.

Masažas – naudingas, bet ne magiškas

Tai nereiškia, kad masažas nevertingas. Priešingai – tai vienas veiksmingiausių būdų mažinti stresą, atpalaiduoti raumenų įtampą, pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad reguliarus masažas Vilniuje gali sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį iki 31 %, pagerinti miego kokybę ir sumažinti skausmą pacientams, turintiems lėtinę įtampą ar fibromialgiją.

Tačiau svarbu suvokti – tai nėra detoksikacijos priemonė. Jei masažistas žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“ – greičiausiai parduoda iliuziją, o ne rezultatą.

Kodėl mitai vis dar gyvi?

Dalis mitų išlieka todėl, kad žmonės po masažo jaučiasi lengviau, atsipalaidavę – tai prilyginama „išsivalymui“, nors tai yra psichologinė, ne fiziologinė reakcija. Taip pat – rinkodaros kalba dažnai naudoja neapibrėžtus, bet emociškai stiprius žodžius, kurie skamba profesionaliai, bet moksliškai yra bevertiniai.

Kaip pastebi gyd. Jonaitienė: „Masažo nauda reali, bet kai kuriems masažo salonams patogiau klientą pririšti pažadu „išvalyti kūną“, nei tiesiog pasakyti – padėsim jūsų nugarai atsipalaiduoti.“

Jei eini į masažą atsipalaiduoti, atpalaiduoti raumenis, sumažinti stresą – puiku. Masažas gali būti nuostabus ritualas tavo fizinei ir emocinei sveikatai. Tačiau jei tikiesi, kad rankų prisilietimai „išstums toksinus“ ar „limfą“ – verta sustoti ir paklausti: ar mano kūnas iš tiesų „užsistovėjęs“, ar tiesiog pervargęs?

Masažas – ne magija. Tai mokslu pagrįstas būdas pasirūpinti savimi. Bet tam, kad jis veiktų – užtenka tiesos, be marketinginių burtažodžių.