„Karšta vasaros popietė“ 1000X1000 mm. Akrilas, drobė. 2022 m.

Gabrielė Kuizinaitė, menotyrininkė, www.voruta.lt

Šiuo metu Verslo centre K29 Vilniuje (Konstitucijos pr. 29) veikia kauniečio tapytojo, dizainerio, fotomenininko Mariaus Morkūno personalinė tapybos darbų paroda.

Marius Morkūnas yra tapytojų grupės „Mėlynas menas“ narys. Šios grupės įkūrėjas tapytojas Gitas Markutis. Marius – jaunos kartos  kūrėjas, save realizuoja įvairiose meno srityse, dalyvauja parodose. Autorius gyvena ir kuria Kaune. Jis yra baigęs Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją. Vėliau  studijavo ir apsigynė bakalauro bei magistro laipsnius Vilniaus dailės akademijoje vizualinio dizaino specialybę.

Menu M. Morkūnas susidomėjo dar mokyklos laikais pirmosiose klasėse. Nuo 1988-1991 metų pradėjo kurti akvareles ir jomis puošti namų interjerus, vėliau tapybą bei dalyvauti parodose. Domisi japonų kultūros menu, nes ji suteikia estetikos suvokimą meninėse kompozicijose. Menininko kūryboje dominuoja minimalizmo, abstrakti stilistika. Vienas iš menininko įkvėpimo šaltinių yra gamta, stilizuotuose dekoratyviuose darbuose dominuoja gamtos ir  jūros motyvai. Augalo, medžio, paukščio motyvai yra stilizuojami, kartais jie tampa ženklu, kuris įprasmina menininko idėją, išryškina vidinę emociją. O kartais juose per spalvą, liniją yra išryškinamas ir dekoratyvus aspektas.

M. Morkūno darbuose dominuoja estetizuoti vaizdiniai, kurie sudaro neišardomą emocinės darnos ir formos vienovę. Harmoniją ir pusiausvyrą atspindi ir parodos darbų pavadinimai: „Išgirsti tylą“, „Sustabdytas laikas“, „Linijos trapumas“, „Tarp gamtos ir potėpio“, „Tarp brūkšnio ir gamtos“, „Gyva linija“ ir kituose. Menininko pasirinkta stilistika liudija ir jo estetines nuostatas: pasinerti į subtilų meno ir gamtos pasaulį, atrasti ramybę, reflektuoti save ir aplinką. Todėl yra neatmestinas ir terapinis šių darbų poveikis, patiriamas per esteizuotas formas ir koloristiką.

Autorius sutiko atsakyti į kelis klausimus:

Koks pasirinkimas lėmė, kad tapote menininku? Kas, kokios patirtys Jus atvedė į dailės pasaulį?

Kad tapsiu menininku, žinojau jau vaikystėje, tik nebuvo aišku, kokią  sritį pasirinksiu. Piešimo ir skulptūros sritimi domėjausi dar darželyje. Vėliau pradėjau lankyti darželio ir mokyklų dailės būrelius, tačiau įstojus į Eduardo Balsio menų gimnaziją, pradėjo patikti ir kiti dalykai: dizainas, tapyba, fotografija. Skulptūra nuėjo į antrą planą. Visos šios trys kryptys mano meniniame pasaulyje  išliko ir dabar. Dizainas ir tapyba yra pagrindinės sritys, o fotografija man yra  kaip poilsis, kaip terapija. Tačiau pasitaiko užsakymų išfotografuoti produkciją katalogams ar tinklapiams ir sukurti gražią prekinę išvaizdą, visa tai siejasi glaudžiai su dizainu.

Jūs esat profesionalus menininkas, grafikos dizaineris, tapytojas ir fotografas. Kaip Jums pavyksta šias meno sritis suderinti tarpusavyje?

Visos sritys man siejasi, nes kuriu ir dirbu jau 23 metus. Tiek mano kurtuose atvirukuose, tiek kalendoriuose tapybą jungiu su dizainu ir fotografija. Per ją jaučiu spalvas, šešėlius ir kompoziciją, kurdamas fotografijas galvoju, kur ją taikysiu dizaine, nes reikės formų, faktūrų, reikiamo kampo brošiūroje ar kalendoriuje. Viskas mano kūryboje jungiasi kartu. Kartais, tiesiog ranka piešiu grafinį Klaipėdos miesto vaizdą, vėliau jį su įvairiomis, iškiliomis spaudos technologijomis, panaudoju knygų ar kalendorių viršeliuose bei leidiniuose.

Dizainas ir fotografija man padėjo pajausti spalvą, kaip sureguliuoti ir nufotografuoti, daugeliu atveju sudėtingą procesą –  šviežiai atrodantį maistą. Kad jis atrodytų skaniai ir patraukliai. Žinau, kaip spalvas išgauti, kaip sumaišyti, ir kaip gauti šešėlius. Mokėjimas pajausti spalvą labai gelbėja tapyboje ir dizaine. Kūryboje, man visuomet viena sritis papildo kitą, jos visą laiką eina kartu.

Kaip kinta ir keičiasi Jūsų temos kiekvienoje išvardintoje meno srityje, kurios Jus lydi? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?

Temos panašios, jos vėl grįžta su pajūriu, tik kartais norisi improvizacijos, kur galiu sukurti abstraktą ar priderinti tušu grafinį vaizdą. Įvairių išmoktų technikų panaudojimas svarbus, kartais patinka maišyti skirtingus stilius. O kartais, tiesiog yra užsakymas sukurti ir meniškai perteikti uostą ar krovinių terminalą, ir tai būna padaroma tapybos, grafikos ar erdvinių detalių pagalba.

Kokios studijos labiausiai įtakojo jūsų dabartinę veiklą?

Jau besimokant Eduardo Balsio menų gimnazijoje buvo galimybė pasirinkti kryptis. Ir ten nuo 8 klasės pasirinkau dizaino kryptį bei mokytoją, kuri paruošė mane studijoms. Tuo metu dizainas man buvo kaip naujovių kūrimas ir labai mane traukė, todėl pasirinkau ją kaip pagrindinę.  Kai buvo stojamieji egzaminai, į vieną vietą pretendavo 7 studentai, iš viso buvo priimta apie 20 studentų. Aš buvau sąraše pirmose vietose. Dėl to labai džiaugiuosi, kad buvau įvertintas. Visi mano dizaino darbai nestandartiniai. Apskritai, aš mėgstu nestandartą ir mano kūryboje visa tai atsispindi. Užsakovai tai pastebi, todėl didžioji dalis mano darbų yra sudėtingesni, su įvairiomis erdvinėmis detalėmis ir spaudos technologijomis,  bei neeiliniais sprendimais. Įmonės su kuriomis dirbu ryšys ir bendradarbiavimas išlieka net ir po 15-20 metų.

Kas Jums kūryboje yra svarbiausia? Kiek Jums meno kūrinyje svarbus dekoratyvumas?

Mano tikslas tapyboje – ramybė, kad žvelgiant į paveikslą būtų galima pailsėti dvasiškai, ir  tai tikrai pavyksta. Jei kabinu ant sienos pats sau kokį paveikslą, tai  tik tas, kuris ramina, su kuriuo gera būti kiekvieną dieną. Pasitelkiu minimalią spalvų paletę ir stilizuotą liniją, pavienius potėpius, kuriu švarų, minimalistinį, detalėmis neperkrautą peizažą, kreipiantį žvilgsnį į tolį. Vyraujanti kūrybos tema – pajūris ir pamarys.  Mane visada traukia vanduo kūryboje, paveiksluose jis paprastai švelniai raibuliuojantis, ramiai tyvuliuojantis. Beveik niekada nematyti aiškios ribos tarp vandens ir dangaus, jie susilydę į vieną, horizonto linija gali būti tik numanoma, o erdvė tokiu būdu tampa begalybe.

Mano pamėgti motyvai – pajūrio pušys, atkakliai nepasiduodančios jūrai ir vėjui, vėjyje siūruojančios pakrantės smilgos ir, žinoma, valtys. Dekoratyvumas, stilius, detalizavimas labai svarbus, jis padeda žiūrovui pajausti smilgos trapumą, akmens svorį ir blizgesį, bangų judesį. Nors detalės nėra iki galo išdirbtos, bet manau svarbiausia jausmas, potėpio gyvumas, trapumas, šviežias, o ne išvargintas įspūdis, kartais smulkus detalizavimas paveikslą „išvargina, nukankina“. Aš visada  siekiu vienu potėpiu padaryti galutinį norimą vaizdą, kad jis būtų gyvas ir nekiltų klausimų kas tai ir kodėl. Linija ir potėpis turi būti tobulas nuo pradžios iki pabaigos. Ir visa šių linijų bei potėpių kompozicija turi kelti gražius jausmus, vidinę ramybę.

Paminėkite pastarųjų metų savo parodas. Kokius darbus jose rodote? Ar parodose eksponuojami darbai jungiasi į ciklus?

Pastaruoju metu vyko personalinės 2 parodos „Išgirsti tylą“  ir  „Sustabdytas laikas“, šiuo metu vyksta trečioji personalinė paroda Vilniuje, verslo centre K29  „Tarp gamtos ir potėpio“. Buvo nemažai parodų su „Mėlynas menas“ tapytojų grupe, mažiausiai 6 parodos per pusmetį. Jas rengiame nuolat, įvairiose vietovėse, visoje Lietuvoje. Jau suplanuotas ateinančių metų parodų sąrašas, belieka tik įgyvendinti. Darbų temos parodose įvairios, bet viskas vienaip ar kitaip susiję su gamta ir ta vietove, kurioje tapome. Abstrakčių darbų ir kurtų ant popieriaus tušu tokiose parodose neeksponuoju. Visi kiti darbai, kurie rodomi parodose, vedami į bendrą gamtos ramybės ciklą, kuris sudalinamas dalimis – senesni darbai, vidutiniai ir naujausi. Ateityje planuoju parengti abstraktesnių darbų ir grafinių, ant popieriaus darytų tušu, darbų ciklą.  Planuose yra sukurti miesto tematikos ciklą panašia stilistika.