Lituanistikos tyrimo centre – paskaita apie Lietuvių rašytojų draugijos istoriją

Lituanistikos tyrimo centre – paskaita apie Lietuvių rašytojų draugijos istoriją

Lituanistikos tyrimo centre – Vytauto Didžiojo universiteto docentės literatūrologės dr. Žydronės Kolevinskienės paskaita „Ką pasakoja šimtametės draugijos archyvai?”

„Vorutos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, Lemontas, JAV

Gegužės mėnesį Lituanistikos tyrimo centre Lemonte (JAV) išeivijos lietuviai susirinko į Vytauto Didžiojo universiteto docentės literatūrologės dr. Žydronės Kolevinskienės paskaitą apie Lietuvių rašytojų draugijos istoriją Lietuvoje ir išeivijoje „Ką pasakoja šimtametės draugijos archyvai”. Renginį moderavo Lituanistikos tyrimo centro Valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė.

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto docentė literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, tirianti Lietuvių rašytojų draugijos Amerikoje veiklą nuo 1950 iki 1990 metų, jau penktą kartą (pirmasis apsilankymas buvo 2008 metais) atvyksta į Lituanistikos tyrimo centrą su labai konkrečiu tikslu – baigti rinkti medžiagą ir sutikrinti duomenis apie Lietuvių rašytojų draugiją Amerikoje.

Iš kairės į dešinę – Lituanistikos tyrimo centro Valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto docentė literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė

„Tačiau, nors atvykstu nebe pirmą kartą, randu naujų, nežinomų dokumentų, – paskaitos metu pasakojo dr. Ž. Kolevinskienė, pavyzdžiui, mokslininkui didelis atradimo džiaugsmas, kai randi iki šiol nežinomus, niekur nepublikuotus Liūnės Sutemos laiškus rašytojui Česlovui Grincevičiui (kuris vėliau buvo Pasaulio lietuvių archyvo vadovas ir Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas), Jurgio Savickio rankraštinio palikimo bylą su paminklo Jurgiui Savickiui statymu Prancūzijoje susijusiais dokumentais, rašytojo Juozo Krumino epistoliniame palikime užfiksuotas paskutiniųjų gyvenimo savaičių detales. Šios stažuotės metu naujai atsivėrė LRD pirmininko Česlovo Grincevičiaus archyvas, kuriam anksčiau buvau skyrusi mažiau dėmesio“.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė pabrėžė, jog Lituanistikos tyrimo centras, dabar iš Čikagos persikėlęs į Lemontą, suteikia puikias sąlygas darbui: darbo vieta mokslininkui, kompiuteris (jeigu reikalinga), skeneris, kopijavimo aparatas. Čia pat – ir laikraščių fondai, biblioteka, kur dirbant gali patikrinti reikalingą informaciją ar surasti trūkstamą. O Centro pastatą juosianti didelė žalia pieva, žydintys medžiai, pasak mokslininkės,  atokvėpio minutėmis leidžia pasijusti lyg Lietuvoje.

Diskusijos akimirka. Iš kairės į dešinę – poetas Linas Umbrasas ir doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

„Atrastais archyviniais lobiais rūpėjo pasidalyti su Lituanistikos tyrimo centro darbuotojais, savanoriais, lietuvių bendruomene, – kalbėjo  Vytauto Didžiojo universiteto docentė, – todėl esu labai dėkinga Lituanistikos tyrimo centrui už šiltą gegužės 13-osios vakarą organizuotą atvirą paskaitą, kurią pavadinau „Ką pasakoja šimtametės draugijos archyvai?“.

Paskaitai pasibaigus referentė dėkojo Lituanistikos tyrimo centro Tarybos pirmininkui dr. Robertui Vitui, Lituanistikos tyrimo centro Valdybos pirmininkei Kristinai Lapienytei, Centro darbuotojoms Indrei Antanaitis Jacobs ir Gailei Vitienei už ypatingą globą ir akademinę pagalbą stažuotės metu, ir, renginio moderatorei pakvietus toliau tęsti diskusijas prie vaišių stalo, dalijosi įspūdžiais su renginio svečiais.

Živilės Gurauskienės nuotr.

Naujienos iš interneto