Pagrindinis puslapis Lietuva Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu ir valstybine kalba

Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu ir valstybine kalba

Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu ir valstybine kalba

Valstybinės kalbos gynėjų mitingas. Kalba dr. Kazimieras Garšva | J. Česnavičiaus nuotr.

www.voruta.lt

Vasario 15 d., pirmadienį,  keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio vientisumo apsauga. Vasario 15 d. Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir  Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei išsiųstame kreipimesi, Lietuvos vadovai raginami nepalaikyti Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos siekio rengiamame Tautinių mažumų įstatyme įtvirtinti regionines lenkų ir rusų kalbas, bei siūlomos privilegijos – tautinių bendrijų atstovams oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba.

Kreipimąsi pasirašę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ bei „Vilnijos“ draugijos vadovai  minėtus politikų siekius vadina antikonstituciniais, prieštaraujančiais Seimo nario ir ministro priesaikoms ir prašo šalies vadovų „siekti, kad priesaikos Lietuvos Respublikai pažeidėjai, veikiantys prieš konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą“ būtų viešinami ir traukiami atsakomybėn.

„Per 1000 metų kompaktiškas etninių lietuvių žemių plotas tarp Minsko ir Varšuvos sumažėjo kelis kartus. Per paskutiniuosius 28 metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu. Dabar per Teisingumo ministeriją, Vyriausybę ir Seimą neteisėtai ruošiamasi apriboti ir konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą. Pirma, per vadinamąjį Tautinių mažumų įstatymą Vilniaus, Klaipėdos regionuose siekiama kurti Kremliui reikalingą teritorinę autonomiją su regioninėmis lenkų, rusų kalbomis, gaivinti okupacijų padarinius, atskirti Lietuvą nuo Latvijos, Estijos ir daugumos kitų ES valstybių teisinių sistemų. Antra, LR piliečių asmenvardžių rašyboje siekiama keisti valstybinės kalbos abėcėlę, rašybos, tarties principus ir kenkti seniausios gyvosios indoeuropiečių kalbos sistemai“, – rašoma kreipimesi į šalies vadovus.

Kreipimesi primenama, kad privataus gyvenimo srityse visi Lietuvos piliečiai yra laisvi vartoti jiems priimtiną kalbą ar tarmę. Valstybė yra sudariusi palankias sąlygas visiems savo  piliečiams, tarp jų ir priklausantiems tautinėms bendrijoms, puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius jokiai tautybei, kalbai ar bendrijai neteikdama privilegijų. Tačiau, kreipimosi autoriai pabrėžia, kad visose Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvos įstaigose, įmonėse bei organizacijose privalo būti vartojama valstybinė kalba. Primenamas 1999-10-21 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo pasisakymas, jog „valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“.

„Mes nesutinkame, kad Lietuva neteisėtai būtų daroma federacine valstybe su teritorinėmis autonomijomis ir 3 valstybinėmis kalbomis. Pagal LR Konstitucijos 3, 9 str. tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta, be referendumo kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Kviečiame Jus nepalaikyti antikonstitucinių įstatymų projektų, prieštaraujančių Seimo nario, ministro priesaikoms. Prašome siekti, kad priesaikos Lietuvos Respublikai pažeidėjai, veikiantys prieš konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą (E. Dobrovolska ir kiti) būtų viešinami ir patraukiami atsakomybėn“, – rašoma pareiškime.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas,  Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“  laikinai pirmininko pareigas einantis Jonas Vaiškūnas ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva.

 

Naujienos iš interneto