Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos  Tarybos posėdžio balsas 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos  Tarybos posėdžio balsas 

Raimundo Kaminsko nuotr.

Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt

Gruodžio 9 dieną Kaune įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tarybos  išplėstinis posėdis.  Jame dalyvavo LR Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Valdas Rakutis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas. Posėdžiui pirmininkavo LPKTS Širvintų filialo pirmininkė Irena Vasiliauskienė. Ji papasakojo apie surengtus kartu su šauliais žygius partizanų takais, kvietė visada prisiminti sovietinių okupantų organizuotus trėmimus, Lietuvos laisvės kovotojus, partizanų dainas. Sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas apžvelgė nuveiktus darbus, padėkojo veikliems Sąjungos nariams, Valdybos pirmininkui už įrengtą tremties muziejų, už surengtus renginius, pasidžiaugė redaktorės Audronės Kaminskienės  redaguojamo laikraščio kryptimi, jo gyvybingumu.

Jėzuitų draugijos narys, misionierius kunigas Antanas Saulaitis jau seniai žinomas savo skleidžiama gerumo Šviesa ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.  Vaikystėje palikęs Lietuvą, Amerikoje ir kitur lietuvių susibūrimuose ne tik skleidė Dievo žodį, bet ir savo įtaigiu  žodžiu stiprino svetur gyvenančių lietuvių dvasią, jų vienybę ir viltį, ragindamas išlaikyti savo kalbą, papročius, lietuviškumą. Dabar, kiek leidžia jo jėgos, vaisingai darbuojasi Lietuvoje. Dažnai kalba ir per Lietuvos „Mažosios studijos“ radiją.

LPKT Sąjungos pakviestas atvyko ir į Kauną dalyvauti    minimame Sąjungos Tarybos posėdyje.  Atvyko kaip Kalėdų Senelis, nešinąs didele brangia pažintine dovana – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungai padovanojo užsienyje sukauptas įvairių lietuviškų organizacijų  istorines vėliavas. Tarybos posėdžio dalyviams kunigas  Antanas Saulaitis papasakojo tų vėliavų kilmę, jų istoriją ir reikšmę.  Jis susirinkusius kvietė visada   išlaikyti  žmogaus gerąsias savybes, nepasiduoti  blogio ir pykčio jėgoms. Kvietė daryti džiaugsmą teikiančius gerus darbus, labiau vieni kitais rūpintis, Šviesą sugebėti  pamatyti ir tamsoje. Palinkėjo prasmingai sutikti šventas Kalėdas ir Naujuosius metus

LPKT Sąjungos Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila    nuoširdžiai  padėkojo kunigui Antanui Saulaičiui už šią brangią istorinių vėliavų dovaną, už jo  pasakytus labai gilius žodžius.  Susirinkusieji išreiškė savo padėką gausiais plojimais.

Kalbėjęs kauniečių pamėgtas LR Seimo narys Valdas Rakutis taip pat padėkojo atvykusiam svečiui už dovaną. Kvietė visus nuolat domėtis Lietuvos istorija,  apžvelgė vykusių Seimo pasėdžių turinius ir    ateities planus. Pažadėjo visada balsuoti už tradicinės šeimos ir tautinių krikščioniškų vertybių palaikymą, už buvusių tremtinių interesus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis   direktorius dr. Arūnas Bubnys pasidžiaugė buvusių tremtinių ir jų esančių  palikuonių vaisinga veikla, pažadėjo savo darbo bare atsižvelgti į LPKT Sąjungos pageidavimus, palinkėjo geros sveikatos, gražių ateinančių švenčių.

Posėdžio dalyvius, nešina saldumynų krepšeliu,  pasveikino ir LR Seimo narė Angelė Jakavonytė.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas. R. Kaminsko nuotr.

Man teko pateikti posėdžio dalyviams LPKTS Kreipimosi tekstą, adresuotą  atitinkamoms Vyriausybės įstaigoms dėl nerimą keliančios valstybinės kalbos vartojimo erdvės siaurinimo, didėjančio  lietuviškų žodžių išstūmimo  viešose iškabose, dėl  žiniasklaidoje sklindančių lietuviškų  žodžių didėjančių pakaitalų ir kt., pabrėžiant, kad turime saugoti savo dvasinę kultūrą, jos svarbiausią elementą – kalbą, kurią kai kurios veikiančios  jėgos nori nustumti į pakraštį.

Susirinkusieji   vienbalsiai su gausiais plojimais  pritarė  šiam  Raštui.

Kreipimosi  tekstą pridedame.

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA

Lietuvos Respublikos Seimo  nariui,

Lituanistikos  tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui –

Pauliui Saudargui,

paulius.saudargas@lrs.lt

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui – Simonui Kairiui,

simonas.kairys@lrkm.lt

 Valstybinės   kalbos inspekcijos viršininkui – Audriui  Valotkai,

Audrius.Valotka@lrvki.lt

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei – Violetai Meiliūnaitei.

Violeta.Meiliunaite@vlkk.lt

KREIPIMASIS

2023-12-09

Kaunas

Svarbiausias mūsų tautos kultūros elementas yra kalba. Lietuvių kalba  yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų. Ji atlaikė visų okupacijų metais kėlusias grėsmes jos gyvavimui. Tačiau dabartinėje Nepriklausomoje Lietuvoje  vėl   nerimą kelia  vis didėjanti nelietuviškų žodžių  gausybė viešose iškabose Vilniaus, Kauno  ir kitų didelių mūsų miestų  gatvėse, išstumiantys lietuviškus  užrašus, lietuviškus žodžius.   Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje.  Suprantame, kad firmų ar prekių  pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba. Pvz., daug kur mirga atsidariusių prekyviečių žodis CAFFEINE – greta jokio lietuviško žodžio nėra.  Greta turėtų būti parašyta ir tos prekyvietės turinys – KAVINĖ. Nėra lietuvių kalba paaiškinimų prie tokių užrašų kaip VERO CAFE, BAGS8, MORE, MUST BEE ir pan. Tik angliški žodžiai „puošia“ ir nutiestus dviračių takus. Negalime  Lietuvoje lietuviškai susikalbėti su kai kuriais pavežėjais (taksistais), prekybininkais ir kt.

Per televiziją ir radiją dažnai sklinda lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog taršalai – VAU, OKEI, NARATYVAS, HOBIS ir kt.

Vis labiau pažeidžiamas valstybinės kalbos vartojimo įstatymas. Priimti nutarimai dėl viešosios informacijos valstybine kalba pateikimo ne visuomet vykdomi, mažai kontroliuojami.

Prašome sustabdyti chaotišką  svetimvardžių rašymo tvarką, leidžiančią užsienietiškus asmenvardžius ir vietovardžius rašyti įvairaus pobūdžio leidiniuose ne pagal tarimą, bet pagal  jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną.

Reikalaujame sustabdyti kiekviename žingsnyje rėkiančią viešųjų užrašų  agresyvią reklamą nelietuvių kalba.

Prašome parengti tinkamus lietuviškus žodžius ir lietuvišką rašybą skaitmeninėje erdvėje ir atsiradusiose naujovėse.

Patariame apmokestinti nepaisančius  Valstybinės kalbos įstatymo – solidžiu metiniu mokesčiu.

Reikalaujame išlaikyti lietuviško žodžio orumą, jo veiksmingumą, užkertant kelią nesaikingam anglų kalbos ir   vadinamų „tarptautinių“ žodžių  vartojimui.

Pritariame Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio,   Kauno deputatų klubo ir kitų visuomeninių organizacijų  išreikštam rūpesčiui dėl valstybinės kalbos vartojimo erdvės siaurinimo ir jos  ignoravimo.

Tuo reikalu pagal Valstybinės kalbos inspekcijos patarimą buvo kreiptasi į  Kauno miesto  savivaldybės kalbos tvarkytoją Editą  Šveikauskienę. Ji išreikšdama savo negalią, patarė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Šios tarnybos vardu vyriausioji specialistė Božena Jodko nurodė, kad turėtume  kreiptis į Valstybinės kalbos inspekciją…

Sąjungos pirmininkas                                 Gvidas  Rutkauskas

Valdybos pirmininkas                                Vladas Sungaila

LPKTS Tarybos posėdžio pirmininkė        Irena Vasiliauskienė

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto