Pagrindinis puslapis Religija Katalikų Bažnyčia Laisvės premijos laureatai – LKBK bendradarbiai

Laisvės premijos laureatai – LKBK bendradarbiai

Laisvės premijos laureatai – LKBK bendradarbiai

Kardinolas  S. J. Tamkevičius buvo leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ redaktorius ir leidybos organizatorius, yra 2013 m. Laisvės premijos laureatas. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 1, l. 286.

www.voruta.lt

2021 m. Laisvės premija paskirta  pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bendradarbiams ‒ Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai bei Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei.

Katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų iniciatyva 1972 m. kovo 19 d. pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, nepaisant intensyvaus sovietų saugumo persekiojimo bei represijų, nepertraukiamai buvo leidžiama iki 1989 m. Leidinys informavo Lietuvos bei pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, prievartinę jaunimo ateizaciją, kitus žmogaus teisių ir sąžinės laisvės pažeidimus, politines represijas bei visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji sovietų Lietuvos spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti tendencingai ir net melagingai.

Per 17 metų išleistas 81 numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. tikinčiųjų teisių varžymo, kitų žmogaus teisių pažeidimų, politinių represijų faktų. Dėka leidėjų ir platintojų pasiaukojimo visi numeriai pasiekė Vakarus, kur leidinys būdavo perspausdinamas, verčiamas į užsienio kalbas.

S. Kovaliovas prisidėjo prie leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platinimo užsienyje, yra 2011 m. Laisvės premijos laureatas. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47684/3, t. 1, l. 180.

Sovietų saugumas nuo pat pirmųjų numerių pasirodymo skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios „profilaktinės priemonės“, daugelis bendradarbių patyrė nuolatinį persekiojimą, jų namuose ne kartą buvo atliekamos kratos. Akivaizdu, kad pogrindinis leidinys negalėjo pasiekti plačių sovietų okupuotos Lietuvos visuomenės sluoksnių, tačiau publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, „Vatikano radijo“, „Laisvosios Europos“, kitų SSRS teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis.

1987 m. kovo 19 d. Vašingtone vykusio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos 15 metų sukakties minėjimo dalyvius, pabrėždamas svarbų leidinio vaidmenį informuojant pasaulį apie padėtį Lietuvoje ir jo indėlį į žmogaus teisių judėjimą, pasveikino JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas. 1989 m. pavasarį išėjo paskutinis leidinio numeris. Pogrindinį leidinį pakeitė oficialiai pradėtas leisti žurnalas „Katalikų pasaulis“.

N. F. Sadūnaitė prisidėjo prie leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidybos ir platinimo, yra 2017 m. Laisvės premijos laureatė. Lietuvos ypatingasis archyvas,  f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 1, l. 43.

2011 m. įsteigta kasmetine Laisvės premija jau buvo apdovanoti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidyboje bei platinime dalyvavę Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynimo aktyvistas, biofizikas Sergejus Kovaliovas (2011 m.), kardinolas Sigitas Juozas Tamkevičius (2013 m.), aktyvi antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė Nijolė Felicija Sadūnaitė (2017 m.). Šiemet šio unikalaus leidinio bendradarbiams Laisvės premija skiriama ketvirtą kartą.

J. A. Boruta baigė pogrindinę kunigų seminariją, 1964‒1983 m. veikusią Varėnos rajono Kabelių kaime. Į kunigus įšventintas slapta, todėl Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentuose vadintas „kunigu-nelegalu“. Leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ redaktoriumi tapo 1983 m., sovietų saugumui suėmus kunigą Sigitą Juozą Tamkevičių. Leidinį redagavo iki 1989 m.

Pogrindinę kunigų seminariją, veikusią Varėnos rajono  Kabelių kaime, baigęs ir slapta į kunigus įšventintas J. A. Boruta leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pradėjo redaguoti 1983 m. pavasarį, po vyriausiojo redaktoriaus kunigo S. J. Tamkevičiaus sulaikymo. Oficialiai kunigo pareigų parapijoje negalėjęs eiti J. A. Boruta važinėdavo po Lietuvos bažnyčias ir leidiniui rinkdavo informaciją. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserys B. Mališkaitė ir E. Šuliauskaitė, 1983 m. pavasari, suėmus vyriausiąjį redaktorių kunigą S. J. Tamkevičių, parengė eilinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerį. Persekiojamos Lietuvos SSR KGB darbuotojų, patirdamos tardymus, kratas, rengė reportažus, redagavo tekstus, platino leidinį iki pat leidybos pabaigos. Sesuo E. Šuliauskaitė prisimena, kad „buvome susitaikę su mintimi, kad mūsų veikla vis vien baigsis kalėjimu ar lageriu, kad tai neišvengiama kiekvieno lemtis ir svarbiausia, kol esame laisvėje, kuo daugiau padaryti didesnei Dievo garbei.“

Bernadeta Mališkaitė

Elena Šuliauskaitė

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.