Pagrindinis puslapis Istorija Kupiškėnai paminėjo piliakalnių metus

Kupiškėnai paminėjo piliakalnių metus

Plenero dalyviai – tautodailininkai su plenero organizatoriais Kupiškio etnografijos muziejaus direktore Violeta Alekniene, Migle Zakarauskaite, Kupiškio tautodailininkų skyriaus pirmininke Virginija Jurevičiene, etnografe Alma Pustovaitiene

Aldona RAMANAUSKIENĖ, Kupiškis, www.voruta.lt

Lietingą  liepos  4 dienos popietę  kupiškėnai  ir aplinkinių rajonų gyventojai rinkosi į Kupiškio kultūros centrą. Čia vyko  Aukštaitijos regiono tautodailininkų plenero ,,Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių piliakalnių viršūnėse“ uždarymas, kurį parengė Kupiškio Etnografijos muziejus, jo direktorė Violeta Aleknienė.

Piliakalnis –tai kalva, kalnas, kur stovėjo pilis,pilies kalnas.Piliakalniais  vadinami labai skirtingi savo išorine išvaizda bei vidine struktūra objektai: nuo  labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti. Dažniausia Lietuvoje piliakalniai yra natūraliai susiformavusios kalvos. Kai apie juos kalbame , širdyje iškyla jausmas, kad šie gamtos ir istorijos sukurti objektai liudija  šalies praeitį, istoriją.Šiuo metu piliakalniai yra archeologiniai paminklai, saugomi valstybės, įtraukti į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašą. Lietuvoje priskaičiuojama apie 850 piliakalnių, o Kupiškio rajone – 11. Gražiausiu piliakalniu išrinkta Kernavės piliakalnių kompleksas. Antroje vietoje – Šatrijos piliakalnis, trečioje vietoje Merkinės. Šio plenero tikslas ir buvo atskleisti jų visą grožį ir didingumą. Piliakalniai tai yra tarsi paminklas apie vasario 16 – osios ištakas. Ne veltui Jonas Basanavičius rašė, kad ant piliakalnių sutvirtėjo  lietuviškumas.

2017 metus Lietuvos seimas paskelbė piliakalnių metais. Kupiškio muziejininkai siekdami populiarinti kultūros paveldą, kuris turi išliekamąją vertę    parengė  projektą ,,Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių piliakalnių viršūnėse“. Šiame projekte dalyvavo kūrybinga komanda, kurią sudarė  tautodailininkai iš Anykščių Dangira Pyragaitė, Regina Sasnauskaitė, Rokiškio Irena Stasikelienė, Ramunė Černiauskienė, RealChanJegorova, GitaKolosovienė,Utenos Birutė Dūdėnienė, Genovaitė Adikienė, Anėlė Araminienė, Alvyra Žemaitienė, Regina  Žilėnienė, Kupiškio  Irena Vapšienė, Alfonsas Blažys, Vytautas Pastarnokas .Plenero metu  nutapė 15 piliakalnių, tai: Palatavio, Šeimyniškėlių, Stirniškių, Juodonių, Moškėnų,Papilių, Vaduvų, Gaigalių, Kupiškio, Likalaukių, Bugailiškių, Bakšėnų, Narkūnų, Daugailių, Kerelių. Prieš tapydami tautodailininkai aplankė šiuos piliakalnius. Kurį tapyti pasirinko patys išsitraukdami burtų keliu. Piliakalniai  tapyti įvairiais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

Plenero dalyvių darbų paroda Kupiškio kultūros centre, kuri veiks iki 2017 m. rugsėjo 22 dienos

Plenero uždarymo metu buvo eksponuojami šie tapybos darbai kartu su Aušros Jonušytės ir Miglės Zakarauskaitės šių piliakalnių nuotraukomis. Šią parodą galima bus  lankyti iki 2017 metų rugsėjo 22 dienos  Kupiškio kultūros centre. Visus plenero pasiruošimo darbus atliko  muziejininkė Miglė Zakarauskaitė jai talkino Kupiškio tautodailininkų skyriaus pirmininkė  Virginija Jurevičienė, etnografė Alma Pustovaitienė. Virginija yra karpinių meistrė, bet gerai valdanti ir tapybos meną. Šio plenero uždarymo metu koncertavo Vilniaus miškų urėdijos  kapela ,,Nalšia“ vadovė Audronė Vakarinienė. Iš  šio projekto lėšų buvo sukurtas video filmas ,,Rytų Aukštaitijos piliakalniai“, kurį po koncerto  susirinkusieji galėjo įvertinti. Išleistas   lankstinukas ,, Šiaurės Rytų Lietuvos piliakalnių žiedas“.

Naujienos iš interneto