Pagrindinis puslapis Lietuva Kremliaus propagandos mašina atakuoja žurnalistus, objektyviai nušviečiančius Rusijos invaziją į Ukrainą

Kremliaus propagandos mašina atakuoja žurnalistus, objektyviai nušviečiančius Rusijos invaziją į Ukrainą

Kremliaus propagandos mašina atakuoja žurnalistus, objektyviai nušviečiančius Rusijos invaziją į Ukrainą

www.voruta.lt

Prieš 5 dienas prasidėjus karui, Ukrainos televizijos stotys veikia avariniu režimu ir be pertraukų transliuoja žinias apie karo eigą ir civilių situaciją.

Visiems šalyje esantiems žurnalistams dirbti nepaprastai pavojinga. Šeštadienį Rytų Ukrainoje, Sumy regione, pašauti automobiliu vykę du Danijos laikraščio „Ekstra-Bladet“ žurnalistai.

Tarptautinis spaudos institutas (IPI) solidarizuojantis su Ukrainos žmonėmis, o ypač su Ukrainos žurnalistais. Prisijungti prie paramos Ukrainai pareiškimo galite pasirašydami čia.

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša tik tai, kas atitinka Kremliaus liniją, ir nutyli svarbius faktus – tokios žiniasklaidos vartotojai apie Rusijos karinės invazijos į Ukrainą tikrąjį mastą nenutuokia, iš pradžių, su dideliu pavėlavimu, buvo pranešama tik apie karinę operaciją Donbaso ir Luhansko regionuose, vėliau teigta, kad likusioje Ukrainoje atakuojama tik karinė infrastruktūra, civilių aukų nėra, ir gyventojai sveikina rusų tankus.

Cenzūra nepriklausomai žiniasklaidai

Rusijos žiniasklaidos reguliuotojas ,,Roskomnadzor“ pareikalavo, kad žurnalistai naudotų informaciją, „gautą tik iš oficialių Rusijos šaltinių“. Rusijos valdžia šalies teritorijoje pradėjo blokuoti tas žiniasklaidos priemones, kurios vartoja terminus ,,karas“, ,,ataka“ ar „invazija“ dėl to, kad jos nepaiso reikalavimo ištrinti su tuo susijusį turinį.

30 nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių koalicija pareiškė nepritarimą „Rusijos vadovybės pradėtoms žudynėms“. Per Rusijoje prasidėjusius antikarinius protestus suimti „Novaja gazeta“, „Radio Svoboda“ žurnalistai, „The Telegraph“ korespondentė Rusijoje Natalija Vasiljeva.

Po to kai kartu su kitais 300 žurnalistų pasirašė laišką, smerkiantį ataką prieš Ukrainą, prieigos prie Užsienio reikalų ministerijos neteko dienraščio ,,Kommersant“ žurnalistė Jelena Černenka. Garsus Kremliaus kritikas, valdantis vieną populiariausių „YouTube“ tinklaraščių Rusijoje Jurijus Dudas dėl įrašo socialinėse medijose, smerkiančio Rusijos invaziją į Ukrainą, svarstomas pripažinti „užsienio agentu“.

Reaguojant į įvykius Ukrainoje ES ir Lietuvoje blokuojama Kremliaus propagandos produkcija

ES uždraudė „Russia Today“, „Sputnik“ ir jiems priklausančius padalinius. Siekiant užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui. Lietuvos portalai išjungė komentarus po publikacijomis apie aktualijas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo ir propagandos uždraudė retransliuoti šešias televizijas rusų kalba. TV3 žiniasklaidos grupė atsisakė rusiškų filmų, serialų, laidų ir reklamų. Rusų kalba programas Klaipėdoje transliuojanti radijo stotis „Raduga“ sustabdė rusiškos muzikos transliavimą.

Tuo tarpu programišiai „Anonymous“ nulaužė valstybines Rusijos svetaines ir propagandinės televizijos portalą „Russia Today“, leido ukrainietiškas dainas per propogandines rusiškas televizijas.

Tyrimas: Rusijos žiniasklaida sąmoningai eskalavo teiginius neva Ukraina pradės karą

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje, DFRLab atliko tyrimą, kuris parodė, kad Kremliui priklausančios ir jam palankios interneto svetainės per keturis mėnesius iki tol, kol Rusija pripažino atsiskyrusių respublikų nepriklausomybę, vis dažniau pranešė, kad Ukraina ruošiasi pulti Donbaso regioną arba Rusiją. 2022 m. sausį Rusijos žiniasklaidoje beveik 50 procentų išaugo straipsnių kiekis apie pasirengimą atakai Ukrainoje. Daugiausiai tokių straipsnių skelbė Ria.ru, Tsargrad.tv, Iz.ru ir Vesti.ru.

Laisvės radijo žurnalistas nuteistas kalėti 6 metus

Rusijos teismas nuteisė Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo (RFE/RL) žurnalistą Vladislavą Yesypenko kalėti šešerius metus. Žurnalistas buvo apkaltintas neteisėta šaunamųjų ginklų gamyba, taisymu ir modifikavimu, siekiant Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu išnešti granatą iš slaptos saugyklos. Šis žurnalistas yra ukrainiečių ir rusų tautybių ir maždaug penkerius metus bendradarbiauja su Ukrainos RFE/RL tarnybos „Crimea.Realities“ regioniniu naujienų skyriumi. Žurnalistas periodiškai teikdavo nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie buvo publikuojami RFE/RL šaltiniuose.

Tuo tarpu siekiant užkirsti kelią galimam susidorojimui populiaraus Rusijos nepriklauso laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina redakcijos sprendimu išsiųsta į komandiruotę už Rusijos ribų. Minėta žurnalistė jau daugelį metų rašanti apie teisių pažeidimus Čečėnijoje sulaukė grasinimų iš Čečėnijos elito atstovų. Nuo 2000 m. šeši „Novaja Gazeta“ redakcijos žurnalistai buvo nužudyti. ,,Nova gazeta“ vyr.redaktorius Dmitrijui Muratovui 2021 m. buvo skirta Nobelio premija. ​​Naujausias laikraščio numeris išleistas rusų ir ukrainiečių kalbomis.

Vokietijai uždraudus RT transliacijas – Rusija uždarė „Deutsche Welle“ Maskvoje

Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, Vokietijos žiniasklaidos reguliavimo institucija (ZAK), kuri sprendžia, ar privačios kompanijos gali transliuoti savo televizijos kanalą Vokietijoje, uždraudė Rusijos valstybinės televizijos RT (Russia Today) transliacijas vokiečių kalba. Šis veiksmas priimtas dėl to, kad šiam kanalui trūksta būtino leidimo ir yra transliuojama su Serbijos licencija. RT yra uždrausta keliose šalyse, įskaitant Ukrainą, Lietuvą ir Latviją.

Po šio sprendimo Rusijos valdžia ėmėsi veiksmų. Uždrausta „Deutsche Welle“ stotims transliuoti šalyje, panaikintos darbuotojų spaudos akreditacijos, uždarytas „Deutsche Welle“ biuras Maskvoje bei siekiama pripažinti užsienio žiniasklaidos priemone, veikiančia kaip užsienio agente.

Lietuvos žurnalistikos centras