Kaip atrodo menų pamokos, skirtos emociniam intelektui ugdyti?

Kaip atrodo menų pamokos, skirtos emociniam intelektui ugdyti?

Emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti savo bei suprasti kitų žmonių emocijas – yra sudėtingas, bet itin reikalingas įgūdis. Net ir suaugusiam dažnai sunku įvardyti ar išreikšti patiriamas emocijas, todėl šiuolaikinio ugdymo specialistai siūlo šią kompetencija pradėti lavinti kuo anksčiau. Pasak grafikos dizainerės, iliustratorės, „Erudito“ licėjaus menų mokytojos Jogundos Žičkutės, emociniam intelektui ugdyti labai tinka ir menų pamokos.

„Pamokose naudoju aktyvius žaidimus ar užsiėmimus, įtraukiu teatro etiudus, piešinių improvizacijas, meno iššūkius ir kitas veiklas, kurios mokiniams padeda pažinti savo jausmus, per meną drąsiai reikšti savo mintis“, – akcentuoja J. Žičkutė. Ji pasakoja, kaip atrodo menų pamokos, kuriose lavinami emocinio intelekto įgūdžiai.

Menas neturi būti tobulas

Menų mokytoja pasakoja, kad didelį dėmesį pamokose skiria veikloms, kurios ugdo mokinių pasitikėjimą savimi, moko, kad menas neturi būti tobulas, kad piešti gali visi, o kūrybos procese labai svarbus yra bendradarbiavimas.

„Pamokų metu atliekame piešinių improvizacijas – tai užsiėmimas, kurio metu prašau mokinių kelias minutes, kol groja muzika, piešti nesustojant. Po to liepiu apsikeisti pradėtu piešiniu su klasės draugu ir toliau piešti, tęsti jo darbą. Taip mokomės dirbti kartu, būti atsakingais už kito darbą, ugdome supratimą, kad rezultatas nepriklauso nuo manęs vieno“, – sako J. Žičkutė.

Mokytoja pasakoja, kad tokie užsiėmimai, kaip piešinių improvizacijos, meno iššūkiai, dalinimasis piešiniais, piešimas užsimerkus, intuityviai bei kitos panašios veiklos padeda mokytis pasitikėjimo savimi ir kitais, mažina tarpusavio konkurenciją.

„Kartais prašau vaikų piešti neatkeliant rankos, užsimerkus arba ta ranka, kurios įprastai nenaudoja rašydami. Tuomet kalbame apie savo potyrius, jausmus, emocijas, keliame klausimus ir analizuojame gautas netobulai tobulas improvizacijas“, – apie darbą pamokose pasakoja „Erudito“ licėjaus menų mokytoja.

Mokomasi ir iš profesinė patirties

Savo pamokose menų mokytoja daug dėmesio skiria įgūdžiams, kuriuos mokiniai vėliau gali praktiškai panaudoti savo kasdienybėje. Vienas iš jų – grafinis dizainas.

„Pamokų metų pasakoju apie kaligrafiją, tipografiją, analizuojame realius pavyzdžius, tyrinėjame garsius grafikos dizainerių darbus. Pristatau mokiniams lietuvių iliustratorius, grafikos dizainerius, pasakoju apie šias profesijas. Vėliau moksleiviai patys kuria logotipus, plakatus. Esame kūrę net kompiuterinių žaidimų žemėlapius. Mokiniams noriu suteikti tokių žinių, kurias jie vėliau galės panaudoti praktikoje – mokės kurti įvairius dizainus, gebės atskirti, koks dizainas yra geras, o koks – ne“, – pabrėžia ji.

Pasak mokytojos, labai svarbu mokinius mokyti ne tik įgūdžių, bet ir dalintis realia patirtimi akcentuojant, kad be darbo mokykloje mokytojai yra ir savo srities specialistai. „Mėgstu savo pomėgiais ir hobiais papildyti mokymo turinį, dažnai naudoju realius pavyzdžius, nuotraukas iš kelionių, parodų, projektų. Pasidalinu ir savo darbo nesėkmėmis, bendravimo su klientais istorijomis, nes tai yra geros pamokos, iš kurių verta pasimokyti“, – sako J. Žičkutė.

Mokytojo profesija, anot jos, yra pats sunkiausias ir tuo pačiu metu lengviausias darbas. „Svarbu, reikia mylėti ir mėgti tai, ką darai kiekvieną dieną. Man didžiausias įvertinimas yra gražūs mokinių sakomi žodžiai, šypsenos ir jų pasiekti rezultatai. Matyti mokinių motyvaciją ir sėkmę yra pats nerealiausias jausmas. Tada žinau, kad man pavyko pasiekti savo tikslą – juos įkvėpti“, – akcentuoja „Erudito“ licėjaus menų mokytoja.

„Erudito“ licėjuje J. Žičkutė dirba antrus metus. „Ši mokykla augina mane kaip mokytoją ir asmenybę, atrodo, lyg mokyčiausi kartu su vaikais. Atmosferą čia pavadinčiau pozityviu, jaukiu chaosu – visada vyksta veiksmas, verda gyvenimas. Vaikai yra labai aktyvūs, įsitraukę, turi įdomių hobių, jie visuomeniški, nuoširdūs ir šilti. Man gera čia dirbti, mokykla lyg antri namai“, – sako mokytoja.