Asociatyvi Freepik nuotr.

Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

Jei tu tikrai esi stiprus dvasia,

Ar sugebi išmesti  seną šlamštą,

Kai niekdaikčių prigrūsta kampuose,

O namuose gyventi daros ankšta?

Drabužiai kabo ant kreivos vinies,

Nebemadingi tokie šiandien esti,

Bet tarsi seno šuns labai gailies, –

Ranka nekyla juos velniop išmesti.

Rūdyja blogas virdulys neveikiantis,

Dėžė nuo balažin kažkokio baldo,

Išklypusi kėdė sulūžo sunkiai sėdantis,

Bet ieškai dar plaktuko jai sukalti.

O knygos tuntais dunkso pašaliais,

Joms perskaityt  kelių gyvenimų mažai,

Bet skirtis su jomis širdis neleis,

Likimą jų turės nuspręst vaikai…

Taip eina iš vienos kartos į kitą kartą,

Vaikams palieka rūpesčiai tėvų,

Kuriuos, kiek nori, gali rūsčiai barti, –

Jie žodžių jau nebegirdės tavų…