Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

„Išlaisvint” Ukrainos nepavyko,

Kas myli laisvę – neparklumpa.

Maskoliai nesupranta to dalyko,

Į kaktą tiesiai gauna gumbą.

Po okupantų – vien griuvėsiai

Iš miestų, kur kadais klestėjo.

Štai tokį „russkyj mir“* puvėsį

Maskvėnų ordos uoliai sėjo.

Jų marodieriai lyg patrakę

Sprogdino, šaudė, prievartavo,

Sadizmo virusu apakę

Jie godžiai grobė, kas ne savo.

Iš kur toksai išsigimimas,

Nykus kolapsas padorumo,

Vėžys moralės aptemimo,

Makabriškas, klaikus žiaurumas?

Jis eina nuo senos gadynės

Ivano, caro rūsčiojo,

Kai nuo mongoliškų skerdynių

Pasaulis kraupiai gūžčiojo.

Jų ainiai – tai enkavedistai,

Žmonių nužudę tūkstančius,

O šiandien siaučia putinistai

Sugriovę kaimus rūkstančius.

Jeigu galėtų, Ukrainą

Jie dykuma paverstų,

Tačiau kasdien prisigamina

Naujų raudonų karstų.

Nebetoli yra tas laikas,

Kai atpildo sulauksią

Visi, kas sėjo mirtį klaikią,

Ką pelnė, tą ir gausią.

_______________________________

*Rusų pasaulis (rus.)