Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“. Tai pirmoji tokio pobūdžio konferencija, kuri vyks šį penktadienį, rugsėjo 29 d.

Konferencijos metu kartu su regiono tyrėjais bus aptarti klausimai, kaip genocidų tema vėl aktualizuojama akademinėje terpėje ir tarptautinėje politinėje arenoje. Ją surengti paskatino dvi svarbios datos: šiemet rugsėjo 22-ąją Lietuvoje minimos Vilniaus geto 80-osios likvidavimo metinės ir rugsėjo 28 -oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena.

Todėl renginys pradedamas nuo pranešimų, skirtų žydų gelbėtojams, o jo antroji dalis skirta genocidų temai platesniame postsovietinio regiono kontekste. Rusijos kariuomenės vykdomi nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje iššaukia poreikį permąstyti šią temą, tačiau ir kitur pasaulyje genocidinės praktikos įgyvendinamos ir šiandien: Sudane, Kinijoje prieš uigūrų etninę mažumą, neseniai Mianmare ir t.t. Tai verčia ne tik akademiškai tyrinėti šį reiškinį, bet ir ieškoti priemonių jo užkardymui ateityje.

,,Posovietinės valstybės XX a. viduryje patyrė masyvius karo niokojimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nusinešusius dalį jų visuomenių narių, o likusiems palikusius neužgydomas kolektyvines traumas. Atgavus nepriklausomybę, jos buvo priverstos permąstyti savo likimus santykyje su gyvenimu totalitarinių režimų laikotarpiu. Todėl šie klausimai iki šiol yra ne tik praeities reflektavimo, bet ir neišspręstų dabarties ir ateities sociokultūrinių problemų centre”, -sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Konferencijoje dalyvaus pranešėjai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, taip pat neseniai Nobelio taikos premiją gavusios ,,Memorialo“, saugančio stalininių represijų atmintį, atstovas. Tai autoritetingi sovietinių represijų ir postsovietinių etninių konfliktų regione tytimo specialistai. Ateityje numatyta plėsti dalyvių geografiją. Atsižvelgiant į tai, konferencijoje, subūrusioje Lietuvos ir regiono solidžių ekspertų komandą, bus išsamiau aptariami Holokausto, Gulago, Holodomoro bei kitų tautinių genocidų atvejai, ypač aiškinantis jų priežastis ir panaudą šalių istorijos politikoje.

Šios konferencijos tikslas ‐ geriausiems postsovietinio regiono tyrėjams, dirbantiems genocidų ir sovietinių represijų tyrimų srityje lyginamojoje perspektyvoje, suteikti platformą bendroms diskusijoms ir ateities projektams. Konferencijos pranešimų pagrindu LGGRTC leidykloje planuojama išleisti mokslinių straipsnių rinkinį anglų kalba.

Rusijos–Ukrainos karas vėl regione suaktualino genocidų ir nusikaltimų žmogiškumui problematiką, kuri jau atrodė besanti veikiau specifinių istorinių tyrimų ir memorialinių praktikų laukas. Ši jautri tema susijusi ne tik su istorinio teisingumo atkūrimu, bet dažnai išnaudojama ir (geo)politiniams tikslams ar formuojant tam tikrą šalių įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Konferencijos metu veiks paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”. Parodą parengė VšĮ PTTP, bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Autoriai: Tauras Budzys ir Barbora Karnienė.

Renginį organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Konferencijos leitmotyvas: „Kad triumfuotų blogis, tereikia, kad gerieji žmonės nieko nedarytų.“ Edmunas Berkas (1729–1797) Airių ir anglų rašytojas, politikas bei filosofas.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“

2023 m. rugsėjo 29 d.

Žirmūnų g. 1F (Oficina) Vilnius

PROGRAMA

Moderuoja: Prof. dr. Rasa ČEPAITIENĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

10.30. Registracija

11.00–11.15 SVEIKINIMAI

Lietuvos Respublikos Seimo Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario dr. Raimundo Lopatos sveikinimo žodis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis

I dalis. Lietuvos žydų gelbėtojai

11.15–11.35 Danutė SELČINSKAJA (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminties įamžinimo skyriaus vadovė) „Žydų gelbėtojai – žmoniškumo pavyzdžiai per Holokaustą. Išskirtinės žydų gelbėjimo istorijos, informacijos apie žydų gelbėtojus sklaida muziejaus leidiniuose, parodose.“

11.35–11.55 Birutė BURAUSKAITĖ (2009–2020 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė). Išdrįsę priešintis blogiui.

11.55–12.15 prof. dr. Rasa ČEPAITIENĖ (LGGRTC). Holokausto ir Gulago atminčių sankirta europinėje istorijos politikoje.

12.15–13.00 Kavos pertrauka

II dalis. Genocidai lyginamojoje perspektyvoje: atmintis, trauma, politinis išnaudojimas

13.00–13.20 dr. Harutyun MARUTYAN (Armėnų genocido muziejaus-instituto fondo direktorius, Jerevanas, Armėnija). Motto “Aš prisimenu ir reikalauju”: iššūkiai perteikiant armėnų genocido atmintį XXI amžiuje.

13.20 – 13.40 prof. dr. Iryna RAMANAVA (Europos Humanitarinis Universitetas, Vilnius). Politinis „baltarusių tautos genocido“ instrumentalizavimas.

13.40–14.00 dr. Parvin AHANCHI (A. Bakichanovo vardo istorijos ir etnologijos institutas, Baku Naftos aukštoji mokykla, Azerbaidžanas). Kalnų Karabacho karas ir etninis valymas liudininko ir tyrėjo akimis.

14.00–14.20 dr. Yurii Latysh (Europos Humanitarinis Universitetas, Vilnius). 1932-1933 m. Holodomoras ir Ukrainos istorijos politika Rusijos–Ukrainos karo fone.

14.20–14.40 dr. Hanna Bazhenova (Vidurio-Rytų Europos tyrimų institutas Liubline, Lenkija). Genocidinis Rusijos-Ukrainos karo matmuo: taikantis į ukrainiečių tautą ir kultūros paveldą.

14.40–15.20 Diskusijos. Bus atliekamas sinchroninis vertimas.

15.30. Ekskursija po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, paroda „Homo Sovieticus“ (anglų ir lietuvių k.).

genocid.lt inform.