Žydai

Įrašas

Tylieji Medomiškių kaimo didvyriai

Romualdas BENIUŠIS, ve.lt 1941 metų birželio 22 dieną prasidėjęs TSRS-Vokietijos karas Lietuvos gyventojams žydams atnešė neįsivaizduojamas kančias. Didžioji jų dalis, vykdant nacių pradėtą genocido politiką, buvo brutaliai išžudyti. Tokio žiauraus likimo neišvengė ir didžioji dalis Darbėnų miestelio žydų. Pokario metais vienas iš tų įvykių liudininkų, darbėniškis Kazys Šarpnickas, duodamas parodymus, vietinių žydų žudynes pavadino „žiauriausiomis...

Įrašas

Mykolas Drunga. A. Sharonas – paskutinis didis Izraelio vyras?

Užgeso Arielio Sharono gyvybė, pirmadienį jį palaidojo. Kadangi visa pasaulio spauda pripažino, kad jis buvo ir mylimas, ir nekenčiamas, ši pagrindinė mintis galėjo įvairiai atsispindėti gausybėje straipsnių, kurių kiekvienas išplėtojo ją savaip, sudėdamas skirtingus akcentus. Venas būdingiausių apibendrinimų priklauso Potsdamo dienraščio „Märkische Oderzeitung“ vedamųjų autoriui. Anot jo, A. Sharonas „įkvėpė baimę ir neapykantą, meilę ir...

Įrašas

Mykolas Drunga. Kaip į šv. Kalėdas žiūri Amerikos žydai

Šv. Kalėdas – Kristaus gimimo šventę – mini visi krikščionys: katalikai, stačiatikiai, protestantai evangelikai ir reformatai. Vieni švenčia religiškai, kiti – daugiau pagal savo kultūrines tradicijas. Tačiau šalyse, kur vyrauja krikščionybė, pro šv. Kalėdas negali nepraeiti ir nekrikščionys. Štai vieno tokio balsas iš Amerikos. „Šv. Kalėdos yra didžiausia žydų šventė, – taip Marcas Tracy‘is pavadino...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

S. Rubinson-Ginaitė: žydų ir lietuvių tragedijos negali būti sudėtos į vieną knygą

Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...

Įrašas

Dvigubas Holokaustas

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė „Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti! Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas...

Įrašas

Vilniaus getas 1941–1943 m.*

Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Straipsnis skirtas Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui Vilniaus žydų bendruomenės istorija susilaukė didelio pasaulio istorikų dėmesio. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių–sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno...

Įrašas

Europos žydų kultūros paveldo diena Plateliuose

Plateliuose pažymėta Europos žydų kultūros paveldo diena. Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų apie tarpukario Platelių žydus („Estera iš Platelių“) ir Jakovo Bunkos drožinių paroda. Fotografijų parodą parengė Eugenijus Bunka. Parodoje nuotraukos, istorinių dokumentų kopijos iš Esteros Šapiraitės archyvo, Esteros Šapiraitės dukros Nili Hilman užrašyti mamos prisiminimai apie Platelius, trumpa Platelių žydų istorija (parengė Josifas Rozinas)....

Įrašas

Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?

Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....

Įrašas

LPKTS pareiškimas „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“

 LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“ 2013-05-31 Kaunas Nuo seno kai kurios žydų ekstremistų organizacijos (Vyzentalio centras ir E. Zurofas priešaky) bei Vladimiro Putino vadovaujami Kremliaus ideologai atkakliai neigė ir iki šiol neigia sovietinio genocido sąvokos teisėtumą. Ir tai suprantama, nes vieni siekia genocido sąvoką įtvirtinti tik...

Įrašas

Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne

Izabelė PUKĖNAITĖ, Vilnius Šiandien važiuojant traukiniu ir išgirdus, jog kita stotelė – Paneriai, vargu ar kas išsigąstų. Atvirkščiai, juose yra kažkieno namai, ten kažkas jaučiasi laukiamas. Dar nacių okupacijos metais Paneriai asocijavosi su žudynių vieta, kur dėl įvairiausių kaltinimų buvo sušaudyta 100 tūkstančių įvairių tautybių žmonių. Raudonosios armijos kariai po to, kai Lietuvai buvo grąžintas...

Įrašas

Sibiro kankinys prelatas Povilas Pukys ir jo atsiminimų knyga

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Kupiškio kraštas išugdė nemaža žmonių, dirbusių įvairiose srityse ir garsinusių gimtinę bei visą Lietuvą. Vienas iš jų – žinomas istorikas prof. Bronius Dundulis (1909 11 26–2000 09 01) gimęs Kupiškio rajone Gyvakarų kaime (priklausė Salamiesčio parapijai) ir jam mokslo padėjęs siekti (t. y. rėmęs finansiškai) kupiškėnas, bažnyčių statytojas Žemaitijoje, liaudies švietėjas...

Įrašas

Utenos klebonas kun. Antanas Švatelis – užsislėpęs apaštalas (1849–1878–1913 08 11)

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 1901 m. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje nuo 1896 m. klebonavusį dr. kun. Joną Mickaniauską (1857–1882–iki 1921) iškėlus į Traupį į jo vietą buvo paskirtas kun. Antanas Švatelis (1849–1878–1913 08 11 ), čia dirbęs iki mirties – iki 1913 m. rugpjūčio 11 dienos. Tą dieną, kaip teigia žinutė „Viltyje“ mirė...

Įrašas

Ar buvo Vilniuje vyskupas Jurgis Matulaitis?

Genovaitė GUSTAITĖ, Vilnius Atviras laiškas Laimonui Briedžiui Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį. „Baltų lankų“ leidyklos išleista pirmiausia anglų kalba (2009) knyga susilaukė puikiausių atsiliepimų ir netrukus (2010) išėjo lietuvių kalba, dar su dedikacija,...

Įrašas

Prof. Saulius Sužiedėlis: „Svarbu ne švari, o teisinga istorija“

Ankstyvoje jaunystėje skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik niekur neaptikdavau Holokausto Lietuvoje refleksijos. Lyg nieko nebūtų buvę. Jau tuomet klausiau savęs, kodėl susiklostė tokia padėtis? Negi tai mūsų vyresniąjai kartai buvo nesvarbu? Praėjus daugeliui metų, nutariau to paklausti vieno iš žinomiausių ir neabejotinai objektyviausių istorikų prof. Sauliaus Sužiedėlio. Skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik neaptiksi Holokausto Lietuvoje...

Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...

Įrašas

Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...