Prof. B. Makauskas. vle.lt nuotr. Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Iš vietinių lietuvių veikėjų pasakojimų aiškėja, kad, nepriklausomai nuo persekiojimų ir sunkumų bangos, kuri buvo sukelta prieš Suvalkų krašto lietuvius, jie jautė blogiausiu atveju galėsiantys pagaliau sprukti į tuomet dar nepriklausomą Lietuvą. Vokiečiai aiškiai neslėpė kolonizacijos planų, bet, kol buvo nepriklausoma Lietuva, netaikė čia gyvenančių...
Žydai
Įrašas
Lenkija davė atkirtį Rusijos melui
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
Įrašas
Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams
Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. www.voruta.lt Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos...
Įrašas
Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I)
Kazys Degutis Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas...
Įrašas
Valdas Vasiliauskas: KGB klastočių renesansas Vilniuje
Valdas Vasiliauskas. FB nuotr. Valdas VASILIAUSKAS, www.kaunoforumas.com Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja...
Įrašas
Arūnas Bubnys. Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)
Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...
Įrašas
L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo?
Prof. Laima Kalėdienė. propatria.lt nuotr. Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta...
Įrašas
Zigmas Tamakauskas: „Vilniaus mero R. Šimašiaus veiksmas prieštarauja teisės aktams, yra provokacinis, vandališkas aktas, kiršinantis visuomenę“. Kreipimasis į generalinį prokurorą
Zigmas TAMAKAUSKAS, LLKS štabo viršininko pavad., Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui PRAŠYMAS DĖL VILNIAUS M. SAVIVALDYBĖS MERO R. ŠIMAŠIAUS NETEISĖTŲ VEIKSMŲ NUIMANT JONO NOREIKOS-GENEROLO VĖTROS ATMINIMO LENTĄ IR KITŲ APLINKYBIŲ 2019 07 29 Š. m. liepos 27 d. Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato...
Įrašas
Kęstutis Trečiakauskas: “Iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto”
Kęstutis TREČIAKAUSKAS, www.voruta.lt Niekada nekilo mintis pasisakyti tokiu opiu klausimu, kaip holokaustas. Mano vaikiška atmintis siekia tik tuos laikus, kai iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto. Kas juos išleisdavo, kodėl jie ateidavo pas mamą, nežinau. Bet tai nestebino, nes maisto surinkdavo ir dėdės Juozo, ir garsaus šviesuolio Gaspero Seliavos šeima, o Lipliūnuose...
Įrašas
Genocido tyrimo centras nepasiduos vulgariam spaudimui
www.voruta.lt Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir...
Įrašas
Sigitas Birgelis. Balstogės skerdynės
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Netolerancija ir neapykanta kitos rasės, tautybės ar religijos žmonių atžvilgiu nėra tik mūsų dienų reiškiniai. Vartydamas senus Seinų „Šaltinio“ puslapius aptikau informaciją apie Balstogės skerdynes, kurios įvyko 1906 metais Balstogėje. Straipsnyje rašoma, kad per Devintines iš katalikų bažnyčios pajudėjo procesija. Jos viduryje nuaidėjo bombos sprogimas. Į procesiją pradėta šaudyti iš langų ir...
Įrašas
Algirdas Ažubalis. Dviejų valstybių pulkininko, Lietuvos karo pedagogo ir kalbininko memuarai
Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Vilnius, www.voruta.lt Neseniai pasirodė dim. plk. Eugenijaus Simono Kisino knyga „Mes – Kisinai: Panevėžio Kisinų pėdsakais“ (Utena: UAB „Utenos Indra“, 2017, liet. ir rusų k., yra lietuviškas internetinis variantas).Tai buv. SSRS ir dabartinės Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininko E. S. Kisino memuarai, plačios apimties (beveik 500 psl.), gausiai iliustruota knyga. Skaitant...
Įrašas
T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu. Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos...
Įrašas
Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Įvairiatautė miestietija XVIII a. antros pusės Gardine: žydų bendruomenė
Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...
Įrašas
Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe. Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti,...
Įrašas
Vilkaviškio legenda: statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona
Vilkaviškio muziejaus nuotr. Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt Žydų bendruomenėse sklando legenda, kad karalienė Bona 1545 m. skyrė žydams miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste, tad galima sakyti, kad žydai čia gyveno jau nuo XVI a., LRT RADIJUI sako istorikas muziejininkas Antanas Žilinskas. Bet, nacių kariuomenei 1941 m. birželio 22 d. užėmus Vilkaviškį, klestėjusiai bendruomenei...
Įrašas
A. Žarskus. Nepatogi knyga
Aleksandras Žarskus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“: Šmeižikų simbiozės priežastys – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės: Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose: 1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m....
Įrašas
V.Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?
Vidmantas Valiušaitis, www.DELFI.lt Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui. Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo...
Įrašas
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse
Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...
Įrašas
S. Rubinson-Ginaitė: žydų ir lietuvių tragedijos negali būti sudėtos į vieną knygą
Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...
Įrašas
Dvigubas Holokaustas
Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė „Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti! Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas...
Įrašas
Vilniaus getas 1941–1943 m.*
Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Straipsnis skirtas Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui Vilniaus žydų bendruomenės istorija susilaukė didelio pasaulio istorikų dėmesio. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių–sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno...
Įrašas
Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Įrašas
LPKTS pareiškimas „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS „Dėl bandymų kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką“ 2013-05-31 Kaunas Nuo seno kai kurios žydų ekstremistų organizacijos (Vyzentalio centras ir E. Zurofas priešaky) bei Vladimiro Putino vadovaujami Kremliaus ideologai atkakliai neigė ir iki šiol neigia sovietinio genocido sąvokos teisėtumą. Ir tai suprantama, nes vieni siekia genocido sąvoką įtvirtinti tik...
Įrašas
Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
Izabelė PUKĖNAITĖ, Vilnius Šiandien važiuojant traukiniu ir išgirdus, jog kita stotelė – Paneriai, vargu ar kas išsigąstų. Atvirkščiai, juose yra kažkieno namai, ten kažkas jaučiasi laukiamas. Dar nacių okupacijos metais Paneriai asocijavosi su žudynių vieta, kur dėl įvairiausių kaltinimų buvo sušaudyta 100 tūkstančių įvairių tautybių žmonių. Raudonosios armijos kariai po to, kai Lietuvai buvo grąžintas...
Įrašas
Sibiro kankinys prelatas Povilas Pukys ir jo atsiminimų knyga
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Kupiškio kraštas išugdė nemaža žmonių, dirbusių įvairiose srityse ir garsinusių gimtinę bei visą Lietuvą. Vienas iš jų – žinomas istorikas prof. Bronius Dundulis (1909 11 26–2000 09 01) gimęs Kupiškio rajone Gyvakarų kaime (priklausė Salamiesčio parapijai) ir jam mokslo padėjęs siekti (t. y. rėmęs finansiškai) kupiškėnas, bažnyčių statytojas Žemaitijoje, liaudies švietėjas...
Įrašas
Utenos klebonas kun. Antanas Švatelis – užsislėpęs apaštalas (1849–1878–1913 08 11)
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 1901 m. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje nuo 1896 m. klebonavusį dr. kun. Joną Mickaniauską (1857–1882–iki 1921) iškėlus į Traupį į jo vietą buvo paskirtas kun. Antanas Švatelis (1849–1878–1913 08 11 ), čia dirbęs iki mirties – iki 1913 m. rugpjūčio 11 dienos. Tą dieną, kaip teigia žinutė „Viltyje“ mirė...
Įrašas
Prof. Saulius Sužiedėlis: „Svarbu ne švari, o teisinga istorija“
Ankstyvoje jaunystėje skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik niekur neaptikdavau Holokausto Lietuvoje refleksijos. Lyg nieko nebūtų buvę. Jau tuomet klausiau savęs, kodėl susiklostė tokia padėtis? Negi tai mūsų vyresniąjai kartai buvo nesvarbu? Praėjus daugeliui metų, nutariau to paklausti vieno iš žinomiausių ir neabejotinai objektyviausių istorikų prof. Sauliaus Sužiedėlio. Skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik neaptiksi Holokausto Lietuvoje...
Įrašas
Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- Kitas