Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1940-ųjų liepos 14 d., įvyko sovietiniai vadinamojo Liaudies seimo rinkimai. Į marionetinį parlamentą buvo išrinkti 79 žmonės, kurie netrukus balsavo, kad Lietuva būtų priimta į SSRS. Salomėja Nėris džiaugėsi: „Lietuvos daugiau nebėr, Lietuva – LTSR“. Apie tai buvo daug rašyta. Bet įdomu, kad šiuo sovietinės okupacijos faktu dar ir...
Stalinas
Lietuvos gyventojų genocidas
1941 m. tremtiniai Jakutijoje (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 141) Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt XX a. istorinėse audrose prieš Lietuvos gyventojus buvo vykdomas genocidas – sovietinis ir nacistinis. Tai čia ir apžvelgiama Lietuvos gyventojų genocidas – Lietuvos žmonių žudynės ir kankinimas, jos gyventojų deportavimas ir kita nusikalstama...
Zigmas Tamakauskas. Lietuvių tauta – pirmoji išdrįsusi ginklu pasipriešinti sovietiniam agresoriui
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, www.voruta.lt Laiko tėkmės rate su tariamai besibaigiančių ar jau savo griaunamąją jėgą beprarandančių virusų šėlsmu atskubėjo pirmasis vasaros šviesiausias mėnuo – birželis, anksčiau dar vadintas sėtiniu ir kitais gražiais lietuviškais vardais. Jis pasėjo mums ir daugybę atmintinų dienų:...
Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
Po derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu gautas patvirtinimas, kad Liaudies Seimo Deklaracijų originalai yra saugomi Maskvoje
Lietuvos Liaudies Seimo Deklaracija, Rusijos Federacijos valstybinis archyvas, ГА РФ 7523-11-204а Daiva VILKELYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistė, www.voruta.lt Po daugiau kaip du mėnesius užtrukusių derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu Maskvoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRT Centras) gavo patvirtinimą, kad Lietuvoje yra ne 1940 m....
Jonas Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį
Jonas Burokas. J. Česnavičiaus nuotr. Jonas BUROKAS, LLKS Garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt 2020 m. kovo 12 dieną, Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi. Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje...
A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės
Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...
Lenkija davė atkirtį Rusijos melui
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
Europos istorijos iškraipymas. Smerkiamas V. Putino bandymas pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...
Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt I-oji ciklo dalis. 1939 10 10 – 1941 06 22 Laikotarpis tarp vadinamos „Savitarpio pagalbos ir Vilniaus bei Vilniaus krašto sugrąžinimo sutarties“ pasirašymo tarp Lietuvos ir TSRS ir Vokietijos – TSRS karo pradžios, nors netruko nei pilnų dvejų metų, suspėjo gan lemtingai paveikti...
Česlovas Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų…
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987)....
„Bangų mūša“ – 1949 metų kovo atsiminimai
Jūratė VAŽGAUSKAITĖ, www.bernardinai.lt Tremties tema ir prisiminimai grįžta kasmet, kai ima aušti pavasaris. 1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Priboj“(„Bangų mūša“), kurios metu iš trijų Baltijos šalių buvo ištremta apie 94 tūkstančiai žmonių. Istorikai šią Baltijos valstybių žmonių tragediją vadina kovo trėmimais ir pripažįsta, kad anuomet „valstybės priešais“ , „buožėmis“...
Česlovas Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui?
Česlovas Iškauskas. iskauskas.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją. Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas Vyresnieji prisimena pobrežnevinių...
Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...
Česlovas Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvių laisvės viltis žadino…
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Lietuviai išsiskiria tuo, kad mėgsta pažymėti visokias sukaktis – gimimo, mirimo, gimtadienius, vardadienius, krikštynas, vestuvių, „pirmo karto“ metines, savo šalies ir pasaulio įvykių jubiliejus, tautines šventes. Gruodžio 23-ąją minime vieno baisaus žmogaus (jeigu jį apskritai galima vadinti žmogumi, net iš mažosios raidės) mirties metines. Prieš 65 metus, 19.50 val., „žmogus su pensnė“...
Katynė…Išgelbėti nuo užmaršties
1939 m. rugsėjo 17 d. 600–650 tūkst. Raudonosios armijos karių ir daugiau nei 5 tūkst. tankų įvažiavo į Antrosios Lenkijos Respublikos teritoriją. Prieš tai daugiau kaip 2 savaites vyko sunkūs lenkų mūšiai su vokiečių agresoriumi. Herojiškas Vilniaus ir Gardino dalinių bei gyventojų pasipriešinimas, mūšis prie Šacko, kur kovojo Pasienio apsaugos korpuso grupė, negalėjo sulaikyti sovietų...
„Amerikos balso“ archyvai. Stalino duktė: palikau savo vaikus gyventi nepakenčiamą sovietinį gyvenimą
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 1967 m. kelionės į Indiją metu Stalino duktė Svetlana Alilujeva atsisakė grįžti į Sovietų Sąjungą ir vėliau emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia ji išleido prisiminimų knygą „Dvidešimt laiškų draugui“, kurioje papasakojo apie savo tėvą ir gyvenimą Kremliuje. Tais pačiais metais „Amerikos balso“ radijo žurnalistas Povilas Labanauskas parengė reportažą apie...
- Ankstesnis
- 1
- 2